Artėjant Jurginėms – pavasario sugrįžimo šventei, ne vieno joniškėliečio ir to krašto žmogaus akys vis krypo į skelbimų lentą. Gal ir šiemet kultūros namų administratorė Nijolė Stepulienė sukvies visus į šventę, kurios atgarsiai po praėjusių metų kapelų varžytuvių ilgai netilo. Vis būdavo, prisiminus kokį nors iškrėstą pokštą ar suskeltą sąmojį, nevalingai imi kvatotis, kad net apsižvalgai, ar kas nepritaikys tau pavažiavusio stogo. Ilgai skaudėjo žandai nuo ilgo išsišiepimo, delnų padai buvo mėlyni nuo ilgo plojimo, nes taip užbūrė visa kapelijų šventės eiga, tokios stiprios kapelos varžėsi, kuri geriausia, kaip gi neplosi. O tų plojančių buvo pilnutėlė salė, nes visi, atšventę Joniškėlio bažnyčios jubiliejaus iškilmes, sugužėjo pasilinksminti. Ko susirinkusieji tikėjosi, tą ir gavo, ir, sakyčiau, gavo su kaupu, nes mokytojas, muziejininkas, savivaldybės tarybos narys, aktorius Viktoras Stanislovaitis ir kultūros namų darbuotoja Vanda Petrauskienė taip visus patraukė savo šeimos – motinos ir niekaip neišsirenkančio pačios senbernėlio sūnaus istorija, tiek pokštų prikrėtė, kad tą juoką paskui visi galėjo neštis namo karbais.
Pagaliau skelbimo lenta sumirgėjo: kapelų varžytuvės „Prašom svečė keminėt “ įvyks ir šiemet! Tad sekmadienį, prieš pat Jurgines, vienas kitą paragindami visi skubėjo į Joniškėlio kultūros namų salę pasiklausyti kapelų atliekamų vingrių melodijų, išsirinkti šauniausią iš jų, pasilinksminti, tikintis, kad, gražiai pavasarį sutikus, jis galų gale parodys savo malonę ir saulutė pagaliau išsišieps ir sušildys nuo šalčio rūstybės sugrubusį žemelės veidą. Laikas gi pradėti sėti!
Pamatėme taip dailiai į sceną išplaukiančias tarsi gulbės dailias Vaidos Šeškienės vadovaujamas moteris, užburiančiai sušokusias seniausią lietuvių liaudies šokį „Blezdingėlė“. O tada na ir prasidėjo. Vos į sceną užkopė mamunytė (Vanda Petrauskienė), beieškanti savo sūnaitėlio (Viktoras Stanislovaitis), supratom – juoko maratonas tęsiasi. Šaukė, šaukė sūnus: mam, mam, pagaliau neiškentęs atlėkė į sceną didžiuliu lagaminu nešinas su iš jo bekyšančių kojinių ir rankovių jovalu, mat į užsienius pagal dabartinę madą susiruošė. Dabar jis dar nevedęs ir tapęs aptiekorium, kaimo daktaru. Dailiosioms šokėjoms tuoj pat patepė bambas, kad ligos nepultų, kad jaunystė neapleistų. Neišvažiavo senbernėlis už jūrelių marelių motinėlės derybų su sūnaitėliu dėka, mat visą pensiją pažadėjo atiduoti ir dar po „matuliuką“ kas savaitėlę priedo. Visą kapelų varžytuvių laiką scenos gaspadoriai neleido publikai liūdėti. Pasitelkęs Gabrielės Petkevičaitės – Bitės ir Žemaitės užrašytus senovinius kaimo žmonių gydimosi būdus, kurie mums dabar sukelia juoko pliūpsnį, aptiekorius gydė nuo visokiausių ligų, nuo scenos, ir iš salės pasičiupę „sergantįjį visokiom kvarabom“.
Kai renginio sumanytojos ir režisierės, trumpiau – gaspadinės Nijolės Stepulienės vadovaujama kapela „Ramunėlės“ su senovine daina „Prašom svečė keminėt“ paskelbė varžytuvių pradžią, scenoje keitėsi kapelos, salėje šokti mėgstantys žiūrovai linksmai sukosi šokio ritmu, o visa salė aidėjo nesibaigiančiais plojimais.
Šiemet varžytuvėse grojo Utenos krašto žmonių su negalia kapela „Dar ne sutema“, vadovė Zita Kviklienė, Pakruojo rajono Rozalimo vaikų kapela „Vyturiukai“, vadovas Jonas Zinkevičius, Pakruojo rajono Pašvitinio kapela, vadovė Danutė Muižienė, Pakruojo rajono Titonių kaimo kapela, vadovė meškalaukietė Nijolė Žiaunienė ir trys Pasvalio rajono kapelos: Namišių, vadovė Gražina Skujienė, Pumpėnų, vadovas Jonas Valašinas, Daujėnų, vadovas Modestas Samulionis. Po kiekvienos kapelos pasirodymo tuoj žiūrovų dėmesį traukė šokėjai: Joniškėlio kultūros namų šokių grupė, vadovaujama Vaidos Šeškienės, „Abrūsėlio“ šokėjai, vadovaujami Aldonos Rapkevičienės ir Švobiškio kultūros centro energingieji šokėjėliai, vadovaujami Linos Bžėskienės. Taip muzikos, dainų ir šokių pynė, pagardinta dantis scenoje pakandusių vedančiųjų išmonės ir patirties, perteikiant juokingas sceneles išsiskleidė į nuostabiai pavykusį reginį žiūrovams. Varžytuvių kulminacija tapo geriausios kapelos rinkimai. Kol į sceną užkopusi šeimininkių kapela „Ramunėlės“ linksmai traukė smagias melodijas, žiūrovai balsavo, pamėgtai kapelai į jos vardu pavadintą raudoną maišą įmesdami po bulvę. Tad tie maišai plėtėsi plėtėsi, vieni mažiau, kiti daugiau, kol, juos pasvėrus, paaiškėjo: kapelų varžytuvėse Joniškėlyje „Prašom svečė keminėt“ nugalėtojais tapo Pakruojo rajono Titonių kultūros namų kapela, kuriai vadovauja Nijolė Žiaunienė. Penkiolikos atlikėjų grupė pasidalino gautą šakotį ir maišą joniškėlietiškų sėklinių bulvių. Tegul dera jos Pakruojo laukuose ir jas valgydami kapelos dalyviai varžytuves ir jos organizatorę Joniškėlio kultūros namų administratore Nijolę Stepulienę geru žodžiu mini.
Besiskirstantys joniškėliečiai džiaugėsi smagiai praleidę sekmadienio popietę, o pasibuvusiųjų ilgiau klegesys ir juokas almėjo salėje lyg gaivus pavasarinis upelis, sklidinas bendravimo džiugesio.
Ačiū už gražią šventę!
Genė Rakauskienė
Tomo Maikštėno ir Karolio Bakūno foto.
Be First to Comment