Nacionalinės vyndarių asociacijos gimtadienio šventė ir geriausio 2008 metų derliaus lietuviško vyno rinkimai

Liepos 18 d. Žagatpurvių kaime (Švėkšnos sen., Šilutės r.), vyndario Česlovo Ramoškos sodyboje nacionalinė vyndarių asociacija (NVA) žaismingai atšventė savo trečiąjį gimtadienį. Vos atvykęs ir akies krašteliu spėjęs įvertinti sodybos grožį buvau akimirksniu įtrauktas į šventės sūkurį ir sulaukiau prašymo-pasiūlymo pabūti geriausiojo 2008 metų derliaus vyno rinkimų komisijos pirmininku. Pasiūlymą priėmiau, tiesa, šiek tiek jaudindamasis dėl savo ribotos patirties ragaujant vietinių vaisių vyną.

Kartu su žinomais vyndariais Algirdu Lungiu iš Joniškėlio bei Raimundu Nagele iš Rokiškio aptarėme vyno vertinimo kriterijus. Keletą minučių padiskutavę galiausiai pasirinkome supaprastintą penkiabalę vertinimo skalę. Priežastis – menka komisijos narių patirtis profesionaliai vertinant vyną ir skaičiavimo paprastumas (rezultatus norėta skelbti iškart po rinkimų). Improvizuotą komisiją sudarė aštuoni teisėjai: nuo žurnalistų iki svečio teisėmis atvykusių seimo narių, taip pat 2 vyndariai.

Vyno rinkimams buvo pateikta apie trisdešimt butelių vyno sąlyginai suskirstyto į „šviesųjį“ ir „raudonąjį“ (sąlyginai, nes nereglamentuota vaisių įvairovė sukuria spalvinį gradientą, kuriame sunku išskirti ribą). Deja, sausieji vynai nebuvo atskirti nuo saldžiųjų, kas akivaizdžiai apsunkino objektyvų sausojo vyno įvertinimą – dėl žmogaus jutimo organų netobulumo sausasis vynas nepelnytai sumenksta ir parūgštėja, jei prieš tai buvo ragautas intensyvus saldusis. Prieš pat vyno rinkimų pradžią pastebėjau, jog buteliai nesunumeruoti. Šią klaidelę pavyko greitai ištaisyti, tačiau ateity reikėtų padaryti dar daugiau: paslėpti ne tik butelius, bet ir kapsules (arba jas pašalinti). Paliekant kapsulę sudaromos sąlygos gerą atmintį turinčiam komisijos nariui atpažinti ragaujamą vyną ir tuo pasinaudoti skiriant balą. Dar vienas nuokrypis nuo profesionalaus protokolo buvo nevaržomas ragaujamo vyno komentavimas. Žinoma, taip daug linksmiau, todėl laikas netruko prabėgti. Į ragavimo pabaigą pasiekėme beveik meistrišką ragavimo tempą – po taurę per porą-trejetą minučių.

Ragautų vynų spektras maloniai nustebino. Atvirai kalbant, namudinėmis sąlygomis pagamintame vyne tikėjausi aptikti daugiau defektų (acto, mikrobiologinio užterštumo, vizualinių trūkumų). Vienok, didžioji dauguma bazinį testą išlaikė, t.y. nusipelnė būti teikiami stalan. Mano nuomone, kokie 4 mėginiai – apie 15% viso vyno – buvo nepatenkinami (akivaizdūs ir objektyvūs aromato ir skonio defektai). Palyginimui, 7-8 paragauti vynai nusipelno įvertinimo „geras“ arba „labai geras“. Tiesa, vėliau išaiškėjo dar vienas nesusipratimas: keletas vynų – tarp jų ir gerai įvertintas dešimties metų brandos (!) juodųjų serbentų vynas, kurį komisijai pateikė Algirdas Lungis – neatitiko reikalavimo būti padarytiems iš 2008 metų vaisių derliaus. Deja, šiuos vynus teko diskvalifikuoti…

Susumavus taškus paaiškėjo pagrindiniai pretendentai į geriausiojo 2008-ųjų metų vyno vardą. „Šviesaus“ vyno kategorijoje susirungė (eilės tvarka pagal pelnytų balų skaičių):

1.      Sausas vynuogių vynas „Varduva“, Algirdas Lungis, Joniškėlis

2.      Saldus obuolių vynas, Dalius Marcinkevičius, Plungė

3.      Pusiau saldus obuolių vynas, Steponas Vaitkevičius, TelšiaiPusiau saldus obuolių vynas, Dalius Marcinkevičius, Plungė

„Raudonojo“ vyno kategorijoje susirungė (eilės tvarka pagal pelnytų balų skaičių):

1.      Sausas juodųjų serbentų vynas, Raimundas Nagelė, Rokiškis

2.      Sausas vyšnių vynas, Gintaras Paradnikas, Mažeikiai

3.      Sausas juodųjų serbentų vynas, Dalius Marcinkevičius, Plungė

Galiausiai sutarėme, kad „geriausiu iš geriausių“ laikysime Raimundo Nagelės pagamintą sausąjį juodųjų serbentų vyną. Šis vynas pasirodė esąs ir mano asmeninis favoritas: jaunas, švaraus vaisių aromato, maloniai sausas, švelnutėlių taninų, suvaldytos rūgšties, harmoningas su lengvu ąžuolo grybštelėjimu ir iš jo paveldėta kompleksija. Gerai tiko užgerti kalakutienos kepsnį su vyno padažu. Vyno kokybę ir universalumą įrodo ir tai, jog saldžiarūgštis padažas jo nenustelbė ir nesumenkino. To paties vyndario vyno „portfelyje“ buvo ir kitų įdomių sprendimų. Įsiminė sėkmingas šermukšnio, aronijos ir spanguolės panaudojimas kupažiniam vynui sukurti.

Teisybės dėlei, tenka konstatuoti, kad dalis vyndarių nevengia naudoti cukraus kaip priemonės užmaskuoti vienokius ar kitokius vyno trūkumėlius. Tokį vyną galbūt lengviau nuryti, tačiau ylos maiše nepaslėpsi… Aš pats labai palaikau saldų vyną, tačiau renkuosi natūraliai saldų (labai prinokusių arba kekerinio puvinio paveiktų vaisių) vyną su atsveriančia rūgštimi. Galbūt mūsų platumose neįmanoma pasiekti natūraliai aukšto vaisių cukraus kiekio, tačiau tai nesuteikia begalinės laisvės piktnaudžiauti juo papildant.

Neįprastai didelis karštis ir greitas šventės tempas šiek tiek išvargino kūną, tačiau pailsino sielą. Sodybos šeimininkai – nuostabūs ir labai vaišingi žmonės. Labai džiaugiuosi pagaliau atradęs nacionalinę vyndarystę – iš arti pamatęs mūsų vyndarius-entuziastus ir paragavęs jų produkcijos. Reiškiu pagarbą vyndario amatui ir kiekvienam linkiu sėkmės kelyje į savajį opus magnum!

Linas Vaitulevičius,Žagatpurviai-Kaunas

Šaltinis: http://www.vynozurnalas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*