Sakoma, kad ligos išvengti yra lengviau nei ją išgydyti. Spaudoje rašoma, kad tam tikri maisto papildai padeda išvengti ar sumažina tam tikrų ligų riziką. Tai skatina visuomenės susidomėjimą mityba ir maisto papildais – vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių vartoja maisto papildus, tikėdamiesi gauti visų būtinų vitaminų ir mineralinių medžiagų, nepaisydami savo maitinimosi būdo.
Žmogus su maistu kasdien gali gauti apie 100 000 tam tikrų cheminių medžiagų, iš jų 300 iš jų priskiriamos prie maisto medžiagų, o tik 45 yra nepakeičiamos. Medžiagos, nepatenkančios į šias grupes, taip pat naudingos – vienos padeda išlaikyti produktus nesugedusius, kitos (prieskoniai, kvapai, dažai) pagerina maisto skonį ir išvaizdą.
Jei žmogus valgo įvairų maistą, pakankamai šviežių daržovių ir vaisių, laikosi kitų sveikos mitybos taisyklių, tikėtina, kad jis gauna visų reikiamų maisto medžiagų. Deja, mažai žmonių valgo reguliariai ir visavertį maistą.
Maisto papildus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmosios grupės preparatus vartojantis asmuo turi gauti visus būtinus vitaminus ir mikroelementus, nesvarbu, kaip jis maitinasi. Prie antrosios grupės priskiriami preparatai, skirti patenkinti specialius tam tikrų žmonių grupių poreikius. Pirmosios grupės preparatuose visų sudedamųjų dalių dozės atitinka nustatytus rekomenduojamas paros normas (toliau vadinama RPN). Antrosios grupės preparatuose tam tikrų sudedamųjų dalių dozės yra didesnės nei RPN. Pažymėtina, kad RPN tam tikruose regionuose šiek tiek svyruoja.
Atitinkama kiekybinė vitaminų pusiausvyra yra būtina, kad vitaminai veiksmingai funkcionuotų. Padidėjus poreikiams ar sutrikus jų absorbcijai retai pažeidžiamas vieno vitamino pasisavinimas. Stingant keleto vitaminų, neracionalu vartoti tik trūkstamus, reikia atsižvelgti ir į kitus. Be to, ilgiau vartojant vieną vitaminą, gali sutrikti fiziologinė kitų vitaminų pusiausvyra ir atsirasti hipovitaminozės (vitaminų trūkumas) požymių. Pavyzdžiui, ilgiau vartojant vitaminą B1, sumažėja B2. Tikslinga vartoti sudėtinius vitaminų preparatus, kurių tam tikri vitaminų kiekiai yra subalansuoti. Taip vartojant, išryškėja tam tikrų vitaminų poveikis, jie veikia efektyviau, mažėja nuodingumas, daug veiksmingiau veikia biochemines medžiagų apykaitos reakcijas ir dėl to pagerėja tam tikros hipovitaminozės gydymo rezultatai.
Daugiau vitaminų reikia nėštumo ir laktacijos metu, taip pat kūdikiams ir vaikams, kurie intensyviai auga, rūkantiesiems ir būnantiems užterštame ore, alkoholikams, vegetarams, vyresnio amžiaus asmenims, dirbantiems intensyvų fizinį ir protinį darbą, sumažėjus organizmo atsparumui.
Žmonėms vartojantiems maisto papildus, būtina atsiminti, kad šių preparatų perteklius gali pakenkti. Todėl, vartojant maisto papildus profilaktiškai, svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų, atkreipti dėmesį, ar preparate yra riebaluose tirpių vitaminų, ypač A ir D, ar tuo pačiu metu nevartojama kitų preparatų, turinčių tų pačių vitaminų. Riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi kepenyse, todėl jų perdozavimas gali pakenkti sveikatai, o vandenyje tirpių vitaminų perteklius pašalinamas per inkstus. Maisto papilduose esantis kalcis dažniausiai yra kalcio karbonatas, o šis blogai tirpsta, esant neutraliam pH. Kalcio citrato kalcis pasisavinamas geriau. Nepatariama vartoti maisto papildų, kuriuose seleno daugiau kaip 100 µg – greitai gali susikaupti nuodingas jų kiekis. Apie vitaminų vartojimo tikslingumą turi spręsti gydytojas, įvertinęs žmogaus sveikatą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tinkamo, įvairaus maisto vartojimas duoda didesnę naudą sveikatai nei maisto papildų vartojimas. Be to, pasirinkę aktyvesnį gyvenimo būdą, vartodami mažiau „greitojo“ maisto, užkandžių, išvengsite tam tikrų ligų.
Pasvalio rajono sav. Visuomenės sveikatos biuro informacija
Parengta remiantis R. Lažausko knyga „Mityba ir sveikata“
Be First to Comment