Žymus Lietuvių mąstytojas Vydūnas yra pasakęs: „Kiekvienas žmogus savo tėvynės turi ieškoti savo širdyje“. Tad tie, kurie susirinko į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 95 – mečio minėjimą Meškalaukyje, ją gerbia ir myli. Tai matėsi iš nušvitusių, dėmesingų veidų, giedant Lietuvos himną ar klausant trijų kartų atstovių atliekamos literatūrinės kompozicijos, kurioje į susirinkusius prabiltą Lietuvos kunigaikščio Gedimino laišku – kreipimuisi į ateities kartas, priesakas oriai rūpintis ir ginti Valstybės interesus. Rūpestis savo Valstybe subūrė 20 didžiavyrių, pasirašiusių Nepriklausomybės atkūrimo aktą. /Jums, lyg Čiurlionio karaliams, /Laikiusiems rankose Lietuvą, /Gobusiems varganą lizdą /Per pūgą, per vėtrą, per lietų, /Jums šitą strofą skiriu /Vietoj tulpių puokštelės viduržiemį /Jūsų kapams tamsoje. /Jūsų žvilgsnio šviesa iš visur /Sklinda su meile į mus, /Ir Lietuvą kėlusios rankos /Vėl mus apglėbia…/ – kaip padėka jiems skambėjo J.Degutytės eilės.
„Didžiausias tautos turtas – jos laisvė ir nepriklausomybė. Ant mūsų tautos laisvės aukuro buvo paaukota daug žmonių gyvybių, iškęsta pažeminimų, kalėjimų, trėmimų, persekiojimų… Vasario 16 – osios aktas yra drąsus, savarankiškas vieningos tautos žygis, kuris pasiekė tikslą…“ – sakė Aleksandras Stulginskis, prezidentas. Tad branginti ir puoselėti šiuos iškovojimus yra kiekvieno doro lietuvio pareiga. Lietuvos šventes švęskime savo šeimose, kad mūsų atžalos nuo mažumės savo mažose širdelėse pasėtų meilės savo šalelei grūdą, kuris augtų ir vešėtų, augant jiems. Tai mūsų pareiga, kitaip užaugs karta, kuri savo nemeile plūs ir tyčiosis iš savo šalies, nekartą ją išduodami ir parduodami, bėgs iš jos lyg akis išdegę, ieškodami užsienių rojaus, pamindami ir sutrypdami tai, kas švenčiausia – savo kalbą, su motinos pienu mums luposna įdėtą, savo žemę, už kurią guldė galvas mūsų tėvai ir proseneliai, bočių bočiai. Anot Vytauto Landsbergio: „savo vienintelę Valstybę turėtume puoselėti kaip daržą, kaip sodą, kurį pirmiausia reikia ugdyti, kad būtų vaisių visiems“. Lietuva – tai mes visi, kokie mes – tokia ir Lietuva, tad galvokime apie ją šiandien, gyvenkime joje šiandien, dirbkime, mokykimės, mylėkime, džiaukimės, šypsokimės, kurkime ir būkime laimingi šiandien, gyvendami savo Valstybėje, savo Lietuvoje.
Salėje Veikė vaikų piešinių paroda „Mano Lietuva švenčia“ ir spaudinių paroda „Lietuvos žingsniai į valstybingumą.
Minėjimo Meškalaukyje organizatorės – bibliotekininkė ir kultūros centro administratorė – labai dėkingos Nakiškių bendruomenės Moterų ansambliui, (vadovė Nijolė Stepulienė), Joniškėlio kultūros namų moterų šokių kolektyvui, )vadovė Vaida Šeškienė), armonikos virtuozei Nijolei Žiaunienei, kompozicijos dalyvei Danguolei Gasinskaitei. pavertusioms paminėjimo popietę nuoširdžiai šiltu reginiu susirinkusiems meškalaukiečiams ir sau.
Genė Rakauskienė
Be First to Comment