Seniai labai seniai Dievas nulipdė 10 Adomų. Bet greitai jiems tapo nuobodu rojuje ir jie pasipasakojo apie tai savo sutverėjui.
Dievas davė jiems tešlos ir pasakė:
– Tegul kiekvienas iš jūsų nusilipdo tokią moterį, kokios nori. Bet nepamirškit įdėti į tešlą po gabalėlį cukraus iš šitos lėkštelės, kad gyvenimas su žmona būtų saldus. O aš įkvėpsiu gyvybę į jūsų kūrinius. Kai visos moterys buvo jau nulipdytos, Dievas pažiūrėjo į lėkštutę ir supyko:
– Čia buvo 11 cukraus gabaliukų. Kažkuris iš jūsų sukčiavo ir paėmė du gabaliukus. Kas tai padarė?
Adomai tylėjo. Tada Dievas paėmė jų moteris ir, įkvėpęs į jas gyvybę, išdalino kiekvienam ne tą, kurią jis nusilipdė, o kokia pasitaikė.
Nuo to laiko devyni vyrai iš dešimties galvoja, kad svetima žmona saldesnė, nes joje daugiau cukraus. Ir tik vienas iš dešimties Adomų žino, kad visos moterys vienodos, nes atliekantį cukraus gabalėlį jis pats ir suvalgė.
Ocumet !!!
ir tarė: „Moterys be vyrų draugystės vysta, o vyrai be moterų – kvailėja…“.
P. S. Įkėlusiojo prierašas. Nežiūrint į tai, kiek ir iš kur to cukraus sužėbyta: tiesiog iš Dievo spotkelio ar pirkto „Maximoje“ dar prieš pabrangimą pakelio…
🙂 🙂
(labe juoks suėmė už „pabrangimą pakelio”)