Press "Enter" to skip to content

Kelkis ir eik !

Neseniai pro Panevėžį praūžė didžiulė jaunimo banga. Jie ten susirinko ne be reikalo. Gausybė žmonių atvyko į penktąsias Lietuvos jaunimo dienas(LJD) „Kelkis ir eik“. Tai katalikiškas renginys Lietuvoje, skirtas jaunimui, organizuojamas kas 3 metus. Iš viso į Panevėžį atvyko apie 7 tūkstančius žmonių. Vieni prisijungė kaip dalyviai, kiti kaip savanoriai. Nežinai, kas per dalykas tas savanoris? Tai žmogus laisva valia sutikęs atlikti visuomenei naudingą darbą, naudojanti savo laiką, jėgas ir džiaugsmą norėdamas padėti. Joniškėlyje atsirado net aštuoni tokie didvyriai. Jie buvo suskirstyti į įvairias grupes. Paulina, Aušra ir Izabelė galėjo pasitarnauti maitindamos dalyvius ir, be abejo, savanorius. Toma, Viktorija ir Zita turėjo garbę pirmos susipažinti su dalyviais registracijoje, o po to ir saugoti jų saldų miegą. Karolis ir Armina turėjo galimybę artimiau prisiliesti prie mišių eigos ir adoracijos, dalyvaudami liturgijos ir magistrantų grupėse, o Stasys prižiūrėjo tvarką renginio metu. Taigi, visi gavę darbus stengėmės kuo nuoširdžiau juos atlikti, o laisvo laiko metu įsilieti į dalyviams skirtą programą. Jau vidurdienį, prasidėjus atidarymo šventei, vedėjai sveikino atvykusius, visi giedojo LJD himną, džiugiai šlovindami Dievą specialiai šiam renginiui sukurtais šokio judesiais. Po atidarymo sekė teminiai užsiėmimai. Mes patraukėme link Švč. Trejybės bažnyčios, kurioje vyko paskaita apie šlovinimą. Po pusantros valandos praleistos su jaunimo komanda ir kun. Algirdu Akelaičiu visi buvo sužavėti jo užsidegimo. Pašlovinę Dievą giesmėmis, patraukėme link Cido arenos, kur vyko susitaikinimo pamaldos, o vėliau vakaro programa. Ją pradėjo Tomas Viluckas, pasakodamas apie savo gyvenimą, kaip atrado Dievą savo kelyje ir kaip kovojo su visais pasitaikiusiais sunkumais. Dalyviai atsistoję plojo, sužavėti šio žmogaus vidinės stiprybės. Toliau programą tęsė šokių grupė iš Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro. Šio šokio esmė – mokėti savo vidinę būseną išreikšti judesiu. Po jų pasirodė kunigų grupė „Sacerdos“ . Paprastais dainų tekstais jie ragino žiūrovus šokti ir kartu džiaugtis bendryste. Baigę savo pasirodymą kunigai užleido sceną krikščioniškos pantomimos grupei. Išvydome pasirodymą „Rankos“. Tai evangelizacija per kūną, per jo išraišką. Vakaro programos finalas – Rónán and Joanne Johnston pasirodymas. Visi buvo pakerėti jų dainų, užburti šlovinimo džiaugsmo. Dalyviai iškėlę rankas dainavo su atlikėjais. Įspūdis, manau, visiems buvo neapsakomai geras. Visi išvargę po ilgos, bet linksmos dienos, grįžo į savo mokyklas, o ryte vėl susirinko į Cido areną. Išgirdome katechezę, kurioje buvo plačiau paaiškinta Šv. Rašto ištrauka apie paralyžuotojo pagydymą. Po jos, pašlovinę Dievą giesmėmis, priėmėme Šv. mišių auką. Visą renginį užbaigė smagus „Aukštyn bures“ koncertas. Dalyviams tai buvo viskas, o savanoriai už didelį darbą gavo padėkos vakarą. Bendruomenių rūmuose mus pasitiko svetingos jau atvykusių savanorių dainos. Visi laimingi, besišypsantys ir nerodantys nei kruopelės nuovargio džiaugėsi paskutiniu vakaru drauge. Salėje visi maldoje dėkojome Dievui už bendrystę ir pagalbą per visas Jaunimo dienas. Peržiūrėję nuotraukas ir pasijuokę iš kuriozinių akimirkų, patraukėme link vakarienės stalo. Už jį galime visokeriopai dėkoti rėmėjams, nes stalas buvo tikrai gausus. Po gausybės patiekalų mūsų jau laukė krikščioniškos muzikos didžėjus. Rodės, jog nuo linksmybių net stogas kilnojos. Savanoriai atidavė visas jėgas paskutinėms dainoms ir pabaigoje du kartus pašokę Jaunimo dienų himną šaukė „Pakartot“. Kad ir kaip bebūtų liūdna, ši šventė turi ir pabaigą. Visi išvargę, bet laimingi, apsikabinę, atsibučiavę, išsiskirstė savais keliais. Šios akimirksniu praėję dienos nepasimirš taip greitai. Visi kiek nors prisidėję prie šio renginio parsivežė gausų kraitį dovanų: galybę dvasinių ir keletą materialinių. Paklausus kelių dalyvavusiųjų įspūdžių, visi komentarai buvo teigiami. „Labai malonūs savanoriai. Gera jausti, kad keli tūkstančiai žmonių dvi dienas buvo vienybėje – kartu giedojo, meldėsi, šoko ir kitaip garbino Dievą“ pasakojo savanorė Zita. „Jaunimo dienos buvo įspūdingos, jos mums paliko daug širdžiai malonių prisiminimų. Be to, didelė pagarba organizatoriams už tokį triūsą“ įspūdžiais dalinosi dalyvė Indrė. Viena iš organizatorių Elona Stasiūnaitė su džiaugsmu vienai dienai praėjus internete rašė „NORISI KELTIS ir EITI 🙂 oooooooo Taip! Mes norime TĘSTI gerus DARBUS ir ŠLOVINTI DIEVĄ už gyvenimą, už jaunystę, džiaugsmą, ilgesio ašarą… šypseną …. pagalbą…. dėkingumą už nerealų LIETUVOS jaunimą ! Ateities planas chuliganas – LIETUVA žydės dar 1000 metų 🙂 nes mes, jaunimas, savo gyvenime sėsime krikščioniškų vertybių sėklas ir laistysime jas tikėjimo lietumi.
Taigi, taip prabėgo ilgai lauktas krikščioniškas jaunimo renginys, belieka laukti sekančio, kuris vyks po trijų metų ir spėlioti, kuriame mieste susitiksime dar gausesne minia

Viktorija Giedrytė


Komentuoti su „Facebook “

7 Comments

  1. voras voras 18 liepos, 2010

    taip nerealu buvo, ne tas zodis,,:]] kita kart Savanore busiu..;D

  2. Snupis Snupis 9 liepos, 2010

    Buvo laaabai saunu!
    Geriausias dalykas mano gyvenime,net nesinori isvaziuoti!

  3. sauleegrazza sauleegrazza 6 liepos, 2010

    Sakyciau labai vykes renginys 🙂 Gal kas i pasaulio jaunimo dienas Madride 2011? 🙂

    • A! A! 6 liepos, 2010

      Kad kas apmokėtų kelionę, tai tikrai važiuočiau 😀 Kaip sakoma, drambliuko svajonės 😀

  4. klebonas klebonas 6 liepos, 2010

    Kviesčiau visus, kas dalyvavo LJD2010 parašyti savo įspūdžius, patirtį, juk visiems įdomu.

  5. A! A! 5 liepos, 2010

    Labai geri įspūdžiai bei prisiminimai 🙂 Tikrai per kitas LJD vėl būsiu savanore… 🙂 Patirtis neįkainojama 😛

  6. :) :) 5 liepos, 2010

    Mano darytos foto:))) nupstabios dienos LJD Panevezy…;]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.