Naminio vyno taurėje gali tilpti visos rudens gėrybės

Apie vyną šis vyras nesustodamas gali kalbėti ištisas valandas. O jo naminį vyną giria pusė Europos. Per ketvirtį amžiaus 44 metų Algirdas Lungis šį gėrimą išmoko pagaminti iš įvairiausių sodo, daržo ir net miško gėrybių.

Pirmąkart apie vyndarystę A.Lungis išgirdo vaikystėje. Landžiodamas po močiutės namų palėpę ten aptiko didžiulių pūstašonių stiklinių butelių. Tuomet vaiką sužavėjo voratinkliais aplipę ir apdulkėję vynui gaminti skirti indai.

Sulaukęs pilnametystės joniškėlietis pirmą kartą pats pabandė pasidaryti vyno.

Bet jam sekėsi nekaip – niekas iš giminių ir draugų nežinojo, kaip reikia gaminti vyną. Degtinė buvo pigi, tad gamintis vyną vyrams nebuvo reikalo. „Ją neužsikąsdami gėrė”, – paauglystės vaizdus prisimena joniškėlietis.

Tad A.Lungis ėmėsi eksperimentų. Pirmąkart iš senų, rūsyje užsistovėjusių uogienių pagamintas vynas išėjo visai neblogas, tačiau vėliau ne kartą teko nevykusį vyną išpilti.

„Man malonumą teikia pats procesas bandant pagaminti tobulą vyną. O tobulumui ribų nėra”, – sako A.Lungis.

Jis valandų valandas gali žiūrėti, kai rūgstant vynui iš indo išvestame stikliniame vamzdelyje pupsi oro burbuliukai.

Dabar į A.Lungio sodybą Joniškėlyje nuolat važiuoja vyno ir vynuogių mėgėjai. Vyras rengia degustacijas, organizuoja specialistų paskaitas, negailėdamas dalija patarimus ir savo įkurtoje interneto svetainėje www.vynuoge.lt.

Gėrimas – net iš pastarnokų

Namuose galima pasigaminti vyno iš įvairiausių vaisių, uogų ir daržovių. Ne naujiena, kad vynas gaminamas iš vynuogių, serbentų, obuolių, aviečių ar vyšnių. Tačiau puikus vynas išeina ir iš burokėlių, pastarnokų, rabarbarų, javų. Jam gaminti tinka ir laukinės gamtos gėrybės – šermukšniai, bruknės, šaltalankiai.

A.Lungis vynui gaminti yra išbandęs įvairiausią tarą – medinę, metalinę, plastikinę, stiklinę. Viskas tinka.

Reikia tik įsidėmėti, kad vynui rūgstant skystis kiek pakyla, todėl rauginti geriau rinktis didesnį indą ir nepripilti jo sklidinai iki viršaus.

Pirmas vyndario darbas – paruošti žaliavą. Verta įsidėmėti, kad įprastomis sąlygomis ant uogų yra puikių natūralių mielių. Jei uogos nenuplautos ar skintos ne iškart po lietaus, šių mielių turėtų užtekti vynui rauginti.

Vis dėlto pradedančiam vyndariui A.Lungis pataria nerizikuoti ir nusipirkti natūralių specialiai vynui gaminti naudojamų mielių. Jų reikia ieškoti priemonėmis vyno gamybai prekiaujančiose parduotuvėse. Kokį mielių kiekį reikia dėti, nurodyta ant pakuotės.

Vaisiai, uogos, daržovės turi būti švarūs. Labai svarbu ir švariai išplauti indus vynui. Nešvaroje gaminamas vynas suges, įspėja A.Lungis.

Pirmiausia obuolius ir kietesnes daržoves – burokėlius ar morkas reikia sutarkuoti, išspausti sultis ir pašalinti tirščius. Tuo tarpu uogų jokiu būdu nereikia malti. Jas reikia tik sutraiškyti.

Ruošiant mažesnį kiekį, uogas galima tiesiog sugrūsti bulvių grūstuvu ar rankomis.

Ketinantiems pasigaminti daugiau vyno, reikia prisiminti klasika tapusį italų filmą „Užsispyrėlio sutramdymas” su aktoriumi Adriano Celentano. Ten nufilmuota scena, kaip ruošiant vyną vynuogės traiškomos kojomis.

Vynas rūgsta burbuliuodamas

Išspaustas obuolių, daržovių sultis ar uogų masę, vadinamą misą, reikia atskiesti vandeniu santykiu 1:1 ir įdėti šiek tiek cukraus. Jo kiekis priklauso nuo žaliavos saldumo.

Cukraus reikia dėti tiek, kad masė būtų salstelėjusi. Tačiau svarbu ir pernelyg nepersaldinti, nes tuomet taip pat nevyks rūgimo procesas. Jei baiminatės, kad savaime misa gali prastai rūgti, tuo pat metu reikia įdėti ir specialiai vynui gaminti skirtų natūralių mielių.

Indą su paruošta mase reikia uždengti plėvele ir palikti kelioms dienoms kambario temperatūroje. Kadangi rūgstanti masė pakyla, nereikia indo pripilti pilnut pilnutėlio. Per tą laiką misa prarūgs, į paviršių iškils tirščiai, kuriuos bus galima lengvai pašalinti.

Tuomet vyndarys būsimą vyną perkošia ir supila į kitą indą. Vėl dedama cukraus, tik šįkart daugiau. A.Lungio teigimu, nelygu, kokio saldumo vyno norėsis, vienam kibirui (10 litrų) vyno reikia berti nuo 1,5 iki 4 kg cukraus.

Tada būsimas vynas pilamas į 10–30 litrų talpos butelius.

Tradiciškai dažniausiai naudojami stikliniai indai, tačiau sėkmingai galima vyną rauginti ir plastikiniuose, tinkamuose laikyti maistą. Indo kamštyje turėtų būti anga, į kurią įstatomas specialus stiklinis vamzdelis – oro vožtuvas.

Išradingi ir taupūs lietuviai vietoj šio vožtuvo kartais naudoja ploną žarnelę, nukreiptą į indelį su vandeniu, kuris pritvirtinamas prie vyno butelio.

Toks vožtuvas reikalingas, kad galėtų pasišalinti fermentuojantis alkoholiui išsiskirianti angliarūgštė. Jos burbuliukai per vožtuvą išeina, o oras iš aplinkos į butelį nepatenka.

Buteliai su rūgstančiu vynu laikomi kambario temperatūroje. Juos reikia laikyti ne prie lango ar durų, temperatūra turėtų būti pastovi, nešokinėti. Jei į patalpą patenka šviesa, indus reikėtų uždengti.

Stipresnis laikosi ilgiau

Kiek į rauginamą vyną reikia dėti cukraus, priklauso ir nuo uogų saldumo, ir nuo jose esančio rūgščių kiekio. Pasak specialisto, vynas pagaminamas cukrui rūgšties pagalba fermentuojantis į alkoholį. Nelygu cukraus kiekis ir masės rūgštumas, natūralus vynas gali būti iki 16 laipsnių stiprumo.

Stipresnio natūralaus vyno pagaminti nepavyks, nes esant didesnei alkoholio koncentracijai mielės žūsta.

A.Lungis siūlo nesibaiminti, jei pagaminote stipresnį – 15–16 laipsnių vyną. Toks vynas nesuges laikomas daug metų. O štai silpnesnį vyną reikia laikyti šaltai arba dėti į jį konservantų – sulfitų, cukraus ar spirito.

Sulfitų, kurie naudojami ir pramoniniu būdu gaminant vyną, galima įsigyti vyndarystės priemonėmis prekiaujančiose parduotuvėse, ant jų pakuočių nurodyta, kokį jų kiekį reikia dėti.

A.Lungio teigimu, kadangi lietuviškas naminis vynas iš prigimties tvirtas, sulfitų dėti reikia gerokai mažiau nei gaminant serijinės gamybos vyną.

Cukraus į išrūgusį vyną dar dedama, jei jis atrodo per sausas ar neskanus.

Tačiau A.Lungis pataria vyną saldinti atsargiai – geriau jo berti po truputį ir vis paragauti nei supilti iškart daugiau. „Persaldinto vyno pataisyti nepavyks”, – sako patyręs vyndarys.

O štai apie vyno spiritavimą A.Lungis sako nieko negalįs pasakyti, nes tokio būdo nepripažįsta ir spirituoto vyno nelaiko tikru vynu.

Rūgsta nevienodai

Greičiausiai išrūgsta šiltesnėje patalpoje laikomas ir silpnesnis, sausesnis vynas – net per porą savaičių. Kitiems reikia daugiau laiko. Vynas laikomas išrūgusiu, kai visas cukrus susifermentuoja ir oro vožtuve nebepasirodo oro burbuliukų.

Jei nustojęs burbuliuoti vynas pasirodė per rūgštus, galima dar įdėti cukraus. (Nupilame šiek tiek vyno, ištirpiname jame cukrų ir supilame atgal į visą indą.)

Jei paragavus vyno skonis tenkina, jį atsargiai nupilame, palikdami ant indo dugno susidariusias nuosėdas.

Vyną supilstome į butelius, uždarome sandariais kamščiais ir laikome vėsiai. A.Lungis pataria verčiau vyną laikyti ne keliuose buteliuose, o viename didesniame. Tuomet jis geriau bręsta.

Labai svarbu išrūgusį vyną tinkamai supilstyti.

Buteliai turi būti pripilti iki pat viršaus, kad liktų kuo mažiau oro. Taip supilstytą vyną reikia laikyti vėsioje ir tamsioje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje.

A.Lungis pataria apsišarvuoti kantrybe ir neskubėti vyno iškart ragauti.

„Palaukite nors iki Kalėdų ar Trijų karalių”, – siūlo vyndarys. Vienam vynui subręsti užtenka kelių mėnesių, kitam, pavyzdžiui, šermukšnių, – 1–2 metų.

Naminis lietuviškas vynas skina laurus

Lietuvoje pagamintas naminis vynas įvertintas ir užsienyje. Vieno geriausių Lietuvos vyndarių rokiškėno Raimundo Nagelės juodųjų serbentų ir vynuogių vynas pernai ir šiemet Latvijoje vykusiuose tarptautiniuose vyno čempionatuose užėmė aukščiausias prizines vietas.

Susidomėjimas auga

Dalius Marcinkevičius

Verslininkas

„Vynui gaminti reikalingas priemones ir medžiagas į Lietuvą pradėjome vežti prieš 10 metų. Ir kiekvienais metais susidomėjimas naminio vyno gamyba Lietuvoje auga. Pirmiausia žmonėms tai smagi atrakcija. Be to, daugelis lietuvių turi savo sodus ir daržus, todėl tai puiki galimybė sunaudoti ten užaugintų gėrybių perteklių.

Per metus mes Lietuvoje parduodame mielių, kurių užtektų pagaminti 240 tūkstančių litrų naminio vyno. Jei skaičiuotume, jog didžioji dalis vyndarių vyną raugina be mielių, galima sakyti, kad kasmet mūsų šalyje mėgėjai pasigamina apie 1 milijoną litrų naminio vyno.”

Dažniausios klaidos gaminant vyną

Kaip ir gaminant maistą, taip ir vyną, reikia visus darbus daryti su meile, neskubėti. Tik tuomet išeis geras vynas.

Laikykitės švaros. Indai, įrankiai turi būti sterilūs. Kitaip vynas suges.

Jei paruošta masė per pirmas dvi dienas nerūgsta, neverta tikėtis, kad ji vėliau pradės rūgti. Padėtį dar galima išgelbėti įdėjus kultūrinių vyno mielių.

Vyno rūgimo procesą reikia nuolatos kontroliuoti, nepamiršti laiku įdėti cukraus, kad per anksti nenutrūktų rūgimo procesas.

Kai jau išrūgęs vynas pilstomas į butelius, šie turi būti pripildomi iki pat viršaus, kad butelyje liktų kuo mažiau deguonies, ir sandariai užkemšami.

Neskubėkite vyno ragauti, leiskite jam subręsti. Palaikykite bent iki žiemos vidurio.

Rasa Stundžienė

One thought on “Naminio vyno taurėje gali tilpti visos rudens gėrybės

  1. Sveiki,dar tik antri metai kaip pradejau bandyti gaminti vyna is sode uzaugintu melynuju vynuogiu, renkuosi info is ivairiu straipsniu, taciau skirtinguose saltiniuose vis randu priestaurajanciu faktu, kaip antai vienur yra teigiama, kad vyna pilstant i butelis reikia butinai palikti siek tiek oro, kaip turetu buti is tikruju? Taip pat noreciau paklausti, kiek apytiksliai turetu trukti teisingai pagaminto vynuogiu vyno fermentacija? Bijodamas, jog vynas nera iki galo ishruges, siemet bandysiu ideti rugimo stabilizavimo fermento. Aciu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*