Esame profesionalūs renginių organizatoriai, jau kelerius metus dirbantys visoje Lietuvoje su verslu ir įvairiomis organizacijomis. Matėme daugybę vakarėlių, renginių ir įvykių, kuriuose dalyvauja tam tikras uždaras kolektyvas – žmonės, dirbantys viename darbe, vadovaujant tam tikriems žmonėms, paklūstantys tam tikriems dažniausiai nerašytiems įstatymams. Stebėjome nuoširdžiausias emocijas, barnius, pykčius, net įnirtingas muštynes, o vėliau ir susitaikymo procesus. Pažįstame tuos žmones, kuriems darbas komandoje yra antrieji namai. Kaip renginių organizatoriai žinome, kam tie komandos skatinimo (teambuilding) vakarėliai yra organizuojami ir reikalingi. Norime savo įžvalgomis pasidalinti su jumis.
Santykių aiškinimasis. Pirmiausia ir svarbiausia priežastis, dėl ko įmonės užsako „teambuildingo“ vakarėlius yra proga išsiaiškinti santykius tarp komandos narių. Kontora, gamybinės patalpos, rūkykla už biuro pastato yra prastos vietos santykiams aiškintis. Tai geriau padaryti tik savų apsuptyje, kurie supranta, kodėl Kęstutis griežia dantį ant Ričardo ir kodėl Lina net nežiūri į Natalijos pusę, bet to negali išsakyti garsiai… Iš kur mes tai žinome? Vakarėlių metu organizuojame daug užduočių komandoms ir matome, kaip sugrupuoti į komandas žmonės džiaugiasi, kad vienas ar kitas bendradarbis papuolė pas juos, arba iš karto susitaiko su pralaimėjimu, nes mato, jog suburta komanda yra silpna. Gal tarpusavyje bendraujant to ir nepastebite, bet renginių vedėjai ir organizatoriai yra svetimi žmonės, geri psichologai, matantys, kokia kančia kartais tampa paprasčiausios užduotėlės vakaro atmosferai praskaidrinti. Taip pat matome ir žmones, kurie iki tol nelabai bendravo, bet po to vakarėlio jie dar ilgai bendraus, net jei ir nedirba vienas šalia kito.
Vienas kito pažinimas. Daugiau nei 50 darbuotojų turinti įmonė jau yra laikoma vidutiniu, o ne smulkiuoju verslu. Stambus verslas prasideda nuo 100-150 darbuotojų. Jei įmonėje dirba 55 žmonės, greičiausiai dalis vieni kitų nepažįsta. Gal vardus ir yra girdėję, tačiau nieko daugiau nežino. Dėl to renginių organizatoriai „teambuildingo“ vakarėlius pradeda nuo tų visiems pabodusių susipažinimo žaidimų. Tie „vestuvių lygio“ žaidimai iš pradžių baugina, nes reikės atsistoti ir kažką pasakyti apie save, o taip pat atsiminti ir apie kitus… Iš tiesų tai didelė pradžia į tolimesnius pokalbius ir būrimąsi į grupeles. Ne paslaptis, kad korporatyviniuose vakarėliuose vartojama nemažai alkoholio. Pažinimo procesas būtinas iš pat pradžių, kol alkoholio dar nėra per daug. Kodėl? Dėl nejaukių situacijų, dėl kurių galima vėliau ir darbo netekti…
Komunikacija. Sėdint biure užkalbinti žmogų, kuris sėdi kitame skyriuje, yra gana sudėtinga. Na, nebent Facebooke, Skaipu ar el. paštu, bet tai virtualus bendravimas, kuris niekada neatstos gyvo. Kai darbuotojai tarpusavyje nebendrauja, nesidalina idėjomis, pasiūlymais, kaip pagerinti įmonės darbą, pasiekti užsibrėžtų tikslų yra sudėtinga. Tą puikiai žino vadovybė. Ne, darbuotojai su direktoriumi neprivalo atvirauti, jų reikalas yra bendrauti tarpusavyje, aptarti tam tikrus dalykus, problemas ir idėjas. Tada jos pasieks vadovybės ausis. Esame matę tokių situacijų, kai vienoje įmonėje dirba giminaičiai, vieni apie kitus nežinoję net keletą metų. Po sėkmingos užduotėlės komandoje, jie pradėjo bendrauti apie savo pomėgius, kilmę ir atrado vienas kitą. Lietuva – švogerių kraštas…
Lojalumas. Darbuotojams, galintiems kirsti kepsnius ir įvairius užkandžius nemokamai, gerti tekilą ar viskį stiklinėmis, tai gali pasirodyti paprasta „pjankė“ – gėrimo vakarėlis, kurio tikslas – gerai praleisti laiką, išgerti ir prisivalgyti daugiau, nei per Kūčias. Iš tikrųjų, maistas ir gėrimai yra tam tikra komfortinė aplinka, kur žmogui nereikia apie tai galvoti. Iš kitos pusės, jis žino, kad įmonė viskuo pasirūpino. Tai savotiškas „bonusas“, atlygis už darbą. Taip žmogus jaučiasi reikalingas, jaučia šiokį tokį dėkingumą. Kai septintus metus iš eilės būna aišku, kad vasarą ir vėl visi važiuos prie ežero, „krikštys“ naujokus, bandys nugirdyti vyr. buhalterę, kad išgautų iš jos pažadą dėl didesnės algos, supranti, kad darbuotojai yra prisirišę prie įmonės ir prekės ženklo, kad atsiradus galimybei rinktis, gerai pamąstys, ar verta palikti savo antrąją šeimą dėl 100 litų didesnio atlyginimo. Lojalumo skatinimas yra labai svarbu. Tik pasijautęs kažko didesnio nariu, darbuotojas gali pasiekti kur kas geresnių rezultatų. „Teambuildingo“ renginiai tam puikiai padeda.
„Karjeros dienos“. Kodėl vadovybė per „teambuildingo“ vakarėlius laikosi gana santūriai ir nesileidžia įvairioms darbuotojų provokacijoms? Kol žmonės linksminasi, yra atsipalaidavę, išryškėja jų asmeninės savybės ir sugebėjimai, kurie biure gali būti neįvertinti, arba pervertinti. Vadovybė tai mato. Dėl to po tokių vakarėlių kai kurie darbuotojai yra stebimi akyliau. Vėliau jie arba atleidžiami, arba pakeliami pareigose, jiems patikimi svarbūs projektai, rimtos užduotys. Tai ypač dažnas atvejis naujose komandose, kur žmonės buvo priimti neseniai, pagal CV ir mokėjimo pateikti save sugebėjimus. Tokio vakarėlio metu tampa akivaizdu, kas gali vadovauti, o kas ne, kas sugeba suburti žmones siekti vieno tikslo, o kas ne. Tai nėra naujo projektų vadovo paieškos, tiesiog pasitikrinimas, ar visi dirba tai, ką geriausiai sugeba, ar visi gauna tiek, kiek nusipelno. Kas „pasikėlė lygį“ vadovybės akyse, o kas ne – kalbama dar vakarėliui nepasibaigus grupelėse. Mes tai pastebime, nes kai kurių nuojautos būna nelabai geros… Ar jos pasitvirtina? To nežinome ir nesidomime, nes tikime, jog kiekvienas atsakingas už savo karjerą ir sugebėjimus.
Būdami profesionalai, visada išlaikome konfidencialumą. Matome tikrai daug, kartais net to, ko nereikėtų matyti, bet išliekame diskretiški. Toks mūsų darbas – padaryti viską, kad darbuotojai puikiai praleistų laiką ir pasijaustų svarbia didelės šeimos dalimi.
Be First to Comment