Joniškėlis – vynuogininkų Meka

Į nedidelį Joniškėlio miestą nuo liepos pabaigos būriais važiuoja smalsuoliai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Čia juos pirmiausia traukia aistringo vynuogininko ir vyndario Algirdo Lungio rengiamos vynuogių bei įvairių natūralių naminių vynų degustacijos.

Pajuto pašaukimą

A.Lungio pagrindinį užsiėmimą galima atpažinti vos priartėjus prie jo namų. Kieme plevėsuoja trys vėliavos – Lietuvos vynuogininkų ir Nacionalinės vyndarių asociacijų bei Pasvalio rajono Joniškėlio miesto. Kiemą gaubia išsikerojusių vynmedžių paūksmė, o įžengus į šiltnamius atsiveria vynuogynas, kuriame įvairiaspalves desertinių vynuogių kekes brandina per šimtą rūšių vynmedžių.

Vyno gamybai tinkamos kelių veislių vynuogės auga toliau nuo namų esančiuose nedideliuose vynuogynuose.

„Vynuogių auginimas ir vyndarystė yra mano gyvenimo būdas ir aistra, kuriai atiduodu visas savo jėgas ir kuri pasiglemžia visą mano laiką“, – sako A.Lungis, jau ketvirtį amžiaus pasinėręs į sau malonią veiklą.

Algirdo dėdės buvo puikūs aludariai, tačiau vyras tvirtina pasąmonėje pajutęs, kad jo pašaukimas ir net lemtis – vynuogės ir vyndarystė.

„Vyno gamybos tradicijos Lietuvos etninėse žemėse egzistuoja nuo senų laikų. Mūsų ainiai gamino į vyną panašų produktą – medaus gėrimą. Natūralios fermentacijos gėrimus jie gaudavo į uogas ir vaisius dėdami medų“, – aiškino vyndarys.

Sulaukė ekspertų pripažinimo

Nuo liepos pabaigos A.Lungio kieme netyla šurmulys. Čia lankosi vynuogininkai, naminio vyno gerbėjai ir šiaip smalsuoliai iš Lietuvos ir užsienio. Vynuogių augintojo ir vyndario kiemo vartai neužsivers iki pirmųjų šalnų – kol šiltnamiuose laikysis prinokusios vynuogės.

Rugpjūtį Algirdo auginamas vynuoges ir gaminamą vyną ragavo vyno temomis rašantys žurnalistai iš Rytų Europos, tad kitąmet naminių vynų gerbėjų iš užsienio mieste gali būti dar daugiau.

Joniškėlyje vynuogininkų Meką kuriantis vyras sako, kad metas, kai noksta vynuogės, palankiausias supažindinti žmones su vynuogininkystės ir vyndarystės kultūra. Naminio vyno gamintojų šalyje nemažai. Tačiau A.Lungio vynuogių ūkyje, be vynų, dar galima paragauti ir daugybės rūšių desertinių vynuogių.
„Per degustacijas ateina vyno kultūros pažinimas. O tai – Europos kultūros dalis“, – pastebėjo vynuogininkas, entuziastingai kuriantis Šiaurės Lietuvos kultūrinio ir kulinarinio paveldo kelią.

Lietuviški naminiai vynai sulaukia vis didesnio pripažinimo, jais domimasi ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

„Kartu su vynų gamintojais ir importuotojais sėdime prie vieno stalo degustuodami jų ir mūsų pagamintus vynus“, – tvirtino Lietuvos vynuogininkų ir Nacionalinės vyndarių asociacijų narys A.Lungis.


Turi dešimtmetį brandintų vynų

Vyndarystės entuziastas iš vynuogių gamina tik trečdalį vynų. A.Lungis per degustacijas žmones stebina putinų, šaltalankių, serbentų, šermukšnių, vyšnių, erškėtuogių, gervuogių, pienių ar net burokėlių ir kitų vaisių, uogų ir daržovių vynais.

„Mes galime išsiskirti tik originaliais natūraliais ekologiškais vynais, pagamintais iš mūsų krašte augančių vaisių ir uogų. O mūsų šalyje auginamų vynuogių vynams ne taip lengva susilyginti su tūkstantmetes vyndarystės tradicijas turinčių šalių, kur ir palankesnės sąlygos vynuogėms auginti, vynais. Bet kuriam prancūzui bus įdomus ne mūsų vynuogių, o serbentų, vyšnių ar pienių vynas“, – teigė vynuogininkas.

Tačiau šalies vyndariai sugeba sužavėti ekspertus ir vynuogių vynais. Tam reikia gerų vyndarystės įgūdžių ir saulėtos vasaros geram vynuogių derliui užauginti.

Lietuvoje populiariausi juodųjų serbentų, obuolių vynai. Juos lengviausia ir pagaminti. Vyndario rūsyje galima rasti unikalių gėrimų – dešimt, penkiolika metų išlaikytų serbentų, vynuogių vynų. Jie toliau bręsta ir tobulėja.

Puoselėdamas vynuogyną ir propaguodamas vynininkystės kultūrą, Algirdas nuolat įgyja naujų žinių ir patirties. Kasmet lankosi įvairiuose pasaulio vynuogynuose, dalyvauja vynų degustacijose ir Lietuvoje rengiamuose konkursuose.

Kasmet vynuogininkas lankosi Vokietijos Mozelio krašto vynuogynuose. „Mozelyje gaminami vieni geriausių šviesiųjų vynų – rislingų. Juos mėgo ir gabenosi senovės romėnai“, – pasakojo Mozelio vynais susižavėjęs Algirdas.

Užburia vynuogių auginimas

A.Lungis yra išbandęs auginti ne vieną šimtą vynuogių veislių. „Atsirenku, kurios veislės tinka šiam regionui. Aišku, tokiam darbui reikia kelių šimtmečių, bet, manau, šį tą galima nuveikti ir per 50 metų“, – samprotavo vynuogių augintojas, pradėjęs ir pats kurti naujas veisles.

Šiltnamiuose jis augina apie du šimtus desertinių vynuogių veislių, iš kurių apie keliasdešimt lietuviškų. Pasak vynuogininko, nors dauguma jų gali augti ir lauke, šiltnamiuose užauga didesnės ir skanesnės vynuogės.

„Desertinės vynuogės turi mažai rūgšties, todėl ir atrodo saldesnės nei vyninių rūšių“, – aiškino vynuogininkas. Daug paslapčių jis perėmė iš anapilin išėjusio rokiškėno Antano Gailiūno, kuris išvedė daugelį lietuviškų vynuogių veislių. Pasak vynuogių augintojo, lietuviškos veislės yra gana derlingos, skanios ir mažiau lepios, todėl jas lengviau auginti ir prižiūrėti.

Kad užaugtų geras ir kokybiškas derlius, reikia ir išmanymo, ir tinkamų oro sąlygų. Šiųmetė drėgna vasara, anot A.Lungio, buvo nepalanki vynuogėms. Jų derlius kur kas prastesnis, o vynmedžiai buvo puolami ligų. Be to, kai kurie jų žiemą apšalo.

Vynuoges A.Lungis sodina nuo gegužės iki spalio mėnesio. Mažiau patirties turintiems mėgėjams vynuoges jis pataria sodinti pavasarį, kai jau atšyla, mat vynuogės pradeda vegetuoti, kai šiluma pasiekia 10 laipsnių.

„Mane labiausiai užburia pats procesas – ir vynuogių auginimo, derliaus laukimo, ir vyno gamybos. Norisi kažką naujo, įdomaus ir originalaus atrasti. Tai varomoji jėga“, – sakė vynuogininkystės kultūros puoselėtojas.

Vida Tavorienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*