Prieš beveik dvejus metus Grūžių kaimo žmonės sukilo prieš šiame krašte ūkininkaujančios danų firmos „Nissen farm“ užmačias gyvenvietės pašonėje steigti kiaulių kompleksą.
Žmonės susivienijo, įkūrė iki šiol sėkmingai veikiančią bendruomenę ir, rajono valdžios padedami, šią kovą laimėjo, priversdami firmos vadovus atsisakyti savo sumanymo. Dabar tokios pat grėsmės šmėkla sklando ir Meškalaukio padangėje, kur įsikūręs šios danų firmos padalinys.
Bendruomenės nariai jau kreipėsi į Seimo narį, rajono Savivaldybę, Panevėžio apskrities administraciją, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Visuomenės sveikatos centrą, prašydami neleisti danų firmai gyvenvietės pašonėje plėtoti kiaulininkystę ir apginti žmonių teisę gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje.
BAIMINASI DĖL SVEIKATOS IR APLINKOS
Praėjusį šeštadienį Meškalaukio kaimo bendruomenė rinkosi į ataskaitinį susirinkimą ir jame dalyvavusiems valdžios atstovams išsakė nuogąstavimus dėl danų firmos siekių bei pavojaus žmonių sveikatai.
Situacija Meškalaukyje analogiška buvusiai Grūžiuose. Bene prieš dešimtmetį buvusi Meškalaukio žemės ūkio bendrovė buvo reorganizuota į kooperatyvą „Baltas lašas”. Po kelerių metų jį nusipirko danų fermerio Hanso Kristiano Nisseno vadovaujama UAB „Nissen farm”.
Tuo metu užsieniečių skverbimasis į Lietuvos žemės ūkį neatrodė grėsmingas. Vietos gyventojai netgi džiaugėsi, kad turės darbą ir pragyvenimo šaltinį. Deja, kelerių metų patirtis rodo, kad danų pagrindinis tikslas – taip plėtoti ūkinę veiklą, kad sukauptų kuo didesnį kapitalą. Akivaizdu, kad vietos gyventojų gyvenimo sąlygos ir aplinka užsieniečiams nerūpi.
Sovietmečiu patogumo dėlei galvijų ir kiaulių fermos buvo statomos prie pat gyvenviečių. Meškalaukis net iš dviejų pusių supamas fermų kompleksų. Vienoje kaimo pusėje – didžiulis karvių kompleksas, kuriame ir šiuo metu laikoma per tūkstantį karvių. Kitoje kaimo pusėje – sovietmečiu statytos kiaulių fermos. Jose danų firma ir sumanė auginti kiaules. Bet Grūžių atveju jie iškart atskleidė kortas pareikšdami, jog ketina auginti apie 12 tūkstančių kiaulių, o šiuo atveju elgiamasi kur kas apdairiau, tikinant, jog augins tik 300 riestauodegių. Tolesni veiksmai akivaizdūs: gaus leidimą 300 kiaulių, vėliau tūkstančiui, kol vieną gražią dieną meškalaukiečiai atsibus supami keliasdešimties tūkstančių kiaulių ir jų srutų smarvės.
Kiek žinoma, srutas iš kiaulių fermų ketinama vežti į kitapus gyvenvietės esančio karvių komplekso srutų rezervuarą. Gyventojai jau dabar piktinasi, kad danų bendrovės technika baigia visus kaimo kelius išdaužyti. Jei jais dar bus ir srutos vežamos, tai ir smarvė pasklis po visą kaimą. Nors bendrovės vadovai vadovaujasi skambiais pažadais griežtai laikytis gamtosaugos reikalavimų, aišku kaip dieną, kad net su modernia technika vežamų srutų išsilaistymo pakeliui išvengti nepavyks.
Kreipdamiesi į anksčiau minėtas instancijas Meškalaukio bendruomenės nariai tikina, kad užterštas oras, nemalonus srutų kvapas kenks jų sveikatai. Baiminamasi, kad gali būti užterštas paviršinis ir gruntinis vanduo, gyventojų naudojamas geriamasis vanduo iš šulinių, magistraliniai grioviai. Juolab kad fermos stovi vos 200 metrų nuo gyvenvietės. Yra patvirtinta minimali 500 metrų sanitarinė zona. Atrodo, šis įstatymais reglamentuotas atstumas turėtų nuraminti meškalaukiečius. Bet prisiminus Grūžių atvejį, kai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pradiniame etape lengva ranka palaimino danų užmojus, pateikdamas išvadą, jog jų ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, nors iki minėtos sanitarinės normos dar trūko 100 metrų, suprantamas ir meškalaukiečių nerimas.
GINS ŽMONIŲ INTERESUS
„Prieš atvykdami į susirinkimą su vicemeru apžiūrėjome kiaulių fermas ir karvių kompleksą. Man kilo abejonių, kaip tokioje aplinkoje apskritai gali veikti koks nors objektas. Danų kiaulininkystės plėtra – jau valstybinio masto bėda. Danai skverbiasi į Lietuvą, nes jų pačių žemė jau taip užteršta, kad norint ją išvalyti reikia dešimtmečiams mišku užsodinti. Aš kreipiausi į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Visuomenės sveikatos centrą. Kol kas danų firmos vadovai nėra pateikę prašymo šioms institucijoms, bet įstaigų vadovai patikino, jog išduodant leidimus laikysis galiojančių įstatymų ir juose nurodytų reikalavimų. Aš stebėsiu situaciją ir ginsiu jūsų interesus”, – žadėjo parlamentaras Antanas Matulas. Jo manymu, daryti įstatymų pataisas, didinant sanitarinių zonų atstumus ir kitus reikalavimus, netikslinga, nes tokiu būdu būtų apribojama ir suvaržoma smulkiųjų vietinių ūkininkų veikla.
Jei reali grėsmė iškiltų, Meškalaukio kaimo žmonių interesus ginti pasirengusi ir Savivaldybė. Susirinkime dalyvavęs mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas pasakojo, jog praėjusią savaitę su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi Valdemaru Jakštu kalbėjosi apie situaciją Mikoliškyje ir Meškalaukyje. Departamento direktorius esą patikino, kad danų valdomos bendrovės vadovas nesikreipė dėl kiaulininkystės verslo plėtros Meškalaukyje. Diskutuota ir apie tai, kad nėra įstatymo, kuris apibrėžtų kvapų kenksmingumo ar jų poveikio žmonių sveikatai nustatymo metodiką.
PIRMININKO POZICIJA DVIPRASMĖ
Prieš šešerius metus susikūrusios kaimo bendruomenės pirmininkas Stanislovas Kiudis atsidūrė labai dviprasmiškoje situacijoje. Atrodytų, jis labiausiai turėtų ginti savo vadovaujamos bendruomenės narių interesus, bet sprendžiant iš žmonių pasisakymų elgiasi priešingai, nes jis yra danų firmos „Nissen farm” padalinio – žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas” – vadovas, kitaip tariant, danų fermerio dešinioji ranka. Nenuostabu, kad susirinkimo metu kaimo žmonių kritikos strėlės smigo būtent į jį.
Bendruomenės narė Janina Kaminskienė sakė, jog pagirti bendruomenės pirmininką ir tarybą gali tik už dviejų projektų rengimą ir už gautas lėšas sutvarkytą jaunimo salę. Moteris išreiškė nusivylimą bendruomenės vadovu, nes jis per daug susireikšminęs ir gina ne bendruomenės, o danų firmos interesus.
Trūksta skaidrumo ir informacijos apie gaunamas lėšas bei jų panaudojimą. Siūlyta bent kas ketvirtį išleisti lankstinukus ir juose pateikti ataskaitą apie bendruomenės tarybos, revizijos komisijos veiklą bei finansinę apskaitą.
Kitas bendruomenės narys Virginijus Banys pirmininkui priekaištavo dėl delsimo perduoti vandentvarkos objektus savivaldybės įmonei „Pasvalio vandenys”, dėl menko gyvenvietės gatvių apšvietimo, dėl firmos transporto gadinamų kaimo kelių.
Kiti žmonės valdžios atstovams skundėsi, kad Joniškėlio pakraštyje iš mokyklos namo einančius vaikus puldinėja šunys. Pastebėta, jog būtina uždengti už bendruomenės namų esančius atvirus vandentiekio šulinėlius. Susirūpinta dėl galimo kaimo parko privatizavimo, esą „du jo kąsneliai jau atkąsti” (privatizuoti). Paaiškėjo, jog daugelis kaimo žmonių privačių kanalizacijos šulinių turinį su fekalijomis pila ant ganyklų, o kartais tai daro kone kaimyno namų pašonėje, dėl to pašlyja kaimyniški ir bendruomeniški santykiai.
Joniškėlio apylinkių seniūnas Gintautas Povilionis tikino, jog kai kuriuos klausimus galės greitai išspręsti, bet daugeliui problemų reikia laiko, lėšų ir netgi pačios bendruomenės didesnės iniciatyvos bei susiklausymo.
IŠSIRINKO NAUJĄ TARYBĄ
Seimo narys minėjo, jog jis jau rengia Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad prie seniūnijų būtų steigiamos bendruomenių tarybos, jos ir būtų tarsi tarpininkės tarp žmonių ir valdžios institucijų. Joniškėlyje yra įsisteigusi šio krašto bendruomenių asociacija. Į ją deleguojama po du kiekvienos bendruomenės atstovus. Meškalaukiečiai savo interesams asociacijoje atstovauti išrinko naują bendruomenės pirmininkę Astą Želvienę ir Genę Rakauskienę.
Atmetus nario mokesčio nemokančius ir bendruomenės veikloje nedalyvaujančius kelis asmenis, bendruomenės sąrašuose liko 163 nariai. Susirinkime dalyvavę 84 meškalaukiečiai išrinko ne tik 9 asmenų bendruomenės tarybą, bet ir naują pirmininkę – A.Želvienę. Išrinkta ir naujos sudėties 3 asmenų revizijos komisija. Savivaldybės vicemeras P.Balčiūnas linkėjo naujai bendruomenės valdžiai įsiklausyti į žmonių nuomonę, daugiau bendrauti ir būti tiltu tarp seniūnijos bei Savivaldybės ir savo atstovaujamų žmonių.
Pasak jo, tik bendraujant tarpusavyje ir su valdiškomis institucijomis bus randami būdai, kaip išspręsti apšvietimo, kelių ir aplinkos tvarkymo, šunų laikymo, vandentiekio, kanalizacijos tinklų plėtros, jų rekonstrukcijos reikalus bei kitas bėdas, kurių visada buvo ir bus.
Be First to Comment