Aš nenoriu šventę švęst…

Toks įspūdis gimsta mano makaulėje. Tiesa, jo užuomazgų jau senokai būta, bet per vasarį galutinai tuo įsitikinau.  Va dabar imsiu mėtyti akmenėlius į joniškėliečių daržus, aišku, ne tiesiogine prasme. Neisiu gi pakiemiais su kibiru akmenų (o kartais tikrai norėtųsi)…

Taigi vasarį be meilės dienos (visai ne lietuviškos) turim dar ir tokią šventę, kaip Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena… Atspėkit, kiek į jos minėjimą susirinko joniškėličių…?  Ech… kruopelė… o ne darbo diena juk buvo… Toks jausmas, kad mūsiškiams visai netinka kažkada per TV išgirstas posakis ,,Aš noriu šventę švęst“. Arba kita pusė – nemokam mes jų švęst…. Arba – tingim, tiesiog tingim… Tai nežinau, kokios buvo čia priežastys, bet susirinkusiųjų skaičius mane nuliūdino…. Esmė ta, jog abejingumas yra tas jausmas, kuris puikiai moka žlugdyti… Pati esu tuo ne kartą įsitikusi. Kažin, kovo 11-ąją bus toks pat rezultatas… – mintyse pamąstau…  Na kitas džiugesnis dalykas, kad bent jau į Užgavenių šventę susirinko daugiau dalyvių… Turbūt pyragai priviliojo. Bet juk nebus taip, kad visada kažkas vilios, reikia ir patiems dalyvavimo idėja susivilioti. Spėju, dabar prisiveis komentarų, apie renginių trūkumą Joniškėlyje, kaip nėr kur dalyvauti… Bet ne apie tai čia kalba eina. Seniai jau pastebėjau, kad Joniškėlyje gausiau dalyvių susirenka į Jonines arba i miesto gimtadienio šventę, bet norėtųsi, kad aktyviau būtų dalyvaujama ir mažesnėse šventėse… Ar jau „ne lygis“ jose dalyvaut, jei nieks nekepa šašlykų ir nepilsto alaus? Tikiuos, kad ne…

Šiaip kažkaip visus užbūręs visuotinis abejingumas… Na gal man tik taip atrodo, bet…

Nebemokam vertinti akimirkų, tik bėgam, skubam, lekiam, ir neaišku, į kur. Viskas mūsų gyvenime tarsi pagal kažkokį planą ar projektą turi būti. Tas neatsiejamas kasdienybės žodis – projektas…. Velnias, ir kas tokius išrado…Vemt verčia! Gerau, kad dar i tupyklą nevaikštom pagal projektą….

Aš žinau, mano mintys labai padrikos, bet kokia jau aš, rašau viską iš karto, kas ant liežuvio galo.

Šiam kartui tiek… nors… dar mažytis priminimas: artėja pavasaris – laikas ne tik gamtos, bet ir makaulės švarinimui nuo bereikalingo joje susikaupusio šlamšto, tad… 😉