Press "Enter" to skip to content

Genialumas slypi paprastume

4

Šiandien madingi žurnalai, televizijos laidos, kurie didžiulį dėmesį skiria namų interjerui. Skoningai, originaliai įrengtas būstas – kone privalomas kiekvienos garsenybės ar turtuolio atributas. Kartu tai ir savotiška dizainerio vizitinė kortelė: pritraukti naujus klientus ir… varyti neviltį daugumai mirtingųjų. Juk, ganydami akis po svetimus apartamentus, visada nejučia imame galvoti – kiek tai kainuoja ir, kad greičiausiai niekada nieko panašaus sau negalėsi leisti. Tačiau ar išties tam, kad gyventi jaukiuose ir originaliuose namuose reikia samdytis dizainerį? Ar puošnumą suteikia tik brangios, firminiuose salonuose pirktos medžiagos ir aksesuarai? Negi reikia šimtų tūkstančių, kad tavo namai taptų išskirtiniais?

Joniškėlietė Vaida Garnytė mano kitaip. Mergina jau kelerius metus laisvalaikiu atnaujina senus, nusidėvėjusius baldus ir suteikia jiems naują, kartais visiškai netikėtą gyvenimą. Jos jaukiomis namų interjero detalėmis žavisi ne tik draugai ir pažįstami, bet ir kviečia pas save patarti interjero klausimais.

Nedidelis, baltų plytų namas niekuo neišsiskiria iš aplinkinių. Tai tipiška tarybinių laikų statyba ir tokių mūrinukų pilna Lietuvoje. Tačiau vos patenki į vidų – greitai supranti, jog čia gyvena kūrybiška ir originali asmenybė. Spalvų, formų ir netradicinių sprendimų čia netrūksta. Aplinka, kurioje gera ir jauku būti. Savitai įdomios erdvės kurios… nieko nekainuoja. Tik turintys išlavintą žvilgsnį (o dažniausia tik namų šeimininkei pasakius) pastebi, kad sėdi ant seno tarybinio fotelio, o aguonomis „pražydusi“ spinta – iki gyvo kaulo pabodusio seno svetainės komplekto dalis.

– Kada visa tai pasidėjo?

– Prieš kelis metus atradau seną, gal šimto metų senumo močiutės skrynelę. Nublukusi ir nenaudojama ji slėpėsi po lova. Kilo mintis – nudažyti ją mėlynai, kokia ir buvo prieš daugelį metų. Kai darbas buvo baigtas, pastačiau ją savo kambaryje ir supratau, kad kambario aplinka nedera prie skrynios. Aš žinau, kokia būtų žmogaus, nusimanačio apie interjero dizainą, nuomonė… Bet aš galvojau kitaip. Nors, tradiciškai, pirmiausia yra įrengimas kambarys, tik po to parenkami baldai, čia viskas buvo atvirkščiai. Norėjosi, kad šis senas daiktas įsikomponuotų kambario aplinkoje. Su ta mintimi buvo pertapetuotos sienos, perdažyti baldai, atsirado naujų interjero detalių.

– Jūs vietoj to, kad pirktumėte naujus baldus, atnaujinate senus. Kodėl?

– Išties, mano namuose nėra nė vieno XXI amžiaus baldo. Viskas kas šiuose namuose –seni tarybinių laikų baldai. Kažkam sena sofa – tik nereikalingas griozdas, man – objektas, kurį galima prikelti naujam gyvenimui. O kita vertus – ir eksperimentuoti negaila su senais baldais. Juk ir sugadinti galima. Taigi čia kažkas jau atnaujinta, kažkas sugadinta, kai kurie dar neliesti…

– Ar tai brangus malonumas?

– Kadangi savo darbo neskaičiuoju, tai nėra brangus hobis. Didžiausia investicija šiame užsiėmime – kantrybė. Aišku, prieš tai reikia turėti idėją, kaip tas daiktas atrodys pakeistas. Tai kruopštus ir daug laiko reikalaujantis darbas, kur nepaskubėsi. Daug laiko atima technologinis procesas. Nors daugiausia kantrybės reikalauja užsibrėžto tikslo siekimas. Jei kažką padarau ir tai man nepatinka – viskas, vėl imuosi jo iš naujo. Kartais net kelis kartus tenką perdarinėti, kol gaunu norima rezultatą. Nepadeda įtikinėjimai, jog viskas čia gerai, nebevark.

– Ar daug tam skiriate laiko?

– Tai vienas iš mėgstamiausių mano užsiėmimų, tačiau kad skiriu jam visą savo laisvalaikį negalėčiau pasakyti. Labai daug kas priklauso nuo nuotaikos, nusiteikimo, įkvėpimo. Kartais būna taip, kad sėdi prie kažkokio daikto, žiūri į jį, o galva tuščia, minčių – nulis. O būna dienų, kad spirgėte spirgi, kada pasibaigs darbas ir galėsi pasinerti į dažų, tapetų ir įvairiausių smulkmenų pasaulį. Tada dingsta ir dienos nuovargis, stresas. Tai geriausia pasaulyje terapija.

– Ar kur nors mokėtės interjero dizaino paslapčių?

– Niekur. Nevadinu savęs ir dizainere ir man toli gražu iki jos. Tiesiog dažnai intuityviai jaučiu kurios spalvos tinka, kurios ne, kaip sustatyti baldai suteiks erdvės, o kaip – jaukumo. Džiugiausi, kai mano patarimai padeda žmonėms ir jie iš naujo atranda savo namus. Įkvėpimo ieškau senų baldų parduotuvėse, interneto svetainėse, rašančiose apie namus, tiesiog gamtoje. Patiko vieno garsaus dizainerio mintis, kad nereikia vaikytis vieno ar kito stiliaus, tiesiog reikia daryti tai, kas tau labiausiai patinka. Turiu humanitarinį išsilavinimą, tačiau tik dabar imu galvoti, kad galbūt galėjau rinktis kitą kelią. Šis užsiėmimas traukia, tačiau jaučiu, kad dar daug ką turiu sužinoti ir išmokti. Tai iššūkis, bet jis traukia.

– Ar žmogui norinčiam iš pagrindų atsinaujinti, reikia imti paskolą ir samdytis interjero dizaineri?

– Pirmiausia reikia apgalvoti. Galbūt nėra būtinas atsinaujinimas iš pagrindų. o užtenka sužaisti smulkmenomis. Patarčiau pradėti nuo paprasčiausių dalykų: baldų perstumdymo, užuolaidų pakeitimo, galbūt kurios nors vienos sienos perdažymo. Pradžiai ir to pakaks. Na aišku, jei yra galimybė ir noras keisti viską iš pagrindų, tai pirmyn! Sukurkite galvoje planą, kaip turi atrodyti jau atnaujintos erdvės, kokios spalvos vyraus, ką norite palikti iš baldų ir smulkių detalių, o ko verčiau atsisakyti. Ir svarbiausia: nebijokite eksperimentuoti, netradiciškai pažvelgti į kasdienius dalykus. Juk genialumas slypi paprastume.

– Ačiū už pokalbį!

Komentuoti su „Facebook “

5 Comments

  1. pigus baldai pigus baldai 15 gruodžio, 2017

    Ir pigūs baldai gaunasi ir originalu. Manyčiau itin gera idėja ir kaip straipsnio pavadinimas sako: genialumas slypi paprastume.;)

  2. Algoritmas Algoritmas 16 kovo, 2014

    Siaubas, skaitytojau pas jus visi namuose.
    P.S.
    P.P.S.
    P.P.P.S.
    Siaubas…. Jums vaikystėje trūko dėmesio, ar diržo? Nes Oskaro Vaildo citata lyg ir parodytų kad jūs esate apišvietęs.
    spec. skliauteliai su pastaba – aukštesnio lygio kultūrą, na auktšesnę nei () skliausteliai.
    Beje Donskį gerbiu, o jūs gerbiamasis turbūt daugiau nuveikėt gyvenime nei jis. Taip, taip suprantu – jūs gal ir ne tiek daug, bet jūs geresnis nei jis.
    Centimetrai ir coliai parodo jūsų išprūsimą – esate išprūsęs, suprantantis net skirtingus matavimo vienetus.
    Jūs tail pat žinote kas yra literatūrinis sąžiningumas – o čia kaip kaimiečiui tai jau labai labai daug. Ne kiekvienas perskaitęs paskutinėje gimnazijos klasėje visą privalomą literatūrą galėtų taip postringaut.
    P.s. man atsakymo nerašykite, nes aš straipsnio antrą kart nebeatidarisiu, na nebent jei norite aplinkiniams dar kartą pateikti savo žavesį 🙂
    Sėkmės baigiant gimnaziją! Ir atminkite – pasaulis didesnis nei Joniškėlis 🙂

    • skaitytojas (kaimietis) – Algoritmui skaitytojas (kaimietis) – Algoritmui 19 kovo, 2014

      Atsakysiu į Jūsų sakinį su „?“: Jūs absoliučiai algoritmiškai tikslus – man trūko ir dėmesio, ir diržo, ir netgi cukraus! Nebekalbant apie tai, kad, vežant šieną, nukritau nuo uorės maumenėliu ant ienos!
      Toliau: apie trumpinius, namus ir siaubus. Namuose dažnai buvoja NEVISI, tarkim, dabar žmonikė yra išbėgusi pas kaiminką papolitikuoti apie Krymą! Nuobodžiauju, todėl rašau Tamstai. Siaubingai neįdomu, tačiau r e i k i a: pamenat vieną rusišką kino komediją? („Nado, Fedia!“). Apie P. S. etc. P. S. (post – scriptum), P. P. S. (postquam – post- scriptum), P. P. P. S (post – post – post – scriptum) – visi šie trumpiniai vartojami epistoliariniame „žanre“ ir jokie algoritmai per amžius nusistovėjusių normų nebepakeis… Siaubas imtų ar baubas šiurpintų!..
      Šaunu, kad gerbiat Donskį! Aš gi be jokio pykčio nustojau jį gerbti, kai profesorius, prisišliejęs prie kažkokios politinės partijos rinkimų sąrašų, prasmuko į Europarlamentą… (beje, gal kas žino, ką jis ten nuveikė, tupėdamas, retsykiais kažką pakeverzodamas – tarkim, apie Dviračio šou – Lietuvos labui?!?). Ir šiaip aptariamas asmuo, bent man, buvo labiau žinomas, kaip mokantis brazdinti gitarą, neblogai nutuokiantis apie olandų totalinį futbolą ir, kas be ko, puikiai įvaldęs kompiliacijos techniką…
      Apie „nuveikimus“:nesigalinėjau nei su prof. Donskiu, nei, tarkim, galiūnu Žydrūnu, nei „atlikėju“ Radžiu: vieni kopijuoja, kiti svarmenis kilnoja, treti iš fonogramų „dainuoja“… Kažkam reikia ir bulvienojus atarinėti ar mėšlą pavasarį išmėžti, antraip pirmieji liks nevalgę negėrę… Taigi!
      Dėl matavimo vienetų: priš daug metų įsigijau tokį „Pasaulio matų žinyną“. O, kiek ten įdomybių, kad Tamsta žinotumėt! Jūs net sapne nesapnavote, kad, tarkim, kinietiškas kung chin lengvesnis už kung heng arba Honkongo tam didesnis už can! Beje, ar teko kada pasidomėti, kokiais vienetais matuojamas Jūsų miestietiškam WC (tupyklon) atvestų vamzdžių Ø?
      Dėkingas už linkėjimus. Atminsiu, kad Joniškėliui tikrai toli iki pasaulio didybės! (kalbama, kad pastarasis remiasi į 3 dramblius, stovinčius ant vėžlio, o šis, išdykėlis, net įsigudrino užsiropšti ant susirangiusios gyvatės, kuri, irgi neprastesnė šposininkė, įsikando savo uodegą… netgi kalbama, kad yra algoritmas, nusakantis šios pasaulio sandaros tikrumą…).
      P. S. Jūsų, gerb. Algoritme, lietuvių kalbos mokytoja turėtų raudonuoti ir raudoti, išleidusi gyveniman tokį mokinį!
      P. P. S. Apie Jūsų gerbiamo prof. L. Donskio buvusią darbovietę – VDU – nebesinori diskutuoti… Regis, 5 Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai atsibudo, praregėjo ir pažadėjo (tiesa, „sportininkai“ spyriojasi!) iki 2022 m. atkurti normalų TIKRĄ VDU!! Tik kur tie mokslavyriai buvo prieš ketvirtį amžiaus, kai buvusiuose Kauno Politinio švietimo namuose „atkūrė“ Vytauto Didžiojo universitetą?!?
      P. P. P. S. „nebeatidarisiu“ rašome su „y“! Nebent Tamsta – iš dabartinio VDU…
      P. S. S. Ir šaunu: uždarykit! O aš, va ir „pateikiau aplinkiniams savo žavesį“!!

  3. Skaitytojas Skaitytojas 16 kovo, 2014

    Maloniai nustebino l i e t u v i š k a i parašytas sakinys: „…tipiška t a r y b i n i ų laikų statyba…“ /išretinta skaitytojo/.
    Akurat, geriau ausiai ir akiai, negu „sovietiška“, ar ne, pone Viktorai?.. Juoba, „pac“ retsykiais sėdit Pasvalio t a r y b o j e, o ne s o v i e t e…
    P. S. Ieškančiai ir kuriančiai mergaitei Vaidai – kuo smagesnių kūrybinių atradimų ir, kas žino, tinkamo studijų suolo VDA! (nepainioti su VDU, nes ten labai daug donskių…).
    P. P. S. Jei galima, prašom močiutės skrynelės išmatavimus (centimetrais ar coliais, kaip autoriui patogiau) bei palovės aukštį (jei neapsunkintų – irgi tais pačiais vienetais) – spręsiu apie pasakojimo literatūrinį sąžiningumą…
    P. P. P. S. „Grožis – tam tikra g e n i a l u m o forma, iš teisybės ji net aukščiau už g e n i a l u m ą, nes grožio net aiškinti nereikia“ /Oskaras Vaildas/. Išretinta irgi to paties skaitytojo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.