Press "Enter" to skip to content

Ruduo gamtoje – ne širdyje

6

Apsikaišiusi įvairiaspalviais gėlių žiedais, žaluma pasidabinusiais laukais, gamta nori mus apgauti, kad dar vasara. Juk šilta! Ir tik auksu sutviskę medžių lapai, tik kviečių želmenėlių žaluma laukuose neleidžia abejoti – jau ruduo. Ruduo gamtoje, bet ne į smagią pagyvenusių žmonių popietę Meškalaukio bendruomenės namuose susirinkusiųjų širdyse. Kaip ir kasmet, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Meškalaukio „Bočiai“ pasikvietė savo draugus, bendraminčius, kaimynus smagiai pasibūti, paklausyti vieni kitų, pasidalinti naujienomis, kartu pasilinksminti  ir pasidžiaugti. Užmiršus visus rūpesčius, skirti šią dieną poilsiui ir bendravimui.

Gražiais eilėraštukais, smagiomis dainelėmis susirinkusiuosius senjorus su rudeniu ir švente pasveikino mažosios meškalaukietės, kurioms vadovauja kultūros skyriaus administratorė Vaida Šeškienė. Smagiai nuteikė ir jų spektakliukas apie pamestą baravyko kepurę. Sveikinimo žodį tarė  visada besišypsanti „Bočių“ vadovė Bronislava Černiauskienė, palinkėjusi visiems smagaus pasibuvimo. Ji naujiems skyriaus nariams Angėlei ir Aleksandrui Norvaišoms, bei Aldonai Trivokienei įteikė narių pažymėjimus, o Aldoną dar pasveikino su jubiliejumi.

Ne vienas, atėjęs į šventę, stoviniavo prie salėje veikiančios fotografijų parodos ­„Kitoks Vilnius“. Nuotraukose – gyvenimo audrų vėtytų ir mėtytų, Vilniaus senamiesčio gatvelėse sutiktų pagyvenusių žmonių išraiškingi veidai, nefasadinė sostinės gyvenimo pusė. Parodos autorius –joniškėlietis, Vilniaus kolegijoje fotografiją studijuojantis, Karolis Bakūnas maloniai sutiko, kad jo kūrybą galėtų pamatyti ir į šventę susirinkę Pasvalio krašto senjorai. Meškalaukio bibliotekininkė Genė Rakauskienė, pristatydama šią parodą susirinkusiesiems, pasidžiaugė jauno žmogaus pasiekimais, išsakė jo mintis, pasakytas per parodos pristatymą Meškalaukio bibliotekoje. Sveikintinas Karolio požiūris į seną, bėdų kamuojamą žmogų, noras atskleisti jo troškimus, noras parodyti, kad sostinėje klesti ne vien prabanga ir pusnuogės „išsičiustijusios“ gražuolės… Gerumo pilna ir nuo gyvenimo audrų dar nesurambėjusi jaunojo fotomenininko širdis. Norisi palinkėti jam naujų siekių ir atradimų bei parodų gausos.

Šiemet  rašytojui Mariui Katiliškiui būtų sukakę 100 metų. Susirinkusiesiems buvo primintas jo gyvenimo kelias. Jau 17 metų Pasvalio bibliotekoje vyksta Mariaus Katiliškio skaitymai. Kūrėjai iš visos Lietuvos konkursui kasmet pateikia savo kūrybą. G. Rakauskienė pasidžiaugė, kad šiemet tarp poezijos kūrėjų trečia vieta paskirta mūsų „Bočių“ vadovei Bronislavai Černiauskienei už eilėraščių ciklą „Keli kūriniai apie žmogų ir paukštį“. Sveikinimų sulaukė  ir konkurse dalyvavusi bei paskatinamąjį  apdovanojimą gavusi meškalaukietė abiturientė Greta Navickaitė.

Daug gražių sveikinimo žodžių susirinkusiesiems senjorams tarė Pasvalio „Bočių“ bendrijos tarybos atstovai Petras Juozaitis ir Janina Lukštienė, Pumpėnų „Bočių“ skyriaus vadovė Stefanija Mickienė ir jos bendraminčiai, Joniškėlio „Bočių“ vadovė Pranutė Naudžiūnienė.  Meškalaukio bendruomenės atstovės Asta Želvienė ir Daiva Norvaišienė pasveikino susirinkusiuosius ir gėlių žiedus  bei dovanėles įteikė seniausiems, ir brandžiausius jubiliejus šventusiems, bendruomenės nariams. Buvo smagu matyti senolių veidus, nušviestus laimingų šypsenų.

Savo šmaikščiais, ugningais eilėraščiais salę kvatoti privertė literatas Povilas Katkevičius, padainavęs ir keletą savo kūrybos dainų. Savo eiles skaitė meškalaukietė Irena Vasilevičienė.

Smagūs plojimai, vingrios dainų melodijos iš susirinkusiųjų lūpų, trankiai sušokta polkutė, koncertuojant atvykusiems kolektyvams liudijo, kad salėje sėdi publika, kurių širdyje toli gražu dar ne ruduo. Joniškėlio „Bočių“ mišrus ansamblis (vadovė Nijolė Stepulienė) pažėrė pluoštą gražių dainų. Pasvaliečio Jono Vaitiekūno vadovaujama kapela priminė senus gerus gegužinių laikus, kai jaunimas šoko verkiant armonikai. O kai smagiai užgrojo Pakruojo rajono Titonių kaimo kapela, vadovaujama meškalaukietės armonikierės Nijolės Žiaunienės, kojos pačios ėmė kilnotis – taip gera buvo suktis smagiam valso sūkury. Paskutinės susirinkusiuosius daina pasveikino šventės šeimininkės – Meškalaukio „Bočių“ ansamblio dainininkės.

Šios sueigos  sumanytojų ir organizatorių Meškalaukio „Bočių“skyriaus, Meškalaukio bibliotekos ir Meškalaukio kultūros skyriaus dėka salė buvo pilna linksmų žmonių.

Dar ilgai šurmuliavo senjorai tą gražią popietę bendruomenės salėje: vaišinosi suneštinėmis vaišėmis, dainavo dainas skambant muzikai, sukosi poros.

Maloniai nuteikė ir atjaunėjusi, išgražėjusi po remonto, salė. Bendruomenės narės Vaidos Norvaišienės pastangomis buvo parašytas projektas, laimėjęs Europos sąjungos finansavimą. Už gautas lėšas bendruomenė susiremontavo jai priklausančias patalpas.

Tarptautinė pagyvenusių žmonių šventė buvo sumanyta gana neseniai. Tik 1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Na, o 1982 m. Vienoje, politikai, mokslininkai ir socialinių įstaigų darbuotojai patvirtino tarptautinę senėjimo problemų sprendimo programą. Yra ir dar vieni svarbūs metai. 1991 m. Europos generalinė asamblėja  patvirtino rezoliuciją, kurioje išreiškė rimtą susirūpinimą senatvės problemomis ir paruošė oficialų dokumentą – nuostatus, kurių patariama laikytis visoms šalims.

Kaip teko skaityti, šią dieną ir jaunesni žmonės bei vaikai yra skatinami daugiau dėmesio skirti vyresniems žmonėms, pasirūpinti jais, pagelbėti kasdieniuose darbuose. Kasmet priminkime apie šią šventę savo vaikams!

Mes dažnai esame nedėkingi pagyvenusiems žmonėms, užmiršdami jų gerus darbus ir rūpestį. Esame nedėkingi ir likimui – už gyvenimą, už tai, kad matome saulę, girdime muziką ir nesame netekusiųjų sveikatos eilėse. Džiaukimės bendravimo vieni su kitai malonumais. Be bendravimo, žmogui reikia dar ir judėjimo, tad aktyviai lankykime įvairius renginius, dalyvaukime visuomeninių organizacijų veikloje, kuo ilgiau išlikime jaunatviški. Pasistenkime šiek tiek dėmesio skirti sau, nes vis bėgame apie vaikus,  apie anūkus ir vis užmirštame save.

 

Genė Rakauskienė

Meškalaukio bibliotekininkė

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.