Šiaurietiškasis vaikščiojimas – puikus būdas pagerinti gyvenimo kokybę. Kasdien populiarėjanti sporto šaka naudinga visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės (tinka sveikiems ir sergantiems). Ja galima užsiimti ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis ir bet kur, kur tik galima vaikščioti. Šios sporto šakos išskirtinis bruožas: ji sujungia vaikščiojimo paprastumą ir prieinamumą su ypač aktyvia viršutinės kūno dalies raumenų veikla, o lazdų naudojimas suteikia saugumo silpnesnės sveikatos ir sergantiems žmonėms.
Šiaurietiškas vaikščiojimas – efektyvi sveikatingumo ir laisvalaikio praleidimo priemonė, prieinama visiems. Tai daug efektyviau nei paprastas ėjimas, nes žygiuojant su specialiomis lazdomis, sunaudojama daugiau energijos, įsijungia net 90 procentų raumenų, reguliuojasi kvėpavimas, eisena tampa žvalesnė.
Šiaurietiškuoju vaikščiojimu užsiimantiems žmonėms gerėja organizmo bendra funkcinė būklė, aerobinė ištvermė, gerėja raumenų būklė, nes į darbą įtraukiama 90 proc. kūno raumenų masės. Ypač svarbu, kad į darbą įtraukiami viršutinės kūno dalies raumenys. Vaikščiojant su lazdomis sunaudojama 50 proc. daugiau energijos nei vaikščiojant be lazdų.
Specialistai nustatė, kad vaikščiojant su lazdomis vienu metu dirba pilvo, nugaros, rankų, pečių, krūtinės ir kojų raumenys. “Šiaurietiškas vaikščiojimas” padeda sudeginti daugiau nei 70 proc. kalorijų, pagerina širdies ir kraujagyslių darbą, padeda ilgiau išlikti gyvybingam, išlaikyti taisyklingą laikyseną, neleidžia retėti kaulams.
Norinčius susipažinti (patobulinti turimus įgūdžius) ir išbandyti šiaurietišką vaikščiojimą kviečiame į užsiėmimą Joniškėlyje, Karpių dvare. Su Jumis susitiks Nordic Walking (šiaurietiško vaikščiojimo) instruktorius iš Kauno.
Jūsų laukiame birželio 2 d. šeštadienį, 15 val. prie Karpių dvaro. Užsiėmimo kaina 10 Lt. Bus galimybė įsigyti šiaurietiško vaikščiojimo lazdų.
Esu pataikęs, per karines pratybas. Taip rikošetavo, kad išvijo iš užsiėmimų.
Striukai:
Vaikščiojimas ► judėjimas ► ėjimas.
Mikėnas ► ėjikas (vizija: Mikėnai – joniškėliečiai… beje, pamenu dar Birutę Mikėnaitę iš Joniškėlio).
Tęsiam:
Mikėnas ► Kaisė(variantas);
Mikėnas ► „Pirmosios kregždės“(kitas variantas) (ne, geriau „Taika“, nes tos „kregždės“ gali asocijuotis su Profesoriumi, bešaudančiu tik į „dešimtukus“ (žr. Profesoriaus įžvalgas Delfyje ar Alfoje, kai jis pagąsdina Rytais: kiek ten įvertinimų „į dešimtuką“ pasipila; net imu galvoti, kodėl niekas nepakviečia garbiojo šaulio ruoštis Londono olimpiadai?! teisybė, buvau pamiršęs, jis gi turi Šaulių organizacijos išduotą pažymėjimą Nr.1 (!!!)…).
Nukrypau. Tęskim:
Mikėnų kultūra ► Atėnė;
Atėnė ► demos;
Marche ► Marchand (o gal Marche ► tada Pesaro?)…
Ir t. t.
Pažaidėm ir gana. Dabar susirenku savo kaladėles ir einu bovytis į kitą smėlio dėžę. Atia.
Miela, Šiauriete, Jūsų skepticizmas šiuo atveju visiškai nepagrįstas. „Nukentėjusių” nuo šiaurietiško vaikščiojimo Joniškėlyje ir apylinkėse jau yra virš 30 ir nuolat daugėja.Jauniausiam vaikščiotojui – 17 vyriausiajai 75 metai. Esu tikras, kad bent kartą esat mačiusi keistuolį (-ę) „slidininką” einantį su dviem lazdomis. Jei esate mūsų krašto žmogus – pasidairykite Gustonių kelio kryptimi, ten ir ryte ir vakare galite sutikti ne vieną „šiaurietį”. Šiaurietiškas vaikščiojimas ko gero pigiausias ir patraukliausias būdas sportuoti ir jaustis gerai. Tai priimtina net ir tokiam didžiarūriui kaip aš :). Tiesiog reikia nusipirkti specialias lazdas (kaina nuo 100 iki 300 litų), išmokti bazinę techniką (pakanka vieno – dviejų užsiėmimų ir nuolatinės praktikos) ir viskas.
Instruktorius Laimontas Rakauskas nors iš to gyvena, bet būtent Joniškėlyje nedaro jokio biznio. Čia jis reguliariai lanko gimines ir turėdamas laiko propaguoja šiaurietišką vaikščiojimą. Už ką nemenkas būrys joniškėliečių yra jam dėkingi.
Miela, Šiauriete, nuoširdžiai rekomenduoju išbandyti šiaurietišką vaikščiojimą ir iš naujo atrasti judėjimo džiaugsmą. Užsiėmimus visoje Lietuvoje organizuoja tiek individualūs instruktoriai, tiek visų savivaldybių visuomenės sveikatos centrai.
P.S. Filmukas apie tai: https://www.joniskelis.lt/2012/03/gal-ciumpam-lazdas-video/
Ačiū kad lankotės mūsų svetainėje. Gražaus savaitgalio!
Gerb. Viktorai, labai ačiū už supažindinimą su šiaurietišku vaikščiojimu. Nieko negaliu pasakyti, nepraktikavusi šios sporto šakos. Kadangi man nerekomenduojami dideli fiziniai krūviai dėl širdies vožtuvų, tai neteks ir pabandyti. Anksčiau slidinėdavau, tai tikrai smagu. Kaip nekeista, bet nesu mačiusi einančių su lazdomis. Parkuose nei ryte, nei vakare pritemus nesilankau, nes tai būtų neprotinga, net dieną nejauku eiti, jei žmonių nėra Tiesą sakant žmonės absoliučiai nereaguoja į užpuolimus. Tik džiaugiasi, kad ne jis aukos vietoje. Vakare net gatvės ištuštėja (turėjau mintyje pėsčiuosius).
Kadangi pono Rakausko nepažįstu, tai taip pat nieko negaliu pasakyti. Tikiu, kad jis gerų paskatų vedamas pardavinėja lazdas ir praveda instruktažą. Tačiau išgirdusi apie kokio užsiimančio veikėjo veiklą Kaune (pvz. papildų platinimas ir kt.) taip ir pakvimpa afera. Kadangi Kaune nelabai jau eina apgauti, tai persikelia į kitas vietoves.
Kuo geriausios Jums kloties!
Pagarbiai Šiaurietė
Drįstu manyti, kad Jūs, pone Viktorai, propaguodamas j u d ė j i m ą, esate visokeriopai teisus! Gal ne tiek svarbu – lazdos, ramentai ar Karlsono propeleris – svarbu j u d ė t i!! 10 000 (dešimt tūkstančių) žingsnių kasdien!!! (susirokuoti labai padeda, tarkim, kad ir Omron „Valking style“, maskatuojantis pakaklėj ar prie pilvo!
„Skriskime,
Bėkime,
Šliaužkime,
Tik nesustokime! /Baltakis/.
P. S. Ne „į temą“, ale dar pratęsiu Baltakį:
„Kilkim aukštyn!
Neradę kalno,
Ieškokim bent kupsto.
Neradę ir jo –
Pamėginkim užlipti ant savo galvos.
Tik nelipkim kitų galvomis…“
Pataikyta į dešimtuką.
Antanas Mikėnas – ė j i k a s, olimpinis vicečempionas (20 km, 1956, Melburnas);
Mikėnų šeima – vyras ir žmona, ilgus metus dirbę ir gyvenę Joniškėlio mokykloje, toje pačioje, kurios teritorijoje neseniai vyko kasinėjimai… kuri pernai buvo apkaišyta popierinėmis gėlėmis; tikiuosi, supratote, daugiau nuorodų nebebus…). Šito Mikėno būta linksmuolio (o jo pačios – geruolės). Ir dar: jis taip gražiai grodavo bronziniu varpeliu prieš pamokų pradžią…
Jokių kitų Mikėnų, nei iš Elados, nei iš skulptorių gildijos omeny neturėta!
O į dešimtukus šaudo: a)Amūrai savo vilyčiomis; b) Vieno Profesoriaus gerbėjai, kurie kiekvieną profesoriškos išminties perlą it amo netekę tesugeba palydėti žodžiais „į dešimtuką, į dešimtuką…“; c) mūsų taikliaakė D. Gudzinevičiūtė (tiesa, šitoji – į molio spotkelius)ir kuriai, beje, A t ė n ų 2004 m. Olimpiadoje nelabai pasisekė pavaryti „į dešimtukus“…
Gi aš džiaugiuosi, pataikydamas į papieros lapo viršutinį dešinįjį ar apatinį kairįjį kampelį (apie patį juodai išpaišytą taikinį – net minties neturiu).
Įvyko metamorfozė? Iš ėjiko transformavotės į kritinės minties institutą. Ar vėl nepataikiau? Yra žmonėse tokia tendencija: matyti tai, ką žmogus nori matyti. Todėl taip įvyko ir su Mikėnu. Jūs kalbate apie buvusią Joniškėlio pradinę mokyklą. (čia taip pat man kai kurios išvados pačios peršasi)? Aš tik prisimenu vėliau ten įvykusią tragediją, neminint pavardžių, kurią Jūs neblogiau už mane žinote.
Dėl dešimtukų, tai: a) Jums jau nebegresia, nes kaip supratau, esat sužeistas vieną ir paskutinį kartą; b) niekada ir niekam nenusileisite iki tokio „gerbėjo“ lygio; c) o Gudzinevičiūtė eina savo keliu.
O taikydamasis į sieną, nepataikote į lubas? Kadangi apie kuklumo įsikūnijimą jau rašiau, tai nebesikartosiu.
Geros dienos!
Dar viena priemonė pasipelnymui instruktoriui iš Kauno. Atsiprašau už mano skepticizmą.
Kartą ir aš buvau „prarijusi jauką“ veikėjų iš Vilniaus. Radau pranešimą pašto dėžutėje, kad vyks konsultacija įvairiais medicinos klausimais veltui ir bus dalinamos dovanos viename restorane. Pasikviečiau draugę ir nuėjome. Pasirodo buvo prekių pristatymas. Dovanų gavome po dėžutę tepalo (matomai seniai jau buvo pasibaigęs laikas) ir dar įsiūlė tepaliuko nuo skausmo (be galiojimo laiko) už 50 Lt, kurio sudėtyje buvo 25 žolelės. Man tuo metu buvo įplyšęs peties sąnario raištis. Kai grįžę apžiūrėjome „dovaną“ – raitėmės iš juoko, kuri skirta lenktyniniams žirgams traumoms gydyti.
Vakare jausdamasi mandra, pasitepiau petį už 50 Lt tepaliuku. Po valandos su greituke atsidūriau ligoninėje. Visas kūnas buvo vien pūslės, dar gerai, kad nespėjo pereiti į kvėpavimo takus.
Gero šiaurietiško vaikščiojimo!