Press "Enter" to skip to content

Su lazdomis pulku keliauja ieškoti sveikatos

Nebegalėdamas pakęsti kaip ant mielių augančio kūno svorio, joniškėlietis Viktoras Stanislovaitis suko galvą, kaip tą visiems nemalonų procesą sustabdyti. Vyrą per praėjusias Velykas išgelbėjo pažintis su šiaurietiško ėjimo instruktoriumi.

 

Tingėjimas sportuoti paskatino vaikščioti

Galbūt tik Joniškėlio gatvėse iš viso Pasvalio rajono galima sutikti su specialiomis lazdomis vaikščiojančius žmones.  V.Stanislovaitis ne tik pats tapo šio vaikščiojimo aktyvistu, bet ir judėti paskatino per 15 įvairaus amžiaus gyventojų. Kol kas dažniausiai būti miesto keistuolėmis ir nekreipti dėmesio į kandžias aplinkinių replikas išdrįsta daugiausia tik moterys. Joniškėlyje tik du vyrai palaiko joms kompaniją.

„Esu labai užsiėmęs žmogus, neturiu galimybės laiku valgyti ir sportuoti. Nebijau prisipažinti, kad esu didelis tinginys, niekaip negaliu per save perlipti ir pradėti bėgioti. Ilgai laužiau galvą, kaip atsikratyti riebalų. Kaip tyčia, prieš metus mieste pamačiau su lazdomis vaikštantį atletišką vyrą. Nesu iš kukliųjų, tad  pripuolęs prie jo ėmiau klausinėti, gal ir man tos lazdos pagelbėtų“, – pažintį su instruktoriumi prisiminė V.Stanislovaitis.

Iš Kauno pas uošvius atvykęs šiaurietiško ėjimo instruktorius Laimontas Rakauskas išnaudojo pasitaikiusią progą ir su vaikščiojimo nauda supažindino savo žmonos Daivos kraštiečius.Iš pradžių neįprastu sportu susižavėjo pats V.Stanislovaitis bei dar 6 jo bendramintės.

Joniškėliečius taisyklingai vaikščioti šiaurietišku ėjimu išmokė instruktorius L.Rakauskas.

 

Lazdos padeda atsikratyti skausmo

Mokytoja dirbanti Lijana Oniūnienė prisipažino, kad jau metus ją nuo nuovargio ir po sunkios darbo dienos susikaupusio emocinio krūvio gelbsti pasivaikščiojimai. „Iš pradžių labai skeptiškai žiūrėjau į vaikščiojimą su lazdomis. Maniau, jei Dievas nedavė gražios figūros, tai pati jos ir nesusikursiu. Man bėgioti yra didžiausia kančia. Bet po pirmojo pasivaikščiojimo supratau, kad be vargo galima pataisyti kūno linijas. Vaikštant svoris krenta savaime. Be to, lazdų kaina įpareigoja, jų nelaikyti kaip interjero detalės, o naudoti kasdien“, – pasakojo pedagogė.

Ėjimo pradininkai Joniškėlyje prisipažino, kad iš pradžių jie vaikščiojo tik miesto pakraščiais ar jau gerokai sutemus. Ėjikai baiminosi žmonių apkalbų. Nors ir dabar vietos gyventojai dar pasišaipo, bet aktyviai judantys žmonės save laiko už juos gerokai pranašesniais.

Stuburo ar kojų sąnarių skausmų kamuojamos moterys teigia, kad vaikščiojimas padeda atsikratyti negalavimų. Nors įsisenėjęs skausmas visai neišnyksta, tačiau judant jis stipriai sumažėja.

Joniškėliečiai pirmieji ir vieninteliai rajone pradėjo vaikščioti su lazdomis.

 

Išvaržoms – tikras masažas

Nakiškių kaime gyvenanti 54 metų Janina Mikštienė prisipažino, kad ją kamuoja net dvi stuburo išvaržos. Anksčiau moteris sunkiai beišlipdavo iš lovos. Kai save nugalėjusi ligonė į rankas paėmė  šiaurietiškas lazdas ir pradėjo judėti, skausmas kaip mat atlėgo. Moteris vaikščiojimą sutapatina su geru masažu.

J.Mikštienė kiekvieną dieną vaikščiojimui skiria bent dvi valandas. Judėjimas moterį išgelbėjo nuo sudėtingų stuburo operacijų. Žiemą, kai siautė pūgos ir nakiškietė negalėjo išeiti į lauką, nugaros skausmai jai nuolat primindavo, kad ji per mažai juda.

„Vos tik sušilo orai, aš vėl keliauju. Nors dar maudžia nugarą, bet jokiu būdu nepasiduosiu, vaikščiosiu, kiek tik įstengsiu. Supratau, kad sportuoti reikėjo pradėti tada, kai dar nekamavo negalavimai. Bet geriau vėliau, negu niekada“, – vaikščiojimo nauda džiaugėsi nakiškietė.

J.Mikštienę vaikščiojimas su lazdomis išgelbėjo nuo stuburo operacijų.

 

Vakarai minkštame fotelyje

Lazdų iš rankų nebepaleidžia ir žinomas Joniškėlio krašto vyndaris Algis Lungis. Vyras pasakojo, kad 20 metų aktyviai sportavo – žaidė krepšinį. Tik po traumos kenčia didžiulius nugaros skausmus.  Šiaurietiškas ėjimas jam padeda išlaikyti tiesų stuburą ir slopiną skausmą. Žiūrėdamos, kaip sportuoja jų kraštietės, noru judėti užsidegė ir kitos vyresnės moteris. Pašte sėdimą darbą dirbanti 58 metų Dalė Jaroševičienė, paskatinta draugės dukros, pirmą kartą atėjo į instruktoriaus iš Kauno vedamą užsiėmimą. Nugaros skausmo ir viršsvorio kamuojama moteris prisipažino, kad ji mielu noru vaikščiotų su lazdomis, jei tik rastų sau tinkamą kompanionę.

„Mes su kolegėmis juokaujame, kad per dieną valgome tik du kartus: ryte ir grįžusios iš darbo šlamščiame iki pat vakaro. Prieš kelioliką metų laikiau gyvulius, tačiau rasdavau laiko su drauge rytais pabėgioti Karpių dvaro parke. Tuomet pasportavusi nusiprausdavau ir lėkdavau į darbą. Tada energijos ir geros nuotaikos užtekdavo visai dienai. Dabar vakarus leidžiu sėdėdama fotelyje ir spoksodama bobučių serialus“, – atviravo paštininkė.

Šiaurietiško ėjimo iniciatoriui V.Stanislovaitis kompaniją palaikė pirmą kartą su lazdomis išėjusi pasivaikščioti D.Jaroševičienė.

 

Riebalus pakeitė raumenys

Šiaurietišku ėjimu susižavėjo ir Joniškėlio J.L.Petkevičiaus ligoninėje dirbanti Snieguolė Snieškienė. Medikė per darbo dieną nusilaksto, tačiau kone kiekvieną vakarą dar suranda laiko išeiti pasivaikščioti. Vyriausioji gydymo įstaigos slaugos administratorė neslėpė, kad mažėjančiais svarstyklių parodymais džiaugtis negali, tačiau pati jaučia, kad kūnas tapo elastingesnis ir riebalinį audinį pakeitė raumenys. Pašnekovai kone vienu balsu tvirtino, kad be tirpstančių kilogramų ir geresnės savijautos, vaikščiodami su lazdomis jie kitomis akimis pamatė savo krašto gamtą. „Anksčiau tik eidavome nieko aplink nepastebėdami, dabar matome, kaip keičiasi gamta: kalasi pirmieji žolės želmenys ar krinta lapai, pradėjome girdėti ir paukščių čiulbesį“, – vienas per kitą įspūdžiais užsiimant šiaurietišku ėjimu dalijosi joniškėliečiai.

Dvejus metus kitus taisyklingai vaikščioti mokantis L.Rakauskas teigė, kad šiaurietiškasis ėjimas – puikus būdas pagerinti gyvenimo kokybę. Kasdien populiarėjanti aktyvaus laisvalaikio leidimo ir sporto šaka naudinga visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės ar fizinio pasirengimo.

 

Pasišaipė iš meškerės

„Šiaurietiškasis ėjimas – efektyvi sveikatingumo ir laisvalaikio praleidimo priemonė, prieinama visiems. Tai daug efektyviau nei paprastas ėjimas, nes žygiuojant su specialiomis lazdomis, sunaudojama daugiau energijos, įsijungia net 90 procentų raumenų, reguliuojasi kvėpavimas, eisena tampa žvalesnė. Specialistai nustatė, kad einant su lazdomis vienu metu dirba pilvo, nugaros, rankų, pečių, krūtinės ir kojų raumenys. Šiaurietiškasis ėjimas padeda sudeginti daugiau nei 70 procentų kalorijų, pagerina širdies ir kraujagyslių darbą, atitolina infarktą ir insultą, padeda ilgiau išlikti gyvybingam, išlaikyti taisyklingą laikyseną“, – tvirtino instruktorius. Šiaurietiškas ėjimas nėra labai brangus užsiėmimas. Tereikia nusipirkti tik kokybiškas lazdas, kainuojančias nuo 120 iki 400 litų.

Moterys prisiminė, kaip Palangoje su lazdomis ėjo per tiltą į jūrą. Vienas žvejys pasidomėjo, kiek kainuoja lazdos. Išgirdęs atsakymą, jis leptelėjo, kad galėtų lazdas išsilaužti iš lazdyno ir tuomet nereikėtų pinigų išmesti į balą. Nepėsčios joniškėlietės jam atšovė, kad ir jis galėtų žvejoti iš medžio pasigaminęs meškerę, juk nėra jokio skirtumo kuo gaudyti žuvis. „Šiaurietiškų lazdų kaina nėra didelė, juk einant į sporto klubą kiekvieną mėnesį tektų išleisti šimtinę litų. O lazdas naudojame kelis metus“, – teigė ėjikės.

V.Stanislovaitis sakė, kad taisyklingai vaikščioti nori išmokyti ir aplinkinių kaimų gyventojus. Todėl jis Pasvalio visuomenės sveikatos biurui pateikė projektą ir tikisi gauti bent tūkstantį litų jam įgyvendinti.

Vita SAVICKIENĖ

Panevėžio rytas

 

Komentuoti su „Facebook “

2 Comments

  1. Tatjana Tatjana 30 kovo, 2011

    Kovo pradžioje instruktorius Laimontas pravedė užsiėmimą Juodkrantėje. Tiesą sakant, dalis mūsų atėjo tik pasižiūrėti kas per daiktas tas ėjimas su lazdomis, bet kai per mišką nuėjome iki jūros, pajūriu pražingsniavome pora kilometrų ir grįžome į miestelį, tai buvome tokios pakilios nuotaikos ir taip „užsidegę”, kad iškart įsigijome lazdas ir pradėjome planuoti kolektyvinius vaikščiojimus 🙂 Yra tokių entuziasčių, kurios kiekvieną dieną praeina „savo porciją”, kai kas – 2-3 kartus per savaitę žygiuoja. Na tiesiog „kartą paragavęs negali sustoti” 🙂 Dabar tarsimės su Laimontu dėl pamokėlės pažengusiems.
    Ištikro sąlygoe Juodkrantėje šitam užsiėmimui superinės – gali judėti mišku, jūros pakrante, marių krantine. Jei turite lazdas ir planuojate atvažiuoti į šį kurortą, tai nepamirškite jų pasiimti su savimi …

  2. Petrute Petrute 29 kovo, 2011

    Vuobaa ! – nu jau tikrai pavasariu pakvipo 🙂 – Gražu ir net pavydu 🙂

Komentuoti: Petrute Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.