– Malvasia, Listan Negro, Listan Bianco – Kanaruose pagrindinės vynuogių rūšys ir geriausi vynai. Buvau nustebęs dėl vietinių vynų įvairovės ir gausos. Nors Kanarų salų vyndariams, kaip ir mums, sunku konkuruoti su geriausiais pasaulio vynais. Vynuogių auginimo sąlygos Kanaruose nusileidžia geriausioms pasaulio vietoms, tačiau pagaminamas tikrai dėmesio vertas vietinis vynas, – pastebėjo joniškėlietis vynininkas Algirdas Lungis, grįžęs iš Tenerifės, didžiausios iš septynių Kanarų salų Atlanto vandenyne, netoli Afrikos krantų. Šio joniškėliečio visos kelionės susijusios su vynuogynų, vyno rūsių lankymu, bendravimu su vyndariais, vyno degustavimu. Tik dabar keliones reikia derinti ir prie Lungių šeimos atžalos dvejų metukų Vincento poreikių. Beje, ir vardas Vincentas – ne atsitiktinis. Šv. Vincentas – vynuogių augintojų ir vyno gamintojų globėjas.
Mažasis Vincentas jau sukiojasi tėčio vyno rūsiuose, susidomėjęs stebi, kas čia vyksta, ir pats labai nori padėti. O gal Vincentas – irgi būsimasis vynininkas. Juk lankantis pas užsienio vyndarius nesunku pastebėti, kad vynuogynuose ir vyno rūsiuose dažniausiai pluša jau kelintoji šeimos karta.
Nepamainomas kraštas pratęsti medaus mėnesį
– Buvau maloniai nustebintas, kad Kanarų salų klimatas bene idealiausiai tinka žmogaus organizmui. Ir žiemą, ir vasarą svyruoja apie 25 laipsnius šilumos, sausas, nes gausaus lietaus praktiškai nepasitaiko, o saulės niekada nestinga. Kanaruose poilsiautojai išsigydo sąnarių, kvėpavimo ligas. Pas mus vos nuvedi vaiką į darželį ir tuoj suserga. O ten vaikui nuo gimimo klimatas suteikia visavertį gyvenimą. Mūsų organizmas žiemą beveik miega, tuo tarpu Kanaruose ištisus metus mėgaujasi šiltu ir sausu oru. Ir pastebėjom, jog vaikas iš kelionės grįžta sustiprėjęs,– pasakoja Algirdas, kuris su žmona Vitalija ir sūnumi Vincentu Tenerifės teikiamais malonumais mėgavosi jau ne pirmą kartą. Algirdas apskritai mėgsta tą pačią kelionę pakartoti – pradžioje lydi susižavėjimas, o kitą kartą nukeliavęs jau detaliau pažvelgia į gyvenimo ir gamtos ypatumus.
– Tenerifė – nepamainomas kraštas pratęsti medaus mėnesį. Nesvarbu, ar tai būtų po penkerių, ar po dvidešimties santuokos metų. Ten atsipalaidavęs tiesiog mėgaujiesi teikiamais malonumais. Rūpesčiai, problemos, barniai išnyksta. Jeigu šeimoje įsivyrauja rutina, atrodo viskas nusibodę, tai Kanarų salose moteris ir vyras iš naujo atranda save ir vienas kitą, – įsitikinęs Algirdas. Daug šalių ir regionų didžiuojasi savo virtuve. Kanaruose ji – nuostabi. Vaisiai, daržovės, jūros gėrybės ir net mėsa.
– Bet ten viskas be riebalų. Maistas taip subalansuotas, kad valgai kiek nori ir nepriaugi svorio, niekas neina į kūną, – smagiai šypsosi Algirdas.
Dažniausiai poilsiauja šeimos su mažais vaikais ir senjorai
Kanarų salos yra vienas iš septyniolikos Ispanijos autonominių regionų. Tenerifė įsikūrusi salyno centre.
– Skrydis iš Vilniaus iki Tenerifės trunka šešias–šešias su puse valandos. Pagrindiniai keliautojai – šeimos su mažais vaikais ir senjorai. Labiausiai ten verta skristi, kai pas mus gili žiema. Geriausia pasirinkti sausį ir dėl to, kad pigiau, ir dėl klimato, dėl gamtos, – pataria Algirdas. Beje, Tenerifę kasmet aplanko maždaug penki milijonai turistų. Salos kilometrų skersmens ir daugiau negu 3700 metrų aukščio trečias pagal dydį pasaulyje Teidės vulkanas. Šis aukščiausias Ispanijos taškas yra natūrali kliūtis audringiems, drėgniems orams, atkeliaujantiems iš Vakarų Europos. Centrinis kalnų masyvas skiria salą į pietinę ir šiaurinę dalis, skirtingas savo gamtovaizdžiu ir klimatu.
– Kurortinėje pusėje visus metus šviečia saulė, iš labai toli matosi stūksanti snieguota Teidės kepurė. Galima pasikelti keltuvais, pasimėtyti sniego gniūžtėmis ir pajusti žiemos dvelksmą. Taigi saloje per pusdienį įmanoma patirti visus metų laikus, – pastebėjo Algirdas. – Pietvakarinėje pusėje amžinas pavasaris. Vandens temperatūra apie dvidešimt laipsnių, oras penkiais laipsniais šiltesnis. Lietūs ateina iš priešingos pusės ir pasilieka kalno papėdėje. Todėl ten drėgna, keliais laipsniais vėsiau, veši augalija, toks amžinas ruduo. Į paplūdimius smėlis vežamas iš Sacharos. O kilimas į kalną padaro neišdildomą įspūdį. Jau po kelių minučių jauti, kaip sparčiai krenta temperatūra.
Su vietiniais vyndariais teko ir pabendrauti, ir vyno paragauti
– Žinojau, kad Takarontė yra Tenerifės vyndarystės sostinė su dideliais vyno rūsiais. Lankėmėspas ūkininkus vyndarius. Tai šeimos verslas, kur pagaminama po dešimt– dvidešimt tonų vyno. Teko su vieti- niais vyndariais ir pabendrauti, ir vyno paragauti,– pasakoja Algirdas Lungis apie viešnagę pas kolegas Tenerifėje. – Jie išsitarė, kad šiemet vynuogynuose buvo per karšta, kilo gaisrų. Taigi ir ten gyventojai pastebi, jog pasaulyje klimatas sumišęs. Ir dėl to vynuogių derlius buvo prastesnis. Joniškėlietis Tenerifėje aplankė vyndarių šeimą, turinčią penkiolika hektarų vynuogynų ir pagaminančią apie 60 tūkst. butelių vyno.
– Jis parduodamas Kanarų parduotuvėse, įvairiose šventėse. Be to, turistai ir poilsiautojai patys atvažiuoja į degustacijas ragauti vynų. Kaip ir pas mane,– paly- gina Algirdas. – Nors Kanaruose valstybinė kalba – ispanų, bet šalia galima dažnai išgirsti ir vokiečių. Manau, tą salą išpuoselėjo, industriją ir infrastruktūrą sukūrė Vokietijos investicijos.
Nusiteik, kad automobiliu teks paklaidžioti
Šalia Teidės ugnikalnio kuriami fantastiniai filmai. Sustingusios lavos ir riedulių laukuose jautiesi tarsi pakliuvęs į negyvenamą planetą.Tenerifės saloje komercijai stengiamasi išnaudoti kiekvieną pėdą. Turizmo industrija palietė visus kampelius. Sukurta daug įvairiausių parkų – beždžionių, drugelių, kupranugarių, stručių, gėlių… Ir patekti į tuos parkus gana brangu.
– Nori pamatyti seniausią alyvmedį, seniausią drakono medį – mokėk. Beje, maždaug prieš du šimtus metų į Kanarų salas buvo suvežta gausybė augalų iš viso pasaulio – iš Afrikos, iš Amerikos žemynų – aklimatizuotis. O jau prisitaikę prie naujo klimato keliaudavo į prašmatniuosius Europos sodus, dvarus, pilis,– pasakoja Algirdas. – Be to, ten daug įvairių stilių vandens parkų.Ir dar. Nuvažiuoti į Ispaniją, į Kanarus ir nepamatyti flamenko – nuodėmė. Kaip pašmaikštavo Algirdas, šią pramogą pavadindamas – vynas flamenko ritmu. Tenerifėje tai rengia bene žinomiausia Ispanijos flamenko specialistė Rosa Mari. Flamenko – daugiau nei šokis. Jau vien tas pirštų ir kulnų kaukšėjimas. Juk kas nežino išraiškingosios Žoržo Bizė Karmen!
– Mes taip pat flamenko ne tik matėm, bet ir bandėm,– prisipažįsta Algirdas.
Tenerifėje išsinuomoti automobilį nėra problemos, ir kuras nebrangus. Tačiau kurortinėje zonoje nerasi kur automobilį pasistatyti.
– Be to, nors yra žemėlapiai, yra ženklai, tačiau ir geriausias pasaulio vairuotojas Tenerifėje susimauna. Apsišarvuok kantrybe ir psichologiškai nusiteik, kad suksi ratus, ir taip teks paklaidžioti kokią valandą,– Tenerifėje vairavimo ypatumus patyrė joniškėlietis Algirdas Lungis
Asta Bitinaitė
Darbas 2014 m. vasario 18 d. Nr. 20 (9133)
Įdomus, pažinimą skatinantis pasakojimas! Šaunuolė Asta, net nesitiki, kad tarnaujat t. v. Darbe…l
O už viską labiausiai patiko mažasis Vincentas! ( regis, taip neseniai buvo sutuoktuvės, paskui – rami tyla „vynuogynuose“ ir, prašom, vyras – kaip pipyras! Ale mamytę vis tiek derėjo parodyti, bo tokie šaunuoliai be papo neužauga!..
Jaučiu, kad Vincentukas, nors ir „rūsiuose“ sukinėjasi, bet neatsuks blogo kranelio, nes vietiniai reanimatoriai gali netikėtų klapatų apturėti (C2H5OH…), o užaugęs neraugs „vyno“ iš rabarbarų, o tenkinsis tik kompotu iš anų…
P. S. Viskas lyg ir suprantama, išskyrus vieną sakinį: „Salos kilometrų skersmens ir daugiau negu 3700 metrų aukščio trečias pagal dydį pasaulyje Teidės vulkanas“…
P. P. S. Tas Žoržas Bize (Bizas ar tiksliau Georges Bizet) tikrai neprastai sukomponavo, tačiau man labiau įsimintina Ščedrino ir Pliseckajos interpretacija…
„Na pasašok“: visiems vietiniams „vyndariams“: ką reiškia – prigirdykit mane Malvazijos vyno statinėje?!?