Kendi ieško namų

Kiekvienas turim savo istorija – vienų ji laiminga, soti, kitų varginga, su alkanu pilvukų ir baime dėl rytojaus. Šios katytės istorija prasidėjo prieš gerus metus, apleistame pastate išdaužytais stiklais, su krūva šiukšlių, nuorūkų, adatų…
Mačiau ją pernai vasarą. Vėliau vėl pastebėjau ir naiviai maniau, kad turi namučius, prie ko prisiglausti, kur miegoti, ką valgyti, bet vis kažko nebuvo ramu…
Vieną dieną nuvažiavus į tą apleistą kiemą – katytės nemačiau, užėjau į artimiausia parduotuvę, moterys sakė, kad ji čia gyvena, kad vaikšto ieškodama maisto ir per lietų, ir per sniegą, ir per karščius. Laikas nuo laiko  ir jos nepagailėdavo kasnelio dešros. Paprašiau, kad pamatę skambintų man.

Kitą dieną sulaukiau skambučio, kad katytė atėjo. Nuvažiavau ir pasiėmiau. Jau patį pirmą vakarą susidraugavom – griuvo po kojom ir vartėsi atkišus savo pilvuką.  Tvarkingai naudojosi kraiko dėžute ir be galo  godžiai valgė. Katytę pavadinau Kendi. Sterilizavau, paskiepijau. Labai mėgsta žaisti su pelytėmis, atneša ir laukia, kol toliau nenumesiu ir vėl atneša, dar patinka murkti, stebėti aplinką.  Ryte vis kažką pasakoja, murksi, o jei tik paliečiu, tai griūna po kojom ir vartosi.

Būtų labai smagu Kendi surasti namus. O jei ji dar galėtų išeiti į kiemą, pabėgioti po pievutę, pagaudyti lapus…

Lauksiu gerų žmonių skambučio.

Edita 8 616 47994