Press "Enter" to skip to content

Kaip bitė subinėj

Balandžio 10 dieną Pasvalio krašto muziejuje vyko mokslinė konferencija „Tarm kalbančiaja stiprybe“, skirta Tarmių metais. Jos metu Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos trečiokės Greta Gegeckaitė ir Viktorija Tekutytė supažindino su senaisiais keiksmais Valdeikių ir Nakiškių kaimuose (vadovė mokytoja – Laima Vaitkevičienė). Jūsų dėmesiui – jaunųjų filologių pranešimas.

tarmes
Greta Gegeckaitė ir Viktorija Tekutytė

 

Senieji Valdeikių ir Nakiškių kaimų keiksmai

. Mūsų darbo tikslas – sužinoti, kokius lietuviškus keiksmus vartoja Valdeikių ir Nakiškių kaimo gyventojai, kokie keiksmai ir kurioje amžiaus grupėje yra labiausiai paplitę.

Klausinėjamų žmonių mes prašėme prisiminti senus lietuviškus keiksmus, paaiškinti jų reikšmę, nurodyti savo amžių. Mums pavyko užrašyti 135 keiksmus. (Besikartojantys keiksmai nebuvo rašomi antrą kartą). Mūsų apklausoje dalyvavo 70 žmonių. Iš jų 107 keiksmažodžius pateikė moterys, o likusius 28 – vyrai. Manome, kad moterys tiesiog labiau stengėsi suteikti kuo daugiau mums reikiamos informacijos, suprato mūsų darbo tikslus ir džiaugėsi, kad domimės savo kalba.

Daugiausiai keiksmų pateikė senyvo amžiaus žmonės, mažiau – vidutinio, o dar mažiau jaunesnių žmonių..

Vyriausi žmonės pateikė seniausių, retų, negirdėtų keiksmų, sakydami, kad taip keikėsi jie patys jaunystėje, taip pat jų tėvai ir seneliai. Kai kurie keiksmai visiems žinomi: kad tave Dievas pakorotų, eik žąsų ganyt, vargo vakarienė, eik tu peklon, kad tu prasmegtum, kad tave šikantį sutrauktų, baik burnotis, sarmatos turėk, ko čia loji kaip šuva, gal pliauskos negavęs, baik sapalioti, iš šūdo vašką sunk, žalios rūtos. Kituose randame svetimybių: abalduji tu, berazumi tu, lodari tu, luozne tu, džiūsna tu, gluše tu, cypyne tu, kaušas tu, Retesni keiksmai: caro pimpalo laiko, tavo liežuvis kaip karvės uodega, šūds ant viso svieto, lįsk vabalo blauzdon, kad tave baravyko kotu subadytų, jukš, paršyva, į Rėkyvą ramunėlių pasiraut, kad tu balomis nueitum, tu šuns kumpi, trauk mai jį devynios, suk tave devynios padlos.

Vidutinio amžiaus grupė taip pat pateikė tradicinių keiksmų: asile tu, kad tau liežuvis nukristų,, kad tu skradžiai žemėn prasmegtum, po šimts gegučių, tu gyvate raudonoji, baisybe tu, buožgalvi, knysle tu.. Įdomiausi mūsų girdėti keikmai: eik tu, dreniau, dvoki kaip silkė, blusas susirink, kad tave ugnis prarytų, plakasi kaip lapė, lysk tu vabalo blauzdon, kad tu badu dvėstum, įsitaisęs kaip inkstas taukuose, luoznas tu, kapledanti tu. Jaunesni žmonės nežinojo netikėtų, negirdėtų keiksmų.

Pateiktus keiksmus galime suskirstyti į penkias grupes

  1. Keikiamasi gyvūnų pavadinimais. Pavyzdžiui: asile tu, gyvate tu, gegute tu, šarka tu, ožka neraliuota, šūdvabali tu, utėle tu, šliuže tu, žiūri kaip katė, prisidirbus į miltus, kvailas lyg kalakutas, briedi tu, antie tu, žaltį tu.
  2. Kartais keiksmuose vartojami palyginimai su augalais, gamtos reiškiniais: tu lyg nendrė, leki lyg vėjas, kad tu kiaurai žemę prasmegtum, kad į tave žaibas trenktų, vėjavaiki tu.
  3. .Keiksmuose vartojami mitinių būtybių vardai. Pavyzdžiui: po velnių, ragana tu, velnio neštas ir pamestas, po perkūnais, laume tu, baube tu.
  4. Blogo linkėjimai. Pavyzdžiui: kad tave blusos sukandžiotų, kad tave paukščiai sulestų, kad tave perkūnas nutrenktų, kad tu baloj prasmegtum, kad tave ugnis prarytų, kad tau kiaurai išeitų, kad tava kluons sudegtų, kad tave blusos sukandžiotų, kad tave vėjas nuneštų, kad tave utelės užpultų .
  5. Keiksmuose minimos žmogaus charakterio savybės ir išvaizdos bruožai. Pavyzdžiui: dvoki kaip silkė, kaip bitė subinėj, tarka tu, palaidūnė tu, kaliause tu, aštriadantis, lėtapėdi tu, tyli kaip pelė, bjaurybe tu, tu kaip skruzdelė, dejuone tu, kietašikni tu, kuiliau tu, lodari tu, bulvone tu.

Daugiausiai žmonės vieni kitiems linki blogų dalykų. Truputį mažiau keiksmų pateikta su gyvūnų pavadinimais. Taip pat nemažai pateikta keiksmų, apibūdinančių žmogaus savybes. Mažai keiksmų su mitinių būtybių pavadinimais, nors žmonės juos pateikė gana dažnai. Taip pat tik viename kitame keiksme minimi augalai.

Kiekvienos grupės keiksmai turi savitą ir įdomią prasmę. Iš ypatybių dažniausiai pastebimas kvailumas ir tinginystė: berazumi tu, bulvone tu, eik tu, dreniau, kvailas kaip bato aulas, višta tu,. Taip pat keiksmuose įvardijamos ir žmogaus išvaizdos detalės: aštriadantis, kloune tu, kaliause tu, kapliadanti tu, luoznas tu, nabage tu, storašikni, išpustaaki, garbana tu .

Gyvūnų pavadinimais nusakomas kvailumas: šeškas tu, kvailas lyg kalakutas, asile tu, višta tu. Žmogaus sutrikimui, nerangumui nesugebėjimui apsispręsti apbūdinti tinka: antie tu, briedi tu, karvė tu, paukštė tu, ožka tu, varna tu, višta tu, žiurke tu, žiūri kaip katė, prisidirbus į miltus, . Žmogui, kuris daug kalba, skleidžia paskalas, sakoma: tavo liežuvis kaip karvės uodega,cypyne tu, čiauškale tu, ko čia burbuliuoji, ko čia inkšti kaip šuo. Pasileidusi moteris apibūdinama: gegute tu, palaidūne tu, nuklydelė tu, palaida bala. Pasileidusiam vyrui taikoma: kuiliau tu, paleistuvi tu, svetimautojau. Vartojama supykus: blusas susirink, utėle tu, bjaurybe tu, žalios rūtos, kad tu akis išdegtum, eik tu peklon.

Mitinių būtybių pavadinimai minimi linkint blogo, nesėkmės atveju: kad tave devyni velniai, velnio neštas ir pamestas, kad tave velniai pasiimtu, kad tave gyvatės sugeltų, kad žalčiai sukapotų.

Pavyko užrašyti gana daug linkėjimų. Juos galime suskirtyti į atskirus skyrius:

  • linkima neįmanomų atlikti veiksmų: kad tave baravyko kotu subadytų, kad tave devyni velniai, kad tave zuikis subadytų, kad tave paukščiai sulestų, kad tu baloj prasmegtum. Matome, kad tokių neįmanomų veiksmų atlikėjas dažnai yra mitinė būtybė.
  • linkima didelių nemalonumų, bėdų: eik šunų lodyt, kad tu papustum, kad tau liežuvis nukristų, kad tu akis išdegtum, kad tu baloj prasmegtum, kad tave varlės praryrtų.
  • linkima mirties: kad tave gyvatės sugeltų, kad tave Dievas pakorotų, kad tave ugnis prarytų, kad tu skradžiai žemėn prasmegtum, kad tave velniai pasiimtų, kad tave šikantį sutrauktų.

Taigi aptariant keiksmus galima pastebėti jų įvairovę. Galime didžiuotis senąja mūsų leksika, bet kartu ir apgailestauti, kad ji dažnai pamirštama ir bėgant laikui nyksta.

 

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.