Press "Enter" to skip to content

Vyno ir vynuogių dienos…

– Ke­li so­li­dūs vy­rai nuo vy­nuo­gių ke­kės ski­na po uo­gą, jas ra­gau­ja ir rim­tais vei­dais dis­ku­tuo­ja apie sko­nio rit­mus, apie tai, ar jau­čia­si kaž­ko­kie sko­nio po­tė­piai, po­sko­niai… Tuo tar­pu mes, pa­pras­ti sma­gu­riau­to­jai, jau bū­tu­me ko­kias tris ke­kes su­švei­tę ir pa­sa­ky­tu­me, ar ta vy­nuo­gė bu­vo sal­di, – pri­si­pa­ži­no jo­niš­kė­lie­tis Vik­to­ras Sta­nis­lo­vai­tis, ste­bė­jęs Jo­niš­kė­ly­je, Al­gir­do Lun­gio vy­nuo­gy­ne, su­si­rin­ku­sius vy­nuo­gių au­gin­to­jus.

Ta­čiau ly­giai taip pat pa­si­sko­nė­da­mas is­to­ri­kas Vik­to­ras Sta­nis­lo­vai­tis sve­čiams pa­sa­ko­ja apie vie­nin­te­lį ir ne­pa­kar­to­ja­mą Jo­niš­kė­lio mies­tą, pra­dė­da­mas nuo ste­buk­lin­go ver­kian­čio ak­mens, su­sto­da­mas prie ka­ri­nin­ko Jo­no Sta­pu­lio­nio pa­min­klo, mies­to An­ge­lo ant Ma­žu­pės kran­to, baž­ny­čios, dva­ro ir jo rū­siuo­se įreng­to mu­zie­jaus. Tik­ros is­to­ri­jos tie­siog meist­riš­kai per­si­pi­na su le­gen­do­mis.

At­kak­liai pro­pa­guo­ja vy­nuo­gi­nin­kys­tę ir vy­no kul­tū­rą

­Tai­gi Šiau­rės Lie­tu­vą jau gar­si­na ne tik der­lin­gos že­mės, tra­di­ci­nis alus, bet vis daž­niau kal­ba­ma apie čia au­gan­čius vy­nuo­gy­nus bei su jais su­si­ju­sią vy­no kul­tū­rą.

Pas­ta­rai­siais me­tais ne­di­de­lis Jo­niš­kė­lio mies­tas tam­pa vy­nuo­gi­nin­kų bei na­mi­nio lie­tu­viš­ko vy­no ger­bė­jų Me­ka. O vy­nuo­gių fa­na­ti­kas Al­gir­das Lun­gis jau ži­no­mas ne vien Lie­tu­vo­je. Ket­vir­tį am­žiaus jis puo­se­lė­ja kul­tū­ri­nį ir ku­li­na­ri­nį pa­vel­dą, au­gi­na vyn­me­džius, ga­mi­na vy­ną, pro­pa­guo­ja jo var­to­ji­mo kul­tū­rą ir tra­di­ci­jas.

Kai kas šią veik­lą net pa­ly­gi­no su ka­dai­se knyg­ne­šių skleis­tu lie­tu­viš­ku žo­džiu. Taip ir Al­gir­das at­kak­liai sklei­džia vy­nuo­gi­nin­kys­tę ir lie­tu­viš­ko vy­no kul­tū­rą.

– Čia vy­nas sie­ja­mas tie­siog su sma­giu ben­dra­vi­mu, ma­lo­niu ir įdo­miu po­mė­giu, taip net­gi ma­ži­na­me ne­sai­kin­gą al­ko­ho­lio var­to­ji­mą, nes įro­do­me, kad iš­ger­ti ga­li­ma la­bai kul­tū­rin­gai, – tei­gia vy­ni­nin­kas ir vy­nuo­gi­nin­kas Al­gir­das Lun­gis.

Sve­čiams – dar ir eks­kur­si­ja po Jo­niš­kė­lį

­Jei­gu anks­čiau pas Al­gir­dą sve­čiams bū­da­vo vie­na ar dvi vy­nuo­gių ir vy­no šven­tės, tai šie­met vi­są rug­pjū­tį jis kvie­čia į to­kias pa­žin­ti­nes die­nas. Sve­čiai lan­ko vy­nuo­gy­nus, ku­riuo­se au­ga apie 200 skir­tin­gų vyn­me­džių, ra­gau­ja vy­nus, be to, dar ir su­si­pa­žįs­ta su tur­tin­ga Jo­niš­kė­lio mies­to is­to­ri­ja.

Pažintis su vynuogynų

Al­gir­das taip ir gun­do sa­vo vy­nuo­gy­nais:

– Vy­nuo­gės – tai aist­ra, tai gy­ve­ni­mo bū­das. Jos jau ka­bo kaip sal­dai­niai ir lau­kia gur­ma­nų. Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad ge­ras vy­nas ga­mi­na­mas tik Pran­cū­zi­jo­je ar Is­pa­ni­jo­je. Mes įro­do­me, jog ir Lie­tu­vo­je įma­no­ma pa­da­ry­ti ori­gi­na­lų ir ko­ky­biš­ką vy­ną. Ma­no vy­nai da­ly­vau­ja įvai­riuo­se kon­kur­suo­se ir įver­ti­na­mi aukš­čiau­siais ba­lais, tai na­tū­ra­lus eko­lo­giš­kas sa­vas pro­duk­tas, ku­riuo ga­li­me di­džiuo­tis, bū­ti iš­skir­ti­niai ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir įdo­mūs už­sie­nie­čiams. Šį mė­ne­sį ma­no vy­no ir vy­nuo­gių ūky­je ap­si­lan­kė Ry­tų Eu­ro­pos vy­no žur­na­lis­tai…

"Vy­nuo­gės - tai aist­ra, tai gy­ve­ni­mo bū­das."


Ko­dėl vi­sus kvie­čia bū­tent rug­pjū­tį?

– Daž­niau­siai ren­ka­mės šį mė­ne­sį, nes vie­nu šū­viu nu­šau­nam du zui­kius. Jei­gu na­mi­nių vy­nų ga­mi­na ne­ma­žai vyn­da­rių, tai­gi jų ga­li­ma ir ki­tur pa­ra­gau­ti, ta­čiau ši­to­kio vy­nuo­gy­no su to­kia der­liaus gau­sa čia nie­kur dau­giau ne­pa­ma­ty­sit. Tad yra pui­ki pro­ga tai pa­da­ry­ti Jo­niš­kė­ly­je. Šie­met ap­si­lan­ky­mą vy­nuo­gy­ne pa­pil­do eks­kur­si­ja po Jo­niš­kė­lį, – sa­ko Al­gir­das Lun­gis.

Šia pro­gra­ma jau su­si­do­mė­jo ir tu­riz­mo agen­tū­rų at­sto­vai.

Svečius žavi Žemaičių parkas
Unikali proga prisiliesti prie stebuklingo Joniškėlio akmens...
Šalia paminklo J.Stapulioniui


Ap­ta­ria net gurkš­nį vy­no

P­rieš ge­rą sa­vai­tę ali­nan­čiai karš­tą šeš­ta­die­nio po­pie­tę se­no­jo vyn­me­džio pa­vė­sy­je Al­gir­do kie­me pra­džio­je sve­čiai at­si­gai­vi­no ke­liais gurkš­niais vė­saus na­tū­ra­laus sid­ro. O grį­žę iš eks­kur­si­jos po Jo­niš­kė­lio mies­tą, prie už­kan­džių sta­lo de­gus­ta­ci­ją pra­dė­jo nuo vy­nuo­gių ūg­lių – ūsų jau­no vy­no. Pas­kui ra­ga­vo ir ap­ta­rė pie­nių, bu­ro­kė­lių, pu­ti­nų, erš­kė­tuo­gių vy­nus. Bu­vo ska­nau­ja­ma švie­sių­jų, ro­ži­nių, rau­do­nų­jų, mai­šy­tų vy­nų.

"Vynas - tai bendravimo forma."

So­li­dūs vy­rai ir rim­tos da­mos ap­ta­ri­nė­ja ne tik kiek­vie­ną vy­nuo­gės uo­gą, bet ir ly­giai taip pat ap­kal­ba gurkš­nį vy­no. Nag­ri­nė­ja spal­vą, skaid­ru­mą, ta­da per­ei­na prie kva­pų, vy­no ty­ru­mo, gi­lu­mo. Ir tik tuo­met ra­gau­ja ir ver­ti­na sko­nio šva­ru­mą, har­mo­nin­gu­mą, tau­ru­mą, sva­ru­mą, tvir­tu­mą bei iš­lie­kan­tį po­sko­nį.

– Kai kas ste­bi­si, kad ra­gau­ja­ma vos po gurkš­ne­lį vy­no. Tra­di­ciš­kai de­gus­tuo­ti pi­la­ma 50-70 gra­mų. Ta­čiau po tiek pa­ra­ga­vus tri­jų ar ke­tu­rių vy­nų, sko­nio re­cep­to­riai at­bun­ka. O po pu­sę gurkš­nio už­kan­džiau­jant ra­miai ga­li­ma iš­de­gus­tuo­ti iki de­šim­ties vy­nų. Ir al­ko­ho­lio ma­tuok­lis nie­ko ne­ro­dys, tad nė­ra pa­vo­jaus sės­ti prie au­to­mo­bi­lio vai­ro, – įsi­ti­ki­nęs Al­gir­das.

Jis pri­si­pa­ži­no, kad prieš ke­le­rius me­tus su­si­bū­rę na­mi­nio lie­tu­viš­ko vy­no ga­min­to­jai net ne­sva­jo­jo, jog su jais prie vie­no sta­lo vy­nus ra­gaus ir ver­tins su­si­rin­kę „Ali­tos“, „Itai­nos“, „Anykš­čių vy­no“, „Vy­no klu­bo“, „Vy­no­te­kos“ at­sto­vai, ge­riau­si Lie­tu­vos vy­nų eks­per­tai.

– Va­di­na­si, mes žen­gia­me tei­sin­gu ke­liu, – ma­no Al­gir­das.

Degustacijos akimirka

Ši va­sa­ra vy­nuo­gėms ne­pa­lan­ki

­Sek­ma­die­nio po­pie­tę Jo­niš­kė­ly­je pas Al­gir­dą Lun­gį rin­ko­si jau vy­nuo­gių au­gi­ni­mo spe­cia­lis­tai, ir kal­bos su­ko­si tik apie vyn­me­džius ir vy­nuo­ges, bu­vo ra­gau­ja­mos Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je aukš­čiau­sius įver­ti­ni­mus pel­niu­sios uo­gos.

Vy­nuo­gių au­gin­to­jas Le­o­nas Juo­zels­kis Jo­niš­kė­ly­je pri­sta­tė 40 rū­šių vy­nuo­gių.

O 85 me­tų vy­nuo­gių au­gin­to­jas Le­o­nas Juo­zels­kis ne­pa­bū­go karš­čio ir ke­lio­nės iš Vil­niaus. Jo­niš­kė­ly­je jis pri­sta­tė 40 rū­šių vy­nuo­gių. Pra­ša­lai­čiui ga­lė­jo pa­si­ro­dy­ti, kad štai pri­si­pir­ko žmo­gus pre­ky­bos cen­tre ki­log­ra­mi­nių ke­kių sly­vos dy­džio uo­gų. Juk esam įpra­tę prie mū­sų kraš­te už­au­gi­na­mų ne­di­de­lių vy­nuo­gė­lių.

Taip pat į Jo­niš­kė­lį at­va­žia­vo Lie­tu­vos vy­nuo­gi­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Bro­nius Gai­ga­las, vy­nuo­gi­nin­kys­tės Lie­tu­vo­je pra­di­nin­ko An­ta­no Gai­liū­no sū­nus Vir­gis, ku­ris ban­do tęs­ti švie­saus at­mi­ni­mo sa­vo tė­vo tra­di­ci­jas, vyn­me­džių so­di­nu­kų Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je au­gin­to­jų at­sto­vas An­drius Di­liau­tas, ge­riau­sias Lat­vi­jo­je vy­nuo­gių spe­cia­lis­tas Ed­gars Zih­mans.


Be­je, jau ir Res­pub­li­kos spau­do­je mū­sų vy­nuo­gių au­gin­to­jai iš­sa­kė sa­vo pa­ste­bė­ji­mus apie šių­me­tį der­lių.

Al­gir­das Lun­gis tei­gia:

– Šie­met va­sa­ra vy­nuo­gėms la­bai ne­pa­lan­ki – už­puo­lė jas ne­tik­ro­ji milt­li­gė. Su­stab­dy­ti jos pli­ti­mą prak­tiš­kai jau ne­įma­no­ma – ga­li pa­dė­ti tik pro­fi­lak­ti­ka, bet da­bar jau vė­lu. Ma­tau, kad nuo jos nu­ken­tės ne tik uo­gos, la­bai pa­žeis­ti ir vyn­me­džiai. Jau­nų so­di­nu­kų pra­ra­siu gal 10 proc., se­nų vy­nuo­gių – 2-3 proc., o der­lius bus ma­žes­nis gal 25 proc. Lie­tu­viš­kos ir lat­viš­kos veis­lės „Lieps­na“, „Juo­du­pė“, „Gu­na“, „Zil­ga“ lai­ko­si dar ge­riau, o su eu­ro­pie­tiš­ko­mis rei­ka­lai pra­stes­ni, nes jas tik­rai rei­kė­jo purkš­ti nuo milt­li­gės.

An­drius Di­liau­tas iš Vil­niaus pa­ste­bi:

– Ši va­sa­ra nė­ra la­bai pa­lan­ki vi­soms vy­nuo­gėms. Sau­lės ir ši­lu­mos už­tek­tų, ta­čiau lie­taus ge­ro­kai per daug, drėg­mė di­de­lė, o dar jei jos iš­ge­nė­tos ne­tin­ka­mai, puo­la ne­tik­ro­ji milt­li­gė. Da­bar ga­liu tik pa­si­džiaug­ti, kad sa­vo vyn­me­džius vie­ną kar­tą nu­purš­kiau pro­fi­lak­tiš­kai, vė­liau -tik pa­si­ro­džius milt­li­gei, tad ir pro­ble­mų dėl jos tu­riu kur kas ma­žiau, ne­gu tie, ku­rie vi­sai ne­purš­kė. Nors iš tik­rų­jų pro­fi­lak­tiš­kai rei­kė­tų purkš­ti bent tris ke­tu­ris kar­tus.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie vy­nuo­gi­nin­kys­tę ir vy­nus Jo­niš­kė­ly­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.vy­nuo­ge.lt

.ASTA BITINAITĖ

Ai­dos DUL­KIE­NĖS ir iš as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­trau­kos


Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.