Vakar savo vyrą įkalbėjau liustrą krištolinę nusipirkti, brangi labai (pusė metų taupėm). Nuvažiavom į parduotuvę, nusipirkom liustrą ir labai laimingi, kaip ant sparnų lekiam namo, pakeliui dar nusipirkom konjakėlio (aplaistyti visą šitą reikaliuką). Atsisėdom už stalo, įkalėm po 50g., paskui pakartojom, na ir sakau, o davai liustrą šiandien pakabinam, vyras kiek pagalvojo, bet ar čia nuo konjako, ar nuo mano didelės laimės sutiko. Pasistatėm kėdę ant jos taburetę, užsikabarojo manasis ant taburetės, o mane privertė ją laikyti. Stoviu laiminga stebiu kaip mano erelis ten palubyje buria, (o jis kažkodėl tai su šeimyniniais triusikėliais buvo) nukreipiu žvilgsnį aukštyn ir ką aš matau – iš tų simpatiškų triusikėlių išriedėjo kiaušiukas, na aš iš to nesusilaikymo ėmiau ir taip lengvai sprigtelėjau. Mano erelis kaip skris nuo tos sustatytos estakados kartu su liustra, kuri sudužo į šipulius. Pašoka nuo žemės ir prie manęs prišoka……. Galvoju užmuš, o jis man sako:
– Eina sau!!! Taip Elektra kalė…., kad net iki kiaušių daėjo, gerai kad gyvas likau.
Iš interneto folkloro lobynų.
Be First to Comment