1918 02 16 – Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.
Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašė 20 signatarų, iš kurių vienas – mūsų kraštietis Kazys Bizauskas, gimęs Vildūnų kaime.
1918 metais Joniškėlis – apskrities (vokiškai Kreiss) centras su 14 valsčių: Daujėnų, Joniškėlio, Klovainių, Krinčino, Kriukų, Linkuvos, Pakruojo, Pasvalio, Pašvitinio, Pušaloto, Pumpėnų, Saločių, Vaškų ir Žeimelio . Ją 1915 m. gruodžio 15 d. įsteigia okupacinė vokiečių valdžia. Apskrities plotas 2430 km², gyvena 60552 gyventojai.
Nors Lietuvoje paskelbta Nepriklausomybė, šalyje ir toliau šeimininkauja vokiečiai. Ką tik pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas, tad krašte pilna kareivių (tiek vokiečių, tiek rusų), kurie nesivaržydami plėšikauja. Lietuvos Taryba nusprendžia įsteigti miliciją (lotyniškai militia – karo tarnyba), kuri užtikrintų saugumą šalyje. Joniškėlyje aktyviai darbuojasi pradžios mokyklos mokytojas Jonas Stapulionis. Jo iniciatyva visuose valsčiaus kaimuose atsiranda 4-5 vyrų milicijos būreliai.
1918 m. pab. Lietuvą okupuoja bolševikai. Joniškėliečiai nusprendžia įkurti slaptą karinę organizaciją, kurios pagrindą sudarė karininkai bei inteligentija. Organizacijos tikslas – vykdyti priešo užnugaryje ardomąją veiklą ir rinkti bei lemiamai kovai ginkluoti patikimus vyrus.
Buvę Joniškėlio valsčiaus milicininkai kartu su savanoriais įkuria „Joniškėlio mirties batalioną“ – partizanų junginį, kurį sudaro daugiau nei 1500 vyrų (tai didžiausias kada nors Lietuvos teritorijoje veikęs partizanų dalinys). „Mirties bataliono“ įtakoje atsiduria praktiškai visa Šiaurės Lietuvos teritorija (nuo Biržų iki Šiaulių, įskaitant Panevėžį). Dėl užimamos teritorijos dydžio, bei partizanų rodomų savarankiškų iniciatyvų jų įtakoje esanti teritorija imta vadinti „Joniškėlio respublika“.
1919 metų gegužės 26 d. „Joniškėlio mirties batalionas“ išvaduoja Joniškėlio valsčių („Joniškėlio respubliką“), o iš esmės visą Šiaurės Lietuvą iš bolševikų. Po metų partizanų dalinys bus prijungtas prie reguliarios kariuomenės ir bus pavadintas Joniškėlio batalionu. Vėliau jis išaugs į IX pėstininkų LK Vytenio pulką.
„Joniškėlio respublika“ – vienas iš unikaliausių Lietuvos istorijos puslapių. Mūsų protėviai savo drąsa, sumanumu ir krauju XX a pradžioje paklojo pamatus jaunai Lietuvos valstybei.
Šešiolikta Vasario
Vartau istorijos lapus, skaitau, stebiuosi –
Iš kur išaugo žmonės – ąžuolai,
Kai Lietuva, kuri galėjo tik sapnuotis,
Vyrų valia pakilo išdidžiai.
Tiek metų lenkinta ir rusinta,
Be laisvo rašto, be laisvos kalbos,
Rodės, suskaldyta, sutrupinta,
Be tikro vardo, žemės nuosavos.
Ereliai džiūgavo, plėšrieji pešės –
Kieno karūnoj deimantas šis bus,
Kuris tiek metų taurią šlovę nešė
Nuo Nemuno lig Dniepro išdidus.
Nelemtos sutartys klastom žymėtos
Ir nuolaidos, ir barniai tarp savų
Didvyrių karduose rūdims nusėdo,
Juos ženklino juodžiausiu likimu.
Tik žemėje kažkoks stebuklas liko –
Sudygo, augo bočių amžių ilgesys,
Kuris į širdis Lietuva įkrito
Ir uždegė naujai, visai naujai mintis.
Prabyla Basanavičius, suskamba žodžiais „Varpas“,
Užsižiebia „Aušra“, prie jos graži „Viltis“,
– Prabusk, pakilk, lietuvi, tave jau šaukia darbas,
Be jo ir be aukos saulelė neprašvis.
Aukojos, dirbo, ėjo. Miesteliai, kaimai budo.
Langai nušvito, vėrės su augančia drąsa,
Ir nors pasaulis šiurpo nuo karų ir „blūdo“
Lietuvis patikėjo – brėkšta diena kita.
Diena kita atėjo – Laisvės Aktu žymėta
Ir vyrų parašais, net dvidešimt svarbių.
Tai buvo tik pradžia, kova dar nelaimėta,
Šešiolikta Vasario – pirma iš jos dienų.
……………………………………
Gerai, kada tauta žvaigždyną savo turi,
Kaip kelrodį per ilgą amžių kelią.
Laimingi mes – virš mūsų žemės budi
Šviesi žvaigždė – Šešiolikta Vasario.