Joniškėlio kaime gyvenančiam Laimučiui Meiliūnui skirta pusės metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po keturiasdešimt valandų visuomenės labui. Vasario 23 dieną Laimutis Meiliūnas bute konflikto metu čiupo motinai už rankos ir pargriovęs įtempė į koridorių. Laimutis Meiliūnas prisipažino atėjęs pas motiną. Ji pradėjo priekaištauti, kodėl nenueina į paštą pasiimti siuntos. Po to liepė eiti iš buto. Kilo konfliktas. Motina nuėjo prie buto lauko durų, jas atidarė ir pradėjo šaukti, jog eitų lauk. Neapsikentęs šauksmų, nuėjo prie durų, paėmęs motiną už rankos bandė įtraukti į vidų. Kita ranka ji laikėsi už durų rankenos. Pasak Laimučio Meiliūno, nepavykus atitraukti motinos nuo durių jis išėjo. Teigia nematęs, kaip motina parkrito ant grindų. Dėl jos šauksmų koridoriuje susirinko kaimynės. Laimutis Meiliūnas dėl konflikto labai gailisi, nenorėjo savo motinai sukelti skausmo. Nukentėjusioji prisiminė, kaip atėjęs sūnus pradžioje iš šaldytuvo pasiėmė valgyti, po to ėmė prašyti pinigų. Kai atsakė, jog pinigų neturi, sūnus į ją metė kėdę ir pataikė virtuvės šviestuvą. Bijodama ji nuėjo prie lauko durų, norėjo išeiti. Tačiau sūnus sugriebė už rankos ir tempė į vidų, ji ėmė šauktis pagalbos. Betempdamas sūnus pargriovė ją ant grindų. Kai išgirdusios šauksmą atėjo kaimynės, sūnus išėjo. Nuo tempimo jai skaudėjo rankas, liko kraujosruvų. Laimutis Meiliūnas anksčiau neteistas, nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai.
Darbas 2013-09-14 Nr. 103(9070)
Nuo kada Joniškėlis pradėjo vadintis kaimu?
cia tai geras,sesuo ant brolio varo.
Miela Rasa, nejaugi jūs pripažįstate melą, o ne tiesą. Nesvarbu, kas ją sako. Jeigu žmonės nebūtų paskendę melo liūne – kur kas gražesnis būtų gyvenimas.
O gal „didvyris” meldėsi Pravieniškėse?