Na ką, stalas padengtas, žvakutės ant torto uždegtos, taurėse kyla šampano burbuliukai – www.joniskelis.lt svetainei penkeri! Skaitmeninėje erdvėje tai visai nemenkas laiko tarpas…
Dabar, kai rašau šį tekstą, už lango gili ir labai šalta naktis. Ant stalo pusė puoduko naminio rūgusio pieno ir trečdalis pakelio sausainių „Gaidelis“. Ausinėse skamba kompozitoriaus Yann Tiersen prancūziškos melodijos, o galvoje sukasi mintys apie tuos penkerius metus…
Žinot, masinės informavimo priemonės mane traukė nuo vaikystės. Tiksliai nepamenu, vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje buvau sugalvojęs leisti toki neformalų moksleivišką laikraštėlį labai bulvarišku pavadinimu“PLETKAI“. Išėjo (tiksliau sakant, buvo perspausdinti rašomąją mašinėle) koks tuzinas numerių, kurie (bent man taip tuomet atrodė) buvo pakankamai populiarūs tarp mokinių.
Nuo to laiko prabėgo geras dešimtmetis ramybės. Bet va – į mūsų gyvenimą pamažu, nepastebimai atėjo internetas. Iš pradžių pilkas (jokio Delfi`o, ONE`s ar Facebook`o) ir lėtas (paspaudęs, kad užsikrautų, egzotiškos gražuolės nuotrauka, galėjai ramiai išvesti pasivaikščioti šunį, išsivirti arbatos ir su kaimynu paplepėti apie pasaulines vištų kainas), jis pamažu pavergė mus ir tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Būtent šiuo lietuviškos kibernetikos priešaušriu ir gimė mintis, kad reikia sukurti svetainę, skirtą gimtajam Joniškėliui…
Bandymų buvo keliolika ir, jei Jūs, gerbiami skaitytojai, kada naršydami žiniatinklio platybėse užtiksit keistus, spalvotus, išmargintus angliškomis reklamomis puslapius, kuriuose „švepla“ (be ąčęėįšųūž, nes klaviatūroj tokių nebuvo) kalba bus bandoma pasakoti apie Joniškėlį ir naminį alų, žinokit, jog „užsirovėte“ ant tikrųjų www.joniskelis.lt ištakų…
Bet štai 2006 m. vasario pradžia. Joniškėlio mokykloje pasiruošimo šv. Valentino dienos vakarėliui įkarštis! Pirmą kartą mokyklos istorijoje vyks žaidimas „Aklas pasimatymas“(ar kažkas panašaus), kurio metu trys vyrai mokytojai varžysis dėl paslaptingos gražuolės rankos… Kad renginiui suteiktume „solidumo“, trijų kandidatų nuotraukos sukeliamas į internetą ir paskelbiamas balsavimas (ką tuo metu rinkome, jau nepamenu). Kad ir kaip būtų keista, tas puslapėlis sulaukė didžiulio susidomėjimo. „Čiumpu jautį už ragų“ ir prabėgus dviem dienom po konkurso paskelbiu Joniškėlio svetainės atidarymą. Pradžia padaryta…
Penkeri metai – daug. Penkeri metai – mažai. Penkeri metai ieškojimų, klaidų ir paklydimų. Penkeri metai bandymų įsiklausyti: o kas įdomu joniškėliečiams…
Vienas didžiai protingas ponas yra manęs paklausęs: kokia www.joniskelis.lt koncepcija? Atsakymas buvo trumpas: Joniškėlis ir žmonės. Gyvenime turiu dvi didžiąsias meiles. Tai mano „moterinčius“ (nuostabi, visus mano vaikiškumus pakenčianti žmona, dvi nuolat besipešančios, bet viena be kitos negalinčios gyventi vyresnėlės ir mažoji, jau beveik dvejų metukų princesė, vakar vakare ant didžiulio tėvelio pilvo permanentiniu markeriu nupiešusi kažką, kas vadinasi „Vuva“ ir ko neįmanoma nuplauti jokiomis namuose turimomis švaros priemonėmis) ir Joniškėlis… Dar negimė žmogus, kuris galėtų man įrodyti, kad mūsų miestelis ne pats nuostabiausias pasaulyje, kad kur nors kitur yra įdomesnė istorija, nuoširdesni žmonės ir skardžiau vakarais suokiančios lakštingalos… Jei kada esate buvę Joniškėlio miesto šventėje, Jūs su manimi sutiksite, kad įstabiausias momentas būna tada, kai visi, dideli ir maži, seni ir jauni, čia gyvenantys ir atvykę iš tolimiausių kraštu, vidurnaktį susėda ant Mažupės šlaito ir stebi dangų nušviečiančius fejerverkus. Po to dar ilgai žmonės nesiskirsto, kalbasi, tyli, būna šalia vienas kito kaip viena didelė šeima, kaip dalis nenutrūkstančios gyvasties, ateinančios iš amžių glūdumos… Joniškėlio miesto svetainės tikslas, koncepcija ar uždavinys – kad čia užsukantys lankytojai pasijustų kaip namie, lyg sėdėtų ramų vakarą ant Mažupės kranto…
Kur šio puslapio stiprybė? Žmonėse, čia dirbančioje komandoje. Labai dažnai susilaukiu priekaištu, kodėl į skaitytojus kreipiuosi trečiuoju asmeniu, juk viską darau vienas. Netiesa! Visus tuos metus šalia buvo žmonės, kurie palaikė šią idėją ir visokeriopai rėmė. Rizikuodamas ką nors pamiršti (prabočykit, ne iš blogos valios) bandau pristatyti tuos, be kurių nebūtų Joniškėlio miesto svetainės. Tai kraštietis, svetainės krikštatėvis (įkalbėjęs ir nupirkęs domeną www.joniskelis.lt) – Jonas Pugevičius. Dabartinis Rokiškio dekanas Viktoras Cukuras, savo laiku aktyviai bendradarbiavęs kuriant svetainę. Svetainės korektorės, gerosios „akys ir ausys“, žmonės, kurie mano rašliavas paverčia į nors kažkiek skaitomą tekstą, tai lietuvių kalbos mokytojos Laima Vaitkevičienė, Kazimiera Anciulevičienė ir jos sesuo Regina Kraucevičiūtė. Be galo džiaugiuosi, kad prie mūsų prisijungė Joniškėlio krašto šviesuolės: Meškalaukio bibliotekininkė Genė Rakauskienė, Švobiškio bendruomenės pirmininkė Elvyra Juknevičienė, Švobiškio pradinės mokyklos mokytoja Darija Maslenikovienė. Šių moterų dėka svetainės lankytojai nuolat sužino ne tik miestelio, bet ir apylinkių naujienas. Labai ačiū Vandai Jonušauskienei – nenuilstančiai Joniškėlio vaikų darželio metraštininkei. Neišsenkantis žinių šaltinis – miesto bibliotekininkės Rima Namikienė ir Valda Dauknienė, jomis visada gali pasiremti. Paskutiniais metais įgijome vieną labai rimtą ir solidų partnerį, tai Pasvalio krašto laikraštis „Darbas“. Džiaugiuosi, kad www.joniskelis.lt jie randa sau tinkamos medžiagos bei dalinasi įdomesniais, mūsų kraštui aktualiais ir įdomiais straipsniais. Nuoširdžiai ačiū žurnalistei Zinai Magelinskienei už nuolatinę globą.
Ačiū Stasiui Jarašiūnui už idėjas ir paramą organizuojant įvairius konkursus. Ačiū joniškėliečių klubui „Mažupė“ ir jo prezidentei Violetai Veličkienei, kuri visada randa laiko ir šiltam žodžiui, ir dalykinei pagalbai. Ačiū Pramonininkų konfederacijos garbės viceprezidentui Mykolui Aleliūnui už tai, kad paskambina ir konkrečiai, bet kartu labai šiltai primena: „Mes su jumis. Tai, ką darote, reikalinga“.
Ačiū miesto seniūnui Steponui Rimkui, kad visada išklauso, padeda, kad gražina Joniškėlį ir… tuo suteikia naujos medžiagos mūsų svetainei.
Ačiū jums visiems, tiems 280000 unikalių lankytojų, kurie per tuos penkerius metus svetainę aplankėte daugiau nei du milijonus kartų. Patikėkit manim – šie skaičiai įpareigoja…
Kas blogai? Nesėkmių buvo daug: kelis kartus „nulaužta“ svetainė, prarasta nemažai duomenų, neįvykę konkursai, niekaip „neužvestas“ forumas…
Kas toliau? Minčių ir sumanymų daug. Reikia tęsti šiuo metu įšaldyta virtualios Joniškėlio krašto enciklopedijos projektą, yra idėjų sukurti panoraminių Joniškėlio miesto ir apylinkių nuotraukų galeriją. Seniai mąstau pradėti naują rubriką „Žmonės“ kurioje būtų pasakojama tiek apie garsius iš mūsų krašto kilusius žmones, tiek ir apie paprastus, eilinius miestelėnus. Po truputį gimsta rašinių ciklas „Joniškėlio sakmės“, kurios taip pat bus publikuojamos čia…
Baigdamas nesidaužysiu sau į krūtinę sakydamas, kad dar gyvensim ilgai ir laimingai. Tai priklausys nuo daugybės faktorių. Tačiau kol Dievulis duos sveikatos ir kol bus nors vienas žmogus, sakantis – mano gimtinė Joniškėlio kraštas, tol mes pasakosime istorijas… apie mažo miesto didelį pasaulį…
Ačiū!
————————————–
Kiekviena mano diena prasideda nuo el. pašto dėžutės inbox. Lt patikrinimo. Po to, gerdama rytinę kavą, virtualiai einu į svečius – paviešėti interneto svetainėse alfa.lt, lrytas.lt, bernardinai.lt ir, žinoma, joniskelis.lt . Juk įdomu, kas dedasi mūsų krašto mažo miesto dideliame pasaulyje. Juo labiau, kad Joniškėlio interneto svetainės šeimininkai nuoširdžiai stengiasi, kad jos lankytojai čia jaustųsi jaukiai. Kiekvienas gali rasti sau mielą kampelį – pabūti virtualiame mieste, parapijoje, gimnazijoje, sužinoti naujienas bei Joniškėlyje gyvenančių, dirbančių, besimokančių žmonių ar jų kraštiečių iš Mažupės klubo mintis, padiskutuoti rūpimomis temomis. Svetainės šeimininkai juos subūrė į vieną gražią šeimą, kur visiems gera pasibūti, pabendrauti, pasėdėti prie stalo, ant kurio, be abejo, yra vaišių, pagamintų dar labai jaunų, bet itin šaunių svetainės gaspadinių Lauros ir Gretės. Prabėgs keleri metukai ir gal sulauksim iš koto verčiančios receptų knygos (sekant bestseleriu tapusių „Gustavo receptų“ pavyzdžiu).
Kiekvienoj gražioj šeimoj susitikę giminės visada pavarto nuotraukų albumus. Joniskelis. lt turi gražią, vis atsinaujinančią fotografijų galeriją, kuri padeda prisiminti gražiausias mūsų žiemas ir vasaras, pavasarius ir rudenis, šventes, darbus, kitas žavias akimirkas. O kartais draugiškai pabaksnojama- va štai čia dar ne viskas gerai, tad būkim malonūs ir pasitvarkykime. Nepiktai, bet veiksmingai.
Puslapis svetingai laukia ir turistų – jiems siūlo viską, ką Joniškėlis turi gražiausio. Ypač smagu, kad paauglišką penkerių metų sukaktį skaičiuojanti svetainė draugiškai sutinka naujų savo sesių ir brolių gimimą – gražiai pasveikino šį rudenį gimusią Pušaloto bendruomenės svetainę, negaili reklamos ir kitiems interneto vartams į Pasvalio krašto miestelius bei kaimus. Tik dar prašyčiau, kad smagaus patrauklumo, gyvumo ir operatyvumo pamokytumėt vyresnį savo brolį – valdišką svetainę pasvalys.lt.
Svetainės administratorių Viktorą, visus jo talkininkus ir visus dideliame mažo miesto pasaulyje gyvenančius žmones širdingai sveikinu su joniskelis.lt penkerių metukų sukakties švente, linkiu nuotaikingo, gardaus tortadienio ir didelės sėkmės bei gražių akimirkų pošventinėje kasdienybėje.
Ilgiausių metų, ilgiausiųųųųų…
Su meile ir pagarba – dažna jūsų svetainės viešnia iš Pasvalio Zina
————————————–
www.joniskelis.lt – penkeri metai. Tai daug, nes viską veža vienas žmogus, su pribėgančiais pagalbininkais. Nedaug jų – nes puslapio administratorius išradingas ir randa vis naujų ir naujų rubrikų, kad būtų įdomu skaitytojui.
Puslapį „radau” prieš 3 ar 4 metus. Gerai nepamenu. „Radau”, nes buvo įdomu – kokioje vietovėje dirba sesuo, kokie žmonės ją supa ( na, dar tikriausiai turėčiau pasakyti, kad prieš 26 metus Joniškėlyje ir kavalierių turėjau 🙂 Bet.. ne tai paskatino 🙂 )
Kodėl peržiūrėjusi puslapį penktą, devintą kartą jo neužverčiau visam laikui, o vis atsiverčiu ir atsiverčiu? Ieškojau atsakymo ir trumpai negaliu atsakyti. Bandau puslapį lyginti su maža krautuvėle, kurioje randame jaukumą, nuoširdumą, savininko norą padėti rasti tinkamą prekę. Ir tikrai – puslapio šeimininkas visada pasiūlo kažką įdomaus, netikėto (mieliausias gyvūnas, gražiausia sniego skulptūra, kaip šį vakarą – šukuosenos, kulinarinis puslapis), ir čia tas beribis nuoširdumas kalbant apie visą Joniškėlį, nepamirštant ir mažųjų darželinukų bei pradinių mokyklų (jauku, kaip ir toj krautuvėlėj). Pabandykime nueiti į Maximą – ar ten jauku? Ne. Šalta, svetima. Atsiverskime didžiųjų miestų puslapius – šalta, svetima, oficialu ir jokio nuoširdumo.
Kitas palyginimas jau būtų solidesnis – Mažuos miesteliuos slypi išmintis gili. Kiek čia daug istorijos – Joniškėlio įkūrimas, Karpio dvarai, ligoninė, mokykla, siaurukas… Ir viskas parašyta paprasta, suprantama kalba – nes skaitys ne mokslininai, o mokiniai ir paprastesni žmonės, o ir mokslininkas skaitydamas istorijos puslapį – puikiai supras.
Ne, nenoriu pasakyti, kad čia rašoma tik apie Jonškėlį Joniškėlį ir dar kartą – Joniškėlį. Čia rašomos ir Lietuvos bei Pasvalio naujienos, bet… man jos nesvarbios šitame puslapyje, o kitiems – svarbu.
Noriu palinkėti, kad švenčiant 6 ar 10 metų jubiliejų, neišaugtumėte marškinėlių. Juk taip svarbu žinoti, kas ir kaip gyvena šalia , kam reikia pagalbos, o ką reikia ir pabarti. Jei ir keisitės, išaugsit marškinėlius (juk negalima nesikeisti) – būkite svarbūs savo žmonėms.
Regina (Vilnius)
————————————–
Gerbiamieji, kiekvieną kartą apsilankydamas Joniškėlio tinklapyje, maloniai nustembu. Jūs šaunuoliai, sugebate įdomiai ir nekasdieniškai papasakoti apie kasdieninius įvykius. Niekas nepabėga nuo Jūsų dėmesio. Linkiu ir ateityje operatyviai ir paprastai parodyti gyvenimo gražumą. Juk Joniškėlis – tai dalis pasaulio, kuriame gera gyventi.
Su geriausiais linkėjimais,
Gintautas Gegužinskas
————————————–
Pirmieji penkeri – nelengvi: naktį – bliauna, sysioja ne ten, kur derėtų, šliaužia, lipa, griūna, burnon kiša kas pakliūna, žodžiu, „limonas“ klapatų!
Antrasis penkmetis – jau smagumėlis: kelnytės visada sausos, dvidešimtuką pieninių dantukų keičia tikri, eina prie pieno puodelio su tokia ir pasišnekučiuoti, tarkim, apie pilkųjų banginių vadą Magdalenos įlankoje… Arba Barbės ir Keno planus Valentino dieną…
Su to antrojo penkmečio pradžia ir sveikinu! Akuračiai puoselėjot gimusią, tad ir toliau gražiai globokit vis aukštyn ir aukštyn besistiebiančią! Su švente!
K.V.
————————————–
Kaskart, kai išsiilgus gimtų namų kvapo kažkur giliai ima skaudėti, kai susapnuoju sapną, kuriame pėsčiomis vis einu į tėvų namus, kai vakare vietoj lopšinės vaikams uždainuoju Aldonos Rapkevičienės išmokytas dainas, atsiverčiu Joniškėlio svetainę ir godžiai geriu naujienas krašto, iš kurio į mokslus išvažiavau pakelta galva. Nebranginau neapšviestų, tada dar – purvinų miestelio gatvių, siauručio tilto per Mažupę, sudiržusiom, įjuodusiom rankom žmonių ir sakiau, kad net mirdama badu čia negrįšiu. Dabar gi, šiame tinklalapyje naršydama po naujienas, kaltai lenkiu galvą ir tyliai pasidžiaugiu už gyvuosius, pasimeldžiu už mirusiuosius. Tam kartui skausmas atlyšta. Žinau: mano namai gyvi.
Jūratė B.P. (Klaipėda)
kaip man skauda galvaaaa
Pasitikrinkite kraujo spaudimą, jeigu bus padidintas paimkite kaptoprilio 1 tabletę 0,5 arba 0,25 po liežuviu. Jei spaudimas nesumažės i tabletę raminančių taip pat po liežuviu. Po 2 – 5 min. spaudimas bus normalus. Greitosios pagalbos darbuotojų rekomendacija.
Užjaučiu.
Ale kokiu graziu sveikinimu esate gave 🙂 Dekui, kad pasidalinat ! 🙂
Jūsų svetainę suradau prieš porą metų. Nuo to laiko labai dažnai vartau jos puslapius. Su didele meile ir nostalgija savo tėviškei Joniškėliui gaudau visas naujienas, kartu su joniškėliečiais džiaugiuosi dėl sėkmių ir pergyvenu dėl vis dar pasitaikančių blogybių. O paskaityti tikrai yra ką! Šaunuolis p.Viktoras ir jo komanda. Ačiū Jums už tai.
Penktojo gimtadienio proga linkiu kūrybinės energijos, ištvermės, minčių ir idėjų gausos džiuginant savo svetainės lankytojus.
Pagarbiai Irena J.-R.