Press "Enter" to skip to content

Joniškėlio miesto šventėje

As­ta BI­TI­NAI­TĖ

Kar­pių dva­re – te­at­ra­li­zuo­tas Jo­niš­kė­lio mu­zie­jaus ati­da­ry­ma­s

­Jo­niš­kė­lio dva­ras lau­kia at­vyks­tan­čių sa­vo se­nų­jų šei­mi­nin­kų Kar­pių. Rū­mų pa­ne­lės su­si­rin­ku­siems sve­čiams da­li­na vė­duok­les, ant ku­rių už­ra­šy­ta „Jo­niš­kė­lio kraš­to mu­zie­jus“. Jos gel­bė­jo pa­si­vė­duo­jant nuo kait­ros. Prie pa­ra­di­nio įė­ji­mo laip­tų pa­si­tem­pu­si kaip sty­ga sto­vi dva­ro tar­nai­tė, o aukš­čiau įsi­tai­so mu­zi­kan­tas. Iš abie­jų laip­tų pu­sių fra­kuo­ti vy­rai (ir kaip jie iš­tve­ria to­kį karš­tį?!) iš­kil­min­gai lai­ko Lie­tu­vos ir Jo­niš­kė­lio mies­to vė­lia­vas.

Te­at­ra­li­zuo­tas dva­ro šei­mi­nin­kų Kar­pių su­ti­ki­mas.

Ir štai pa­si­ro­do po­nų Kar­pių po­ra. Be­je, šian­dien ve­ži­mai­čio taip ir ne­su­ra­dę. Mat so­dy­bų šei­mi­nin­kai pa­mė­go puoš­ti ap­lin­ką į juos su­krau­da­mi gė­les. Vis dėl­to la­bai rei­kė­tų Jo­niš­kė­lio dva­rui to­kio se­no­vi­nio ve­ži­mai­čio.

Tai­gi te­at­ra­liš­kai per­si­pi­nant pra­ei­čiai su da­bar­ti­mi, Kar­pių dva­re bu­vo ati­da­ry­tas Jo­niš­kė­lio kraš­to mu­zie­jus. Šie­met tai pa­grin­di­nis Jo­niš­kė­lio mies­to 404 me­tų šven­tės ak­cen­tas.

Ar­ki­niai rū­siai įspū­din­gi, bet drėg­ni

­Jo­niš­kė­lio se­niū­nas Ste­po­nas Rim­kus pri­si­mi­nė, kaip prieš ke­lio­li­ka me­tų šven­tė jo­niš­kė­lie­tės Da­nu­tės Sa­muo­lie­nės 60-me­tį ir šiuo­se na­muo­se pa­ma­tė daug su­kaup­tų se­nie­nų.

Da­nu­tės vy­ras, da­bar jau mi­ręs, bu­vo me­lio­ra­to­rius, tad iš me­lio­ruo­ja­mų ir nai­ki­na­mų so­dy­bų tu­rė­jo pri­rin­kęs ver­tin­gų se­no­vi­nių daik­tų.- Jie gu­lė­jo su­krau­ti kaž­kur ga­ra­že. Ta­da ir ki­lo min­tis vis­ką iš­kel­ti į vie­šu­mą, įreng­ti mu­zie­jų ir vi­siems pa­ro­dy­ti eks­po­na­tus, – pa­sa­ko­jo se­niū­nas.

Bet tam rei­kia pa­tal­pų. Su­ta­rė su Jo­niš­kė­lio ban­dy­mų sto­ties va­do­ve Sta­nis­la­va Maikš­tė­nie­ne, kad dva­ro rū­mų rū­siuo­se mu­zie­jus pui­kiai įsi­kom­po­nuos. At­ro­do, vis­kas la­bai tin­ka – vė­sūs se­no­ve dvel­kian­tys ar­ki­niai kam­ba­riai bu­vo iš­va­ly­ti, su­tvar­ky­ti, įreng­ta šil­dy­mo sis­te­ma. Iš Pa­sva­lio kraš­to mu­zie­jaus at­vež­ti eks­po­na­tams skir­ti bal­dai. Vi­sas tur­tas su­neš­tas, vis­kas iš­dės­ty­ta, su­sta­ty­ta. Ir ne­pai­sant skep­ti­kų abe­jo­nių, Jo­niš­kė­lio kraš­to mu­zie­jus at­vė­rė du­ris.

Kar­pių dva­ro rū­siuo­se - mu­zie­jaus eks­po­na­tai.

Ta­čiau iš­kil­mių džiaugs­mą tem­dė ir še­šė­lis – nau­ja­ja­me mu­zie­ju­je kau­pia­si di­džiu­lė drėg­mė, ku­ri ypač ken­kia eks­po­na­tams.Se­niū­nas jau iš­si­aiš­ki­no, kad drėg­mę re­gu­liuo­jan­ti įran­ga kai­nuo­tų 30 tūkst. li­tų, bet vėl klau­si­mas, ar ji ga­ran­tuo­tai gel­bė­tų. Tai­gi be­veik ket­ve­rius me­tus Jo­niš­kė­lio mu­zie­jaus kū­rė­jai rim­tai dir­bo, daug žmo­nių pri­si­dė­jo, kol pa­ga­liau bu­vo įkū­ny­ta ši idė­ja.

Ste­po­nas Rim­kus ypa­tin­gai mi­nė­jo jau švie­saus at­mi­ni­mo jo­niš­kė­lie­čius Alek­są Ja­ra­šiū­ną ir Jo­ną Kaš­ke­lį, gau­siai do­va­no­ju­sius ver­tin­gų eks­po­na­tų.

Kol kas mu­zie­ju­je nė­ra vis­kas iki ga­lo su­si­ste­min­ta, prie eks­po­na­tų rei­ka­lin­gi pa­ra­šai, pa­aiš­ki­ni­mai. Šia­me Jo­niš­kė­lio mu­zie­ju­je dir­ban­tis is­to­ri­kas Vik­to­ras Sta­nis­lo­vai­tis tu­ri tik puse eta­to, pri­klau­so Pa­sva­lio kraš­to mu­zie­jui.

Jo­niš­kė­lio mu­zie­ju­je dir­ban­tis is­to­ri­kas Vik­to­ras Sta­nis­lo­vai­tis kvie­čia su­si­pa­žin­ti su sa­vo kraš­to pra­ei­ti­mi.

– Da­bar čia jū­sų daug su­si­rin­ko. Ta­čiau eks­po­na­tus ati­džiau kvie­čiu ap­žiū­rė­ti vė­liau, nes šia­me mu­zie­ju­je jū­sų, kai­my­nų, tė­vų, se­ne­lių gy­ve­ni­mas. Jo­niš­kė­lio mu­zie­jus ir įsteig­tas, kad iš­sau­go­tu­me bū­tent sa­vo kraš­to at­min­tį, – kal­bė­jo Vik­to­ras Sta­nis­lo­vai­tis.

Į mu­zie­jaus ati­da­ry­mą gau­siai su­si­rin­ko jo­niš­kė­lie­čiai ir sve­čiai.
Su­do­mi­no Jo­niš­kė­lio mu­zie­jaus eks­po­na­tai.
Sei­mo na­rys An­ta­nas Ma­tu­las ma­la gir­no­mis, ša­lia - Pa­sva­lio mu­zie­ji­nin­kas An­ta­nas Sta­pu­lio­nis.

Mies­to švie­suo­lis – skulp­tū­rų au­to­riu­s

Į šven­tę at­vy­kęs Sei­mo na­rys An­ta­nas Ma­tu­las ir­gi svars­tė, kad mu­zie­ju­je ap­si­lan­ky­tų kuo dau­giau tau­tie­čių bei už­sie­nio tu­ris­tų. Tam rei­kia su­kur­ti vi­są in­fra­struk­tū­rą, jog pra­va­žiuo­jan­čiam ke­liau­to­jui bū­tų pa­to­gu ap­si­sto­ti. To­dėl rei­ka­lin­gas ir kem­pin­gas.

Be to, pri­si­mi­nęs, kad Kar­piai Jo­niš­kė­ly­je bu­vo baž­ny­čios, li­go­ni­nės ir mo­kyk­los fun­da­to­riai, Sei­mo na­rys ap­gai­les­ta­vo, jog per šią mies­to šven­tę jiems su vi­ce­me­ru Po­vi­lu Bal­čiū­nu at­vy­kus į šv. Mi­šias, Jo­niš­kė­lio baž­ny­čio­je te­bu­vo gal dvi­de­šimt mo­čiu­čių. Tai­gi pa­lin­kė­ji­mas bent at­ei­ty­je ne­pa­mirš­ti krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių ir tra­di­ci­jų…

Jau tra­di­ciš­kai per Jo­niš­kė­lio mies­to šven­tę su­tei­kia­mas švie­suo­lio var­das. Šie­met jis ati­te­ko me­džio skulp­tū­rų kom­po­zi­ci­jų kū­rė­jui Vy­tau­tui Ba­kū­nui. Toks bu­vo se­niū­nai­čių ir ben­druo­me­nės spren­di­mas. Pa­klaus­tas, ar to­liau droš skulp­tū­ras, ar jau­čia­si pa­kan­ka­mai įver­tin­tas, Vy­tau­tas Ba­kū­nas kuk­liai at­sa­kė esąs per daug pa­gerb­tas, nes jis dir­bąs sa­vo dar­bą ir už tai gau­nąs at­ly­gi­ni­mą.

Se­niū­nas Ste­po­nas Rim­kus už­ri­ša juos­tą mies­to švie­suo­liui Vy­tau­tui Ba­kū­nui.

– Bai­gia­si ąžuo­lai. Jei­gu ne­pri­trūks, dar kur­siu, – ža­dė­jo skulp­to­rius.

Taip pat tra­di­ciš­kai per mies­to šven­tę ap­do­va­no­ja­mi gra­žiau­sių Jo­niš­kė­lio so­dy­bų šei­mi­nin­kai. Se­niū­nas Ste­po­nas Rim­kus pa­aiš­ki­no, kad kas­met ren­ka vis ki­tas, kol pa­ga­liau pats gra­žiau­sias bus vi­sas Jo­niš­kė­lio mies­tas.

Tad šie­met pa­dė­kos raš­tai įteik­ti Dai­vai ir Ai­va­rui Adam­ka­vi­čiams, Jo­lan­tai ir Egi­di­jui Bal­ta­ra­giams bei An­že­lai ir Aud­riui Mos­tei­koms už pui­kiai tvar­ko­mą so­dy­bos ap­lin­ką.

O už gra­žiai tvar­ko­mas so­dy­bas pa­dė­ko­ta Vla­dai Ma­tu­lė­nie­nei ir Al­gir­dui Šu­naus­kui, Va­le­ri­jai Lin­die­nei, In­gri­dai ir Dai­niui Er­ži­ke­vi­čiams, Gra­ži­nai ir Au­re­li­jui Ba­gu­žiams, Zi­tai ir Ze­no­nui Bal­ta­ra­giams, Sta­nis­la­vai ir Al­gir­dui Maikš­tė­nams.

Se­niū­nas pa­svei­ki­no gra­žiau­sių Jo­niš­kė­lio mies­to so­dy­bų šei­mi­nin­kus.

Pir­mą kar­tą pri­sta­tė sa­vo ta­py­bos dar­bus

­Kon­cer­tuo­ja jo­niš­kė­lie­čiai ir švo­biš­kie­čiai. Vi­sus šven­tės da­ly­vius svei­ki­na Jo­niš­kė­lio kraš­to ben­druo­me­nių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Juo­zas Bag­do­nas. Jis pa­dė­ko­jo už au­kas Jo­niš­kė­lio gar­sio­jo gy­dy­to­jo Jo­no Le­o­no Pet­ke­vi­čiaus at­mi­ni­mui įam­žin­ti. Nu­ma­to­ma Jo­niš­kė­lio li­go­ni­nės sie­nos fa­sa­di­nė­je pu­sė­je įmon­tuo­ti šio žy­maus gy­dy­to­jo mo­zai­ki­nę fres­ką. Tai su­ti­ko at­lik­ti kraš­tie­tis pro­fe­so­rius Vi­to­lis Tru­šys. Au­to­rius dar­bą at­liks ne­mo­ka­mai, ta­čiau rei­kia pa­deng­ti tech­ni­nes me­mo­ria­lo įren­gi­mo iš­lai­das.

O se­niū­nas Ste­po­nas Rim­kus pa­dė­ko­jo šven­tės rė­mė­jams ir pa­svei­ki­no ju­bi­lia­tus – 90-me­tį šven­čian­tį Sta­sį Bau­gir­dą, 80-me­čius Juo­zą Lin­dą, Ja­ni­ną Dū­die­nę, Po­vi­lą Čer­ną, Al­do­ną Rauc­kie­nę, Elž­bie­tą Rim­kū­nie­nę, Bi­ru­tę Stri­goc­kie­nę, Va­le­ri­ją Ši­da­gy­tę, Ste­fa­ni­ją Ul­kie­nę, Re­gi­ną Vaiš­vy­die­nę, Liu­ci­ją Pet­ru­lie­nę, Oną Na­gu­le­vi­čie­nę, ne­ma­žą bū­re­lį 70-me­čių. De­ja, į šven­tę at­ėjo ne­daug ju­bi­lia­tų…

Iš mies­to so­do šur­mu­lio per­si­ke­lia­me į kul­tū­ros na­mų sa­lę, kur jau­kio­je ir ra­mio­je ap­lin­ko­je pri­sta­to­ma jo­niš­kė­lie­tės Vi­dos Ba­ra­naus­kie­nės ta­py­bos dar­bų pa­ro­da. Pia­ni­nu skam­bi­na ir dai­nuo­ja jau­no­ji jo­niš­kė­lie­tė Ra­sa Mu­raus­kai­tė.

Dai­nuo­ja jo­niš­kė­lie­tė Ra­sa Mu­raus­kai­tė.

Vi­dos Ba­ra­naus­kie­nės ta­py­bos dar­bai pa­ro­do­je pri­sta­to­mi pir­mą kar­tą. Au­to­rė apie sa­ve pa­sa­ko­ja:

– Esu iš Bir­žų ra­jo­no, ta­čiau jau de­šimt me­tų gy­ve­nu Jo­niš­kė­ly­je. Pa­mi­lau šį mies­tą, čia la­bai kū­ry­bin­gi žmo­nės. Nuo vai­kys­tės be ga­lo mėgs­tu pieš­ti, dve­jus me­tus Bir­žuo­se lan­kiau dai­lės mo­kyk­lą. O šio­je pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi įvai­riu lai­ku nu­ta­py­ti dar­bai – nuo „Gan­drai nak­ty­je“, ku­rį su­kū­riau ke­tu­rio­li­kos me­tų, iki prieš ke­lias sa­vai­tes su­kur­to „Jo­niš­kė­lio an­ge­lo“.

Jo­niš­kė­lie­tė Vi­da Ba­ra­naus­kie­nė pri­sta­tė sa­vo ta­py­bos dar­bų pa­ro­dą.

Ki­ti Vi­dos Ba­ra­naus­kie­nės nu­ta­py­ti pa­veiks­lai pa­va­din­ti „Or­chi­dė­jos“, „Lai­vas“, „Ry­tas ro­ju­je“, „Na­mu­kas su žą­siu­kais“, „Lu­bi­nai“, „Mer­gai­tė su žir­niais“, „Na­tiur­mor­tas su vai­siais“… Iš vi­so eks­po­nuo­ja­ma de­vy­nio­li­ka pa­veiks­lų, kai ku­rie jau nu­pirk­ti.

Va­ka­rop mies­to so­de azar­tiš­kai vy­ko se­nų­jų fo­to­gra­fi­jų iš Jo­niš­kė­lio mu­zie­jaus fon­dų auk­cio­nas. Bu­vo par­duo­da­mos pen­kių di­de­lių nuo­trau­kų rep­ro­duk­ci­jos, ku­rios nu­ke­lia į Jo­niš­kė­lį maž­daug prieš šim­tą me­tų. Daug sen­ti­men­tų auk­cio­no da­ly­viai jau­tė XX a. pra­džios Nar­tei­kių ma­lū­nui, ku­rio fo­to­gra­fi­jos kai­na nuo pen­kio­li­kos li­tų pa­ki­lo iki dau­giau nei šim­to. Dar dvi fo­to­gra­fi­jos par­duo­tos po šim­tą li­tų, ki­tos dvi – pi­giau.

Auk­cio­ne su­rink­ti pi­ni­gai bus pa­nau­do­ti Jo­niš­kė­lio mies­tui tvar­ky­ti.

Vi­do DUL­KĖS nuo­trau­kos

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. Du pastebėjimai Du pastebėjimai 30 liepos, 2010

    1. Puikios juodai baltos nuotraukos – akys labai pasiilgo nemeluotų šešėlių kaitos ir žaismo!
    2. Simboliška 6 – a nuotrauka: malama – parlamente, malama – buityje, malama – net šventėje…
    O girnos tai tuščios!..

Komentuoti: Du pastebėjimai Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.