Yra sakoma, kad didžiausia gyvenimo prasmė yra pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti vaiką. Vieniems to ir užtenka, kitiems reikia kažko daugiau – meile ir dvasingumu sušildytų vertybių. Vieni savo sielos grožį išreiškia tapydami paveikslus, kurdami muziką, kaldami geležies ažūrą, droždami berymantį Rūpintojėlį, kiti gi savo sielos šauksmą išreiškia žodžiu. Tai pats geriausias būdas išdalinti kitiems savo mintis, išgyvenimus, patyrimus. Į jį sutelpa sielos džiaugsmas ir skausmas, kasdienybės ir švenčių šviesa. Išsilieja žodžiai plačiausiais vandenynais… Ir žavimės, skaitydami atsidūrę ten, kur niekada nebūtume nukeliavę, ir gėrimės, pamatę tai, kuo net patikėti sunku. Žodžiai, virtę knyga, mus užburia, bendraudami su knyga, jaučiamės lyg bendrautume su geriausiu draugu. O juk knyga ir yra draugė, kuri niekada neišduoda. Kažin kaip ją mėtai, užmiršti, pakėlęs vėl atrandi, ir vėl su ja šypsaisi ar verki, pyksti ar nerimauji. Tad apie ką gi daugiau Nacionalinės bibliotekų savaitės metu galima kalbėti, jei ne apie draugystę su knyga.
Įspūdingai Joniškėlio kultūros namų šokėjų grupė į seniausią lietuvių liaudies šokį „Blezdingėlė“ įpynė pirmosios lietuviškos knygos iškilmingą įnešimą ir bibliotekininkės įvedimą į šventę, jos skaitomą Martyno Mažvydo kreipimąsi į visus: „Braliai, seseris, imkiet mani ir skaitykiet / ir tatai skaitydami permanykiet /…“Jau daugelį amžių aidi pirmosios lietuviškos knygos prašymas skaityti ją.
Gausus būrys knygos mylėtojų, Meškalaukio bibliotekininkės pakviesti, kiekvienas savaip išreiškė savo meilę knygai. Kai apie knygą, kaip gyvenimo vertybę, prabilo Pasvalio P. Vileišio gimnazijos literatūros mokytoja, literatų klubo „Užuovėja“ vadovė Regina Grubinskienė, salėje tapo tylu tylu. Tylūs ir kartu užburiantys jos tarti prasmingi žodžiai sruvo iš jautrios poetiškos sielos į susirinkusiųjų širdis. Pasiremdama jauno poeto Aido Marčėno eilėraščiu „Žiemos pradžia, pasaulio pabaiga“, kuris apibūdina knygos esmę – kaip pasaulio gelbėtojos nuo išnykimo. Ar gali eilėraštis išgelbėti pasaulį, – užklausė literatė ir pažėrė prasmingų minčių lietų.
„Rašyti – tai statyti knygai dvasinius namus, kasdieną, kantriai, tvirtai pasiryžus, statyti namus, kuriuose gyvens dvasinės žmogaus vertybės. Kas yra namai? Vieta, kur esame tvirti, esame saugūs, kur laukia brangūs žmonės, mūsų esybės prasmė, paremta kasdieniu darbu kuriant juos. Tai ir eilėraščio rašymas yra darbas, tik jis sušildytas rašančiojo dvasia. Eilėraštis, tarsi tarpininkas tarp dievo ir žmogaus, kaip ir kunigas yra tarpininkas tarp dievo ir žmogaus. Knyga yra dvasinių žmogaus išgyvenimų namai, tad kantriai statykime namus, nors juose ir nebus kam gyventi, jei neliks meilės knygai… Mūsų kalba kenčia: nuo tingėjimo, nenoro mokėti, nepagarbos, nemokšiškumo, niekinimo. Kas iš to, jei išliks mūsų kalba, jeigu joje nebus dvasios? Kiek mažai pasakome gero, gražaus, o kiek pilam bjaurasties, ironijos, ar dievas nemeilėje kalbos gyvena? Iš knygos traukiasi dvasia, kalba išnyks anksčiau, nei pasaulis, nes per žodį mes bendraujam, žodyje sudėdami dvasines vertybes. Kai pasaulyje būna baisu, eilėraštyje gali būti saugiau, nes jame sudėti dvasiniai išgyvenimai, knyga yra dievo namai, kur randame saugumą. Biblioteka – knygų namai. Norisi, kad šitie namai pilni dvasinių vertybių išliktų, kad nebūtų bibliotekų griuvėsių…“. Palinkėjo ir toliau bibliotekai išlikti šviesos spindulėliu kaime.
Labai sunku taip švelniai, taip subtiliai rutulioti pagautą mintį, išsakyti , išplėtoti ją. Bet koks išsakytų minčių atpasakojimas neatstos Mokytojos gyvo žodžio užburiančio grožio. Niekas Jai neprilygs. Neįmanoma taip nuostabiai jautriai ir subtiliai perteikti meilės knygai ir mūsų kalbai, kaip tai padarė Mokytoja Regina Grubinskienė.
Renginio esmę nusakantys žodžiai pasirinkti iš bibliotekininkės eilėraščio /…Knyga reikalinga kaip duona, kaip oras, /Be jos aš sparnų neišskleisčiau…/.
Apie meilę knygai kalbėjo ne tik rašantieji „Užuovėjos“ klubo nariai, pažerdami ir savo kūrybos eilių: Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Pasvalio skyriaus vadovas, buvęs meškalaukietis Povilas Latvėnas, Aldona Astrauskienė, Bronislava Černiauskienė, Vlada Kvedarienė, Žydruolė Garnytė, bet ir l.e. pareigas Joniškėlio apylinkių seniūnė Rūta Liberienė, Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos tarybos narys, prieš gerą dvidešimtmetį buvęs rajono vadovas Juozas Bagdonas, UAB „DANEPA“ vadybininkė Nijolė Paliulienė, buvusios ir esamos Meškalaukio pradinės mokyklos mokytojos – Daiva Norvaišienė, Vaida Norvaišienė, Ilona Volungevičienė, buvusios ir dadartinės kultūros darbuotojos: Alma Rutkauskienė, Nijolė Žiaunienė, Vaida Šeškienė, Nijolė Stepulienė. Į susibūrimo tėkmę gražiai įsipynė su savo jausmingomis dainomis, muzika, šokiais Pasvalio gimnazistų ansamblis, vadovaujamas Sigito Paliulio, Joniškėlio kultūros namų šokėjai, vadovė Vaida Šeškienė, Joniškėlio „Ramunėlės“, vadovė Nijolė Stepulienė, armonikierė Nijolė Žiaunienė.
Susirinkusiųjų dėmesį patraukė Joniškėlio darželio savaitinės grupės vaikučių, vadovaujamų auklėtojos Danguolės Šiaučiūnienės, sukurtų knygelių paroda. Jose ne tik piešinėliai, bet ir vaikučių taip jautriai vaikiškai išsakytos mintys ir troškimai. Salėje veikė nuotraukų ir dokumentų paroda „35 bibliotekos metai su knyga ir bičiuliais“, atspindinti bibliotekininkės Genės Rakauskienės veiklos 35 metų sukaktį. Apžvelgusi nueitą darbo kelią, bibliotekininkė padėkojo geriausiems 2013 metų skaitytojams: Kęstučiui Murauskui, perskaičiusiam daugiau nei pustūkstantį knygų ir spaudinių, Joanai Mačiulienei, Janinai Kaminskienei, gerai jaunajai skaitytojai ir renginių pagalbininkei Gretai Navickaitei, jaunuoliui Girimantui Grašiui, mažosioms skaitytojoms Jovilei Šeškaitei, Donatai Ulinaitei, Aivai Jarašiūnaitei. Kaip gi jų nepagerbsi, nes biblioteka be savo nuolatinių skaitytojų ir lankytojų būtų bedvasis dulkančių knygų sandėlis. Neliko užmiršti bibliotekos pagalbininkai, bičiuliai.
Kiekvienas gavo po mažą atminimo dovanėlę, gėlės žiedą, padėkos raštą. Lėšomis tam pasirūpino šventės rėmėjai – Eimutis Ramoška, UAB „Agrarinės paslaugos“ savininkas, Ūkininkas Valdas Mulevičius, UAB „TOLAUDA“ savininkė Lina Rutkauskienė, IĮ „Simonos gėlės“ savininkė Simona Kontrimienė, Irena Vasilevičienė. Jiems bibliotekininkė tarė nuoširdų AČIŪ, įteikė padėkos raštus ir po gėlės žiedelį. Bibliotekininkė dėkinga visiems, prisidėjusiems, kad knygos šventė būtų tokia nuoširdžiai šventiška ir už sveikinimus darbo Meškalaukio bibliotekoje sukakties proga.
Meškalaukio bibliotekininkė Genė Rakauskienė.
Tomo Maikštėno foto
Be First to Comment