Šiandien Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės vidurinės mokyklos direktorius Almantas Kanapeckas lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur susitiko su mokyklos akreditacine komisija. Susitikimo metu buvo pranešta, jog Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinei mokyklai suteikiamas gimnazijos statusas. Komisijos nariai taip pat pažymėjo, jog šio statuso suteikimas kaimiško tipo mokyklai yra pakankamai retas ir unikalus atvejis Lietuvoje.
Sveikiname mokyklos kolektyvą, kurio bendras darbas davė puikių vaisių. Gimnazijos statuso suteikimas, ko gero, geriausia dovana ir didžiausias įvertinimas vienai seniausių Lietuvos mokyklų.
Atskirai norisi padėkoti joniškėliečių klubui „Mažupė”, o ypač Mykolui Aleliūnui , kurio iniciatyva ir globa buvo nuolat juntama ir labai reikalinga.
Nesu inovatyvi, bet turiu ir pliusą: mama išmokė nesiginčyti su vyresniais. Todėl ir nesiginčiju. Juolab iš sostinės…
Imam ir peržvelgiam, tarkim, V. Motiejūnienės informaciją „Kaip vidurines mokyklas keis gimnazijos ir progimnazijos“ (vakarykštė LTV „Panorama“ arba šios dienos vtv.lt)…
Jeigu eksJVM jau turi gimnazijos „statusą“ – tikrai puiku: sveikinom ir dar kartą sveikinam, linkėdami ugdytojams ir ugdomiesiems niekada neužsnūsti „ant laurų“! Jeigu ką, yra Dormeo!
P. S. Esu truputį skeptikė ir nemanau, kad susikuriamas „imidžas“ įtakoja turinį… Kad ir kaip dalis Vilniaus intelektualų begirtų pvz., „skulptūrą“ Neries pakrantėj, man tai buvo ir liks vamzdynas iš metalo laužo, vienu galu kažkodėl pamerktas upės vandenin… O VEKS’o tinkamas pritarimas buvo gautas ir kažkas dar aukščiau kelia galvas… Čia jau ne į temą, kaip simpatiškosios blondinės sako!
Pala, – nagi Vilniuje toli gražu ne visos mokyklos patapo Gimnazijomis, – tam turi praeiti krūvą reikalavimų, ogi ne visos susitvarko su reikalavimais, – taigi tik labai džiugu, kad Joniškėlio mokytojai yra itin kvalifikuoti, inovatyvūs ir tinkamai paruošia jaunąją karta. Pritariu, kad ne forma lemia turinį, tačiau tik gavus tinkamą pritarimą dar aukščiau keli galvą ir toliau su atsidavimu daliniesi su jaunąja karta savo žiniomis, patirtimi. – Kitas aspektas, juk tik tikamas pripažinimas (atsižvelgiant į tai, kad mokytojų tikamais atlyginimais šiais laikais nelepina) yra įvertinimas.
Pasvalio rajone po visų reformų grieičiausiai bus tik dvi gimnazijos ir visos likę pagrindinės mokyklos, tad tai iš ties TOKS įvykis. Sveikinu !
Beje, – kodėl tiek mažai informacijos apie TOKĮ įvykį mūsų mietselyje ???
Kadi, apie KOKĮ įvykį mąstote? Per metus kitus visos Lietuvos mokyklos taps gimnazijomis arba progimnazijomis. Arba bent taip bus vadinamos…
Nejaugi Jūs manote, kad forma lemia turinį?
Meilė, Kadi, meilė ir žinios viską lemia! Reikia mokinyje matyti žmogų, mylėti jį, turėti nuosavoje makaulėje gorčių profesionalo žinių – ir viskas bus OK!
Mokina (arba naujoviškai – ugdo) gyvas mokytojas, o ne abstrakti gimnazija…
Sveikiname.
Mokytojų, vadovų sunkus ir, deja, tenka liūdnai pastebėti, menkai įvertinamas darbas pagaliau materializuojasi skambiu vardu – GIMNAZIJA.
Džiaugiamės už Jus. Didžiuojuosi savo mokykla, o ypač tokiais šauniais mokytojais.
Dziaugiames suteiktu garbingu ivertinimu, tai nuopelnas cia dirbanciu ir dirbusiu mokytoju ! Jus esate kelrodes zvaigzdes musu jaunimui. Sekmes ir nauju ideju gavus toki ivertinima.
Sveikiname!
Tik nepamirškim: ne kėdė žmogų puošia, bet žmogus – kėdę…
Toks Šota Rustavelis iš Gruzijos kalbėjo: iš ąsočio gali ištekėti tik tai, kas jame buvo…
Vis tiek – dar kartą sveikiname.