Du šimtus metų švenčianti jubiliatė – su nauju rūbu ir kepure

Seniausia Lietuvoje iki šiol veikianti kaimo ligoninė yra Joniškėlyje – ji praėjusį penktadienį atšventė 200 metų sukaktį. Anot

Joniškėlio bendruomenės pirmininko Viktoro Stanislovaičio, tai unikali ligoninė – išgyvenusi du pasaulinius karus, dvi okupacijas, nepaskendusi šiandieninių reformų verpetuose.

Prieš du šimtmečius dvarininko Igno Karpio valia įkurta ir Vilniaus universiteto globota ligoninė savo jubiliejų pasitiko atnaujinta, išgražėjusi, turėdama garbingą gydytojo Jono Leono Petkevičiaus vardą, vėl atgavusi Vilniaus universiteto globą.

Fasadą papuošė bareljefas

– Kai prieš du šimtmečius dvarininkas Ignas Karpis testamentu savo pinigus skyrė ligoninei ir mokyklai, tai buvo toks platus mostas, kokio dar neregėjo visa Europa, – didžiuodamasis sakė Joniškėlio miesto seniūnas Steponas Rimkus. – Ignui Karpiui pastatėm paminklą, o beveik keturiasdešimt metų čia dirbusio gydytojo, Lietuvos žadintojo ir švietėjo Jono Leono Petkevičiaus atminimą šiandien įamžinom bareljefu, kurį sukūrė iš Pasvalio krašto kilęs dailininkas Vitolis Trušys.

Seniūnas padėkojo visiems, aukojusiems pinigus bareljefo gimimui. Pustrečio tūkstančio litų surinko Joniškėlio kraštiečiai, antrą tiek – patys joniškėliečiai.

Atnaujinto ligoninės fasado sieną papuošusį gydytojo Jono Leono Petkevičiaus bareljefą atidengė Seimo narys Antanas Matulas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė Zita Aušrelė Kučinskienė.

Ligoninės jubiliejaus iškilmėse ne kartą buvo prisiminta ir visai nesena istorija, kai prieš trejetą metų tuomečiam sveikatos apsaugos ministrui Rimvydui Turčinskui išleidus neapgalvotą įsakymą virš ligoninės iškilo uždarymo grėsmė. Tačiau susitelkė Joniškėlio

bendruomenė, ją aktyviai palaikė žymūs kraštiečiai, Pasvalio kraštui atstovaujantis parlamentaras, įsiklausiusi į joniškėliečių nuomonę, jų pusėn stojo ir savivaldybės valdžia.

Bendromis pastangomis Joniškėlio ligoninę pavyko išsaugoti – ministras savo įsakymą buvo priverstas atšaukti. Joniškėlio ligoninė tapo Pasvalio ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriumi. Didžiulį darbą nuveikė Seimo narys Antanas Matulas, kad į Joniškėlį ateitų lėšos ligoninės renovacijai.

Permainas stebėjo ir pacientai

– Iš išorės ligoninė liko panaši į tą, kokia buvo Igno Karpio laikais, o viduje viskas labai pasikeitė. Bet geroji dviejų šimtmečių senumo aura irgi liko, – teigė Pasvalio ligoninės vyr. Gydytojas Rolandas Rastauskas, pakvietęs visus į vidų – apžiūrėti ligoninės ir

aplankyti joje gulinčių žmonių. Jau prieš metus buvo renovuotos Joniškėlio ligoninės patalpos, sumontuotas liftas, įrengta  ventiliacija, pertvarkyta šildymo sistema. Skyrius turi modernią palaikomajam gydymui ir slaugai reikalingą medicinos įrangą,

ligoniai guli jaukiose palatose. Dušai pritaikyti, kad patogu būtų numaudyti net ir sunkius ligonius.

Kadangi Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dažniausiai guli vyresnio amžiaus žmonės, ne vienam jų čia teko gydytis jau ne kartą. Paklausti, ar jaučia pasikeitimus Joniškėlio ligoninėje, pacientai, tarp kurių nemažai yra pačių joniškėliečių, tvirtino, kad tai, ką ligoninėje matydavo prieš kokį dešimtmetį ir tai, kas yra dabar, skiriasi kaip diena nuo nakties.

– Joniškėlyje dirbę bei dabar dirbantys gydytojai ir seselės visada buvo labai rūpestingi ir nuoširdūs. Bet po visų remontų ir pertvarkymų jiems dirbti daug lengviau, todėl ir mums gali skirti dar daugiau dėmesio. Kai čia nebuvo lifto, nevaikštančius ligonius

tekdavo tampyti laiptais. Neturėjom net kur normaliai nusimaudyti. Dabar, nors čia guli daug sunkių ligonių, nesijaučia jokių nemalonių kvapų. Po remonto mūsų palatos, ko gero, nė kiek ne prastesnės negu Pasvalio ligoninėje, kur toks pat skyrius įsikūręs visiškai naujame pastate, – sakė jau trečia savaitė Joniškėlio palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje savo sveikatą stiprinanti joniškėlietė.

– Malonu girdėti, kad žmonės ligoninėje jaučiasi nuoširdžiai globojami, kad jiems čia jauku, – džiaugėsi rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Ligoninės jubiliejaus šventėje dalyvavusi Jono Leono Petkevičiaus proanūkė gydytoja Liucija Petkevičaitė-

Apeikienė minėjo, kad ne tik jos prosenelis, bet ir senelis bei tėtis buvo labai atsidavę gydytojo profesijai. Petkevičių šeimoje ją renkasi jau ketvirta karta, kurią irgi pasiekė Jono Leono Petkevičiaus puoselėtos pasiaukojimo, altruizmo, tarnystės žmonėms

idėjos.

– Juk ligoninė yra ta vieta, kur gali labai daug pagelbėti žmogui, – sakė viešnia.

Ministrą pakvietė dar kartą

Po iškilmių prie senosios Joniškėlio ligoninės ir jos patalpų lankymo, renginys persikėlė į Joniškėlio kultūros namus. Šventės dalyviams įspūdingą literatūrinę kompoziciją „Iš devyniolikto šaukiu“ dovanojo Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos bendruomenė. O jubiliejų švenčiančios ligoninės kolektyvas sulaukė gausybės sveikinimų.

Į joniškėliečių šventę atvykęs sveikatos apsaugos ministro patarėjas Vytenis Gudelis perskaitė ministro Raimundo Šukio sveikinimą ligoninės darbuotojams, o buvusiam ilgamečiui ligoninės vadovui Zigmui Janulaičiui atvežė padėkos raštą.

– Perduokit ministrui: jei jis nori pamatyti, kaip turėtų atrodyti ligoninės visoje Lietuvoje, tegul vis dėlto atvažiuoja į Joniškėlį, – šmaikštavo joniškėliečiai, nesulaukę žadėto paties ministro apsilankymo.

Kviesdamas kalbėti Vilniaus universiteto atstovus, renginio vedėjas, Joniškėlio miesto bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis akcentavo, kad Joniškėlis vargu ar turėtų tokią garsią ligoninę, jei jos nuo pat įkūrimo nebūtų globojęs Vilniaus universitetas.

O Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus minėjo, kad ši mokslo įstaiga, kuri jau skaičiuoja penktą savo gyvavimo šimtmetį, visada stengėsi nešti šviesą į Lietuvos pakraščius, skleisti ją visoje mūsų valstybėje.

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Juozas Skirmantas Paukštys teigė negalįs nesižavėti, kad maža ligoninė tiek metų išsilaikė ir atsilaikė prieš visus permainų skersvėjus. Lietuvos gydytojų sąjungos vardu kalbėjęs Dalius Vaiginas tvirtino, kad gera gyventi ten, kur įsiklausoma į žmonių nuomonę ir išgirstami jų norai. „Todėl ir joniškėliečiai šiandien gali džiaugtis ne tik gražia savo ligoninės praeitimi, dabartimi, bet, tvirtai tikiu, kad ir ateitimi“, – sakė svečias.

Ligoninė dirbo ir nuėmus „kepurę“

Ligoninę renovavusios įmonės „Vidstata“ direktorius Vidmantas Pateckas teigė, kad jam pirmąkart teko renovuoti pastatą, statytą prieš du šimtus metų.

– Šioje ligoninėje gydėsi net aštuonios žmonių kartos. Švenčianti jubiliejų ligoninė irgi buvo šiek tiek sunegalavusi, bet statybininkai ją išgydė. Sutvirtinom pamatus, izoliavom sienas ir dabar ligoninė atsikratė ją puolusio pelėsio. Pakeitėm ir savo paciento „kepurę“ – uždėjom naują stogą. Kartu su ligoninės darbuotojais ir pacientais mes netgi atlikom savotišką eksperimentą: ar gali ligoninė dirbti,

kai nuimtas jos stogas. Pasirodo, gali, nors buvo ir ekstremalių situacijų, kai, išgirdę apie artėjantį lietų, plušėjom naktimis, tempdami neperlyjamą plėvelę. Pamatėm, koks šaunus ligoninės personalas, nes nebuvo piktų veidų ar dejonių, kad tokiomis sąlygomis dirbti sunku.

Viešnia iš Norvegijos, Pasvalio krašto Garbės pilietė Wenche Bjorkeng Joniškėlio ligoninėje pirmąkart lankėsi prieš devyniolika metų.

– Labiausiai tada atmintin įstrigo skalbiamoji mašina, kuri skalbinius gręžė sukant sunkų volą rankomis, ir didelis, pagyvenusių žmonių bei kačių pilnas kiemas, – šypsojosi viešnia, kartu teigdama, kad geros permainos šioje senoje ligoninėje dabar ją tiesiog apstulbino.

Joniškėlio kraštietis, buvęs vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas pasigyrė, kad jis irgi gimė Joniškėlio ligoninėje:

– Ši ligoninė matė karus, epidemijas, netektis. Čia dirbę medikai visada pasiaukojamai gelbėjo žmones. Aš į šį pasaulį atėjau karo metais. Pasirodo, ir tada žmonės ne tik kariavo, žuvo, bet ir gimė…

Kovo 11-osios Akto signataras Eugenijus Petrovas minėjo, kad prieš du šimtmečius, planuojant ligoninės struktūrą, joje buvo numatyti kambariai, kuriuose gyvens medikai: kad jie dieną naktį būtų šalia ligonių.

– Neseniai išgyvenom metą, kai atrodė, jog senoji ligoninė iš Joniškėlio pasitrauks, bet šiandien ji kaip niekada arti joniškėliečių ir tai džiugina širdį, – sakė signataras.

Seimo narys Antanas Matulas taip pat džiaugėsi, kad ligoninės jubiliejų joniškėliečiai ir visas Pasvalio kraštas gali pasitikti ne prie tuščio apleisto pastato ar tik žiūrėdami į senas nuotraukas.

-Jei dvarininkai Karpiai visa tai mato, manau, kad ir jie yra patenkinti, – įsitikinęs parlamentaras.

Ligoninė saugo ir džiaugsmą,ir skausmą

Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė šmaikštavo, kad, palyginus su Joniškėlio ligonine, jos vadovaujama įstaiga yra dar kūdikiško amžiaus.

– Du šimtmečius atlaikiusi jūsų ligoninė man primena medį su stipriomis šaknimis, tvirtu kamienu ir vešliu vainiku. Tegu, nepaisant metų naštos, ji visada išlieka graži, jauki, patraukli, – linkėjo viešnia.

Anot Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos atstovės Albinos Saladūnaitės, Joniškėlio ligoninė yra patys gražiausi Lietuvos šviesuolio gydytojo Jono Leono Petkevičiaus namai.

– Mes negalim vieni patys savintis ir garsiosios jo dukros – rašytojos, švietėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, nes dalis jos gyvenimo irgi yra Joniškėlyje, – minėjo Panevėžio bibliotekininkė.

Su prasmingu jubiliejumi Joniškėlio ligoninę bei miesto bendruomenę sveikino Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-

Bitės gimnazijos, Panevėžio ir Šiaulių teritorinių ligoninių kasų, Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, Joniškėlio bandymų stoties atstovai, Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas Juozas Bagdonas, verslininkas Rimas Želvys.

Joniškėlio miesto bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis, užsiminęs, kad Joniškėlio ligoninėje gimė jo senelis, mama, kad pusę amžiaus čia dirbo jo močiutė, tikino, jog panašią giminės istoriją galėtų pasakoti daugelis joniškėliečių.

Gražūs šventės akcentai buvo ligoninės istoriją priminusi konferencija bei Pasvalio kultūros namų šokio teatro „Tango &“ spektaklis.

Zina MAGELINSKIENĖ

Darbas 2010-12-07  Nr. 138