Press "Enter" to skip to content

Aukštaičiai įrodė savo drąsą (foto+video)

Pra50 (1 of 1)

Naktimis į dangų kylančios signalinės raketos, ginkluoti, veidus maskuojančiomis spalvomis išsidažę žmonės ir aidintys šūviai. Tai ne vaizdas iš karo filmo, o realybė, kuria visą savaitgalį gyveno Joniškėlio krašto gyventojai. Čia vyko Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vertinamosios lauko taktikos pratybos ,,Gudrus ir stiprus aukštaitis 2014“.

Žvarbų penktadienio vakarą namo grįžtančių  Švobiškio ir Narteikų kaimo  gyventojų laukė staigmena – patikros punktai, įsikūrę  gyvenviečių prieigose.  Buvo keista, įdomu ir šiek tiek nejauku, kai prie sustabdyto automobilio prieidavo maskuojančią aprangą vilkintis ir automatu ginkluotas karys. Atrodė, tik ir lauk įsakymo išlipti iš automobilio, sulaikymo ar kitos nemalonios procedūros. Tai ko nepažįsti, su kuo nesi susidūręs, to labiausiai ir bijai… Tiesa, įtampa atlėgdavo vos išgirdus: „Labas vakaras. Lietuvos kariuomenė. Vyksta pratybos. Saugaus kelio namo.“ Važiavau naktį. Automobilio žibintai iš tamsos skraistės vis išplėšdavo ginkluotų žmonių siluetus. Teisybę pasakius, net ir žinant, kad tai tik pratybos, žaidimas, jaučiausi labai keistai. Tai nebuvo baimė. Greičiau nerimas, inspiruotas sudėtingos geopolitinės situacijos. Girdėjau, kad tomis  dienomis panašiai jautėsi ne vienas. Viena švobiškietė prisipažino: „Žinau, kad tai mūsų kariai, mūsų žmonės. Bet vis pagaudavusi save galvojančią, kas būtų, jei tas gretimo kiemo name įsikūręs ginkluotas žmogus būtų svetimos, nedraugiškos valstybės pilietis. Pasidarydavo labai baisu“.

Pratybos ,,Gudrus ir stiprus aukštaitis 2014“ buvo pradėtos planuoti dar praeitais metais vykusiuose tarptautiniuose mokymuose. Apie tai papasakojo 5-osios savanorių rinktinės vadas, pulkininkas leitenantas Andrius Mickus, improvizuotoje spaudos konferencijoje, kuri vyko Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos šaudykloje. Būtent čia buvo įsikūrusi rinktinės vadavietė.

Mokymuose dalyvavo 350 Vyčio apygardos 5-ajai rinktinei priklausančių karių, kurie kartu su Pasvalio savivaldybės ir Joniškėlio seniūnijos atstovais, treniravosi atpažinti ir kovoti su šiuolaikinėmis grėsmėmis Nepaprastosios padėties šalies teritorijoje sąlygomis. Su policijos pareigūnais atliko vietos gyventojų saugumą užtikrinančias užduotis. Kariai tobulino puolimo ir gynybos veiksmus, mokėsi, kaip reikia elgtis tokiose situacijose, kaip „mūšis mieste“, „miesto gynyba“, atskirų pastatų užėmimas, svarbių objektų saugojimas. Vienas pratybų etapas vyko Pabradėje, po to, persikėlė į Pasvalio rajoną.

Žaidimo scenarijus buvo parengtas atsižvelgiant į šiuolaikines realijas. Anot pratybų legendos,  Lietuvai nedraugiška valstybė pradeda puolamuosius veiksmus. Žvalgyba gauna duomenų, kad  Joniškėlio apylinkėse  veikia tam tikra žmonių grupė, kuri vykdo  prieš teisėtą Lietuvos valdžią nukreiptą veiklą.  Įvairiais būdais bando sumažinti valdžios autoritetą:  kiršina žmones, skleidžia gandus, kaupia sprogstamas medžiagas, ginklus, verbuoja žmonės.  „Blogiečiai“ siekia sukurti sąlygas atsirasti „žaliems žmogeliukams“. Tam ieškoma visuomenės ydų, silpnų vietų, tokių kaip tautinės mažumos, socialinės problemos.  Bandoma įrodinėti, kad valdžia yra neveiksni, kad negali užtikrinti  visuomenės saugumo, stabilumo. Visuomenė tampa susipriešinusi, auga  įtampa. Tereikia kibirkšties, po kurios situacija taps nebekontroliuojama. Ir pasinaudojus šiuo, dirbtinai sukurtu kontekstu, bus galima įvesti priešiškos valstybės kariuomenę, kuri neva padarys tvarką.

Tai nekonvencinio karo pavyzdys, visiškai naujas būdas okupuoti kaimynines valstybes. Savanoriai mokėsi kaip reikia lokalizuoti tokias priešiškas grupes, užkirsti kelią jų veiklai bei jas neutralizuoti.  Anot A. Mickaus, šioje kovoje labai svarbus vietos gyventojų palaikymas, bei sąveika su civiline valdžia.  Nes tik vietiniai pirmiausia pastebi svetimus žmones, transporto priemones, geriausiai žino, kas vyksta jų gyvenamoje teritorijoje.  Ir  tik nuo žmonių patriotiškumo ir lojalumo priklauso ar kažkieno provokaciniai veiksmai neperaugs į didelį konfliktą.

Būtent tam ir rengiamos šitokios pratybos. Kad atsirastų dialogas tarp vietos valdžios, civilių gyventojų ir kariškių. Kad ir vieni, ir kiti galėtų įvertinti trūkumus, klaidas. Kad  jauni mūsų šalies piliečiai nebūtų vežami į svetimų valstybių sukarintas stovyklas,  o čia, Lietuvoje, mokytųsi mylėti ir ginti savo kraštą.

– Turime mąstyti valstybiškai, kad karo ar krizės atveju žinotume kaip elgtis ir tam turėtume visas galimybes, – sako pulkininkas leitenantas Andrius Mickus. – Svarbu, kad žmonos suvoktų, jog visa  bendruomenė privalo dalyvauti savo krašto, savo šalies gynyboje. Juk tai daryti mus įpareigoja ir Konstitucija.

Šeštadienio popietę Narteikių pakraštyje susirinkusiems savivaldos ir bendruomenės atstovams buvo pademonstruotas vienas pratybų elementas – pastato šturmas.

Tratėjo šūviai, aidėjo sprogimai. Jauni vyrai profesionaliai „valė“ namą, kuriame buvo įsikūrę „teroristai“. Stebėjau mūšį ir vis mąsčiau. Juk už tų kamufliažinių kaukių ir karinės disciplinos slypėjo paprasti žmonės: kažkieno tėvai ir motinos, broliai ir draugės. Juk tą žvarbią rudenišką popietę  jie galėtų kaip visi eiliniai žmonės sėdėti šiltai prie televizoriaus, su vaikais važiuoti į kiną ar tiesiog skaityti mėgstamą romaną. Bet jie pasirinko šaltį, spartietiškas sąlygas, buvimą toli nuo namų ir artimųjų.  Tam, kad „dieną X“ aš, mano šeima, mano kraštas ir šalis, galėtume būti ramūs ir saugūs.

Karolio Bakūno nuotraukos

 

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. „Iš tamsos skraistės“ (cit. iš teksto su foto bei video!) „Iš tamsos skraistės“ (cit. iš teksto su foto bei video!) 1 lapkričio, 2014

    Jergutėliau, kaip gražiai ir įspūdingai aprašyta! Įtaigiau, nei kokia ten „stilių“ mergužėlė rašytų apie Helovino (Halloween, jei ką…) vakaruškas…
    Supratau puikiame tekste veik viską! Gal tik teko truputį paklaidžiot aiškinamuosiuose žodynuose, kas tie „žalieji žmogeliukai“ (pamaniau, kiba, marsiečiai…) ir ir kas tas „nekonvencinio karo pavyzdys“ (unconventional warfare?)…
    Dabar šitą svetainę lankysiu ir lankysiu: puikus straipsnis, šaunūs aukštaičiai, įrodę savo drąsą!
    P. S. Gerbiamas redaktoriau, neslėpsiu, jau daug metų jaučiu informacijos stygių: kiek g e n e r o l ų šiandien yra mūsų šaly? Jei teiksitės atsakyti, liksiu be galo dėkingas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.