Nors lapkritis paskutinis rudens mėnuo, bet neretai pasitaiko ir šaltų dienų, iškrinta sniegas. O sode darbų dar yra. Svarbiausi jų, tai tinkamas pasiruošimas žiemai. Negalima sode palikti nesugrėbtų lapų. Be to, šiuo metu galima nuo senesnių vaismedžių kamienų nugrandyti atšokusią žievę, surinkti ją ir sudeginti.
Pasirūpinkime smėlio sėkloms stratifikuoti bei skiepūgliams laikyti, išsikaskime poskiepių žiemos skiepijimui. Viską suneškime į pastogę, tvarkingai susidėkime visas karteles ir kuoliukus. Jei neturime pastogės, karteles sudėkime ant „ožių” (dviejų kryžmai sukaltų baslių), apdenkime jas ruberoidu arba plėvele. Ant akmenų pakelkime vandentiekio vamzdžius (iš jų turi išbėgti vanduo), juos nudažykime metalui dažyti skirtais dažais, išsukime čiaupus ir juos sutepkime vazelinu arba naudotu tepalu. Pravartu sutepti ir kitus sodo padargus bei įrankius. Tvarkingai laikykime mineralines trąšas. Jas supilkime į politileninius maišus ir užriškime. Azoto trąšos, gavusios drėgmės, greitai tirpsta, supuola į luitą. Todėl jas laikykime sausame sandėliuke.
Kuo daugiau surinkime įvairių piktžolių sėklų, kūlimo atliekų. Tai geriausias sodo geradarių paukštelių maistas. Pasigaminkime lesyklėlių, žvėreliams ėdžių. Lesyklėlės daromos su stogeliais. Iš šonų ir galų jos turi būti apsaugotos grotelėmis, kad neįlįstų didesni paukščiai (kuosos, varnos, balandžiai).
Bičių avilius irgi apsaugokime nuo vėjų, pastatykime juos nuošalesnėje vietoje, kur niekas nedrumsčia ramybės. Jei pučia vėjas, galima užstatyti skydus arba šiferio lakštus, šiaudų pynes.
Užsukime ir į rūsį, kur laikomi vaisiai. Patikrinkime, kokia ten temperatūra, ar patalpa pakankamai vėdinama. Vartokime tik rudeninių veislių vaisius, ilgiau besilaikančius palikime vėlesniam laikui.
Rudenį, kai pašalę ir visi keliai pravažiuojami, atsivež-kime durpių, mėšlo, statybinių medžiagų. Po pirmųjų šalčių apdekime mėšlu vaismedžių pomedžius, pamėtykime mėšlo ir sode. Čia sulįs žiemoti kenkėjai, ypač kurkliai. Užėjus didesniems šalčiams, mėšlą iškra-tykime ir daug kenkėjų sušaldysime.
Jeigu dar nepasėtos prieš žiemą daržovės, jas sėjame. Iš polietileninių šiltnamių išnešame visas augalų liekanas, patręšiame ir perkasame dirvą. Iš paruoštos šiltadaržiams velėninės žemės ir komposto bei žemutinio tipo durpių galima ruošti mišinį daigams auginti. Į mišinį imame iki pusės kiekio durpių, apie ketvirtadalį ar daugiau arklių arba karvių mėšlo ir mažiau negu ketvirtadalį velėninės žemės. Nesant durpių, galima imti trąšią vidutinio priemolio daržo žemę. Velėninė žemė ruošiama iš 2/3 – 3/4 velėnų ir 1/3 – 1/4 mėšlo. Galima pridėti srutų ir mineralinių kalio bei fosforo t m šų. Tokia žemė nuolat perkas<i ma kaip ir kompostas. Paruošia ma ji per 1-2 metus. Mėnesio pradžioje reikia išimti mėšlą i s inspektų, o ant dugno, kad žeme įgiliai neįšaltų, užpilti sausų pu rių durpių ar kitos termoi/o liacinės medžiagos. Siltadai žiuose ir darže labai vertingu lapinė žemė, kuri gamina iš me džių lapų, perkasamų 2-3 kaltus per metus. Žemių mišiniu sudėtis priklauso nuo to, kokius daigus auginsime ir nuo turimo žemių asortimento bei kiekio. Šiltadaržiuose vietoj žemių mišinių naudojami šiaudai ir aukšpelkių durpės, kurios tręšiamos maitinamaisiais tirpalais, palaikoma reikiama drėgmė. Pa ruošta žemė sukraunama netoli šiltadaržių, uždengiama 20-30 cm termoizoliaciniu sluoksniu Panašaus storio termoizoliacini durpių, mėšlo, pjuvenų ar kitų medžiagų sluoksnis, prasidėjus pastoviems šalčiams, siekiantiems apie 5°C, dedamas ant daržovių ir bulvių kaupų, kurie iki tol buvo uždengti šiaudais ir žemėmis. Sudedami į pastogę apsaugotą nuo drėgmės vietą inspektų rėmai, daržo inventorius.
Gėlyne darbai eina į pabaigą. Svarbiausia nepamirškime laiku pridenkime rožes. Rožę žiemojimui ruošiamos iš anksto. Nuo rugpjūčio vidurio jų nereikia tręšti azoto trąšomis. Tuo laiku tręšiama fosforo ir kalio trąšomis. Mūsų klimato sąlygomis visas rožes reikia dengti,išskyrus parko rožes.Nupurkštas 2 proc. nitrafeno tirpalu rožes žiemai reikia apkaupti žemėmis, o pradėjus šalti, pridengti eglių šakomis ar sausais medžių lapais. Daugumai rožių veislių kritinė temperatūra yra 8-10° šalčio. Kaupiant būtina saugoti, kad neapnuogintume šaknų, geriau atnešti naujos žemės. Supilami 30 cm aukščio kaupeliai. Stipriai nuaugusios rožes truputį apgenimos. Kai temperatūra nukrinta pastoviai iki – 6°C, rožes reikia visiškai pridengti. Pridengimui naudojamos ir pjuvenos, tačiau jas kiekvieną pavasarį reikia nuimti. Durpės tinka tik sausos. Prieš dengiant lapais, reikia padėti bent kelias eglišakes, tada geriau praeina oras ir apsaugoma nuo graužikų. Praktikuojamas ir sausas rožių dengimas, tam padaromi rėmai ir rožės pridengiamos ruberoidu, polietilenine plėvele, tačiau būtina palikti angas vėdinimui. Vijoklinės rožės suguldomos, apačioje padedama eglišakių ir keli lentgaliai, pagaliukai apie 6 cm storio (geresnis vėdinimasis), o viršų pridengiame eglių šakomis ir polietilenine plėvele, pritvirtiname stipriai špagatu, galuose paliekame angas. Dengiant polietilenine plėvele, ruberoidu arba lentomis tarp rožių ir dangos reikėtų palikti bent 20-30 cm oro tarpą.
Nepamirškime pridengti raganių ir retesnių spygliuočių formų, ortenzijų, sumedėjusių bijūnų. Lapkričio mėnesį gumbinių begonijų gumbai būna visai išdžiūvę, juos reikia sudėti į dėžutes, sluoksniuojant su smėliu. Dedami į rūsius padžiovinti jurginų gumbai. Per žiemą jie laikomi 4-5°C temperatūroje.
Kambarinės gėlės laistomos saikingai, dauguma jų nustoja augti. Gėlės laikomos arčiau langų, nes dienos tamsios ir trumpos, augalams stokoja šviesos. Azalijos laikomos šviesioje patalpoje, laistomos kiekvieną dieną, purškiamos. Ciklamenus ir azalijas geriau laistyti iš apačios, pripilant vandens į padėklus. Žiemą vandens padėkle laikyti nereikia, jei po pusės valandos augalas vandens nesugeria, geriau jį išpilti. Ciklamenai geriau jaučiasi vėsesniame kambaryje. Vazonuose žemė nuolat purenama. Kalijas reikia laistyti gausiai. Žydinčius augalus tręškime mineralinių trąšų mišiniu (2-3 g litrui vandens,arba „Vito” skystu mineralinių trąšų mišiniu; tręšimo normos nurodytos ant įpakavimo).
Lapkričio pabaigoje dar. kartą peržiūrimos ir atrenkamos chrizantemos. Jos laikomos šviesioje 4-8°C patalpoje. Galima laikyti ir vėsiuose rūsiuose.
Daugiau straipsnių apie sodą ir daržą
Be First to Comment