Joniškėlio rajono gyventojai rūpinasi savo namais. Kartais labiau, nei pačiais savimi. Visai neseniai baigėsi langų keitimo vajus, kai per dešimtmetį langus iš senų sovietinių pakeitėme į šiuolaikiškus – plastikinius arba medinius. Langų keičiama dabar mažai, nes daug kas jau turi. Vietiniai verslininkai stebi naują tendenciją – stogų keitimas kas metai aktyvėja ir tampa vis aktualesnis kiekvienam Joniškėlio gyventojui tiek pačiame mieste, tiek aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose.
Ką gi renkasi žmonės? Kokia stogo danga Lietuvoje populiariausia? Kalbėjomės su keletu stogdengių ir pamažu vaizdas tapo aiškus. Populiariausias – šiferis. Neišsigąskite, turime omenyje šiuolaikišką ir beasbestinį šiferį, kuriuo mums seniai reikėjo atsikratyti. Šiferis – nebrangi ir paprastai montuojama stogo danga. Jam nereikia labai sudėtingų konstrukcijų, itin tvirtų gegnių, todėl šiferis gerai montuojamas ir atnaujinant senesnius pastatus – nereikia viso stogo šlaito keisti nuo nulio. Beasbestinis šiferis gaminamas ir Lietuvoje, Akmenėje, jo yra keleto rūšių, todėl galima būti tikriems, kad produkcija yra kokybiška. Tiesa, šiferis turi vieną didelį trūkumą – blunkanti spalva. Galima įsigyti raudono, šalio, juodo šiferio, tačiau po kelerių metų spalva išbluks ir teks šiek tiek paremontuoti, kad namo stogas neatrodytų kaip keturspalvio katinėlio kailis. Kitas šiferio trūkumas – sudėtingas montavimas ant netradicinių konstrukcijų pastatų. Kaip visada, kampinis sujungimas lieka problematiškas, nes jame kaupiasi drėgmė, jei namai netoli miško, gali užsiveisti ir kerpės ir net maži medeliai išdygti.
Antra pagal populiarumą stogo danga yra skarda. Tai jau šiuolaikinė stogo danga Lietuvoje pasirodžiusi gana neseniai, bet dėl savo savybių pavergusi lietuvių širdis. Ji nebrangi, ilgaamžė, lengvai montuojama. Taip pat ji gali būti įvairių spalvų, kurios taip greitai, kaip šiferis neblunka. Skarda paprastai yra su tam tikra čerpių imitacija, tad iš tolo atrodo solidžiau, o ir neleidžia kauptis drėgmei, ant jos sunkiai prigyja kerpės ir samanos. Didžiausias skardos minusas yra garso izoliacija. Ji tiesiog būtina, jei palėpės yra gyvenamos, nes lietaus garsai gali išvesti iš proto. Metalas greitai įkaista, tad izoliacija reikalinga dar ir dėl kitos priežasties. Skardos montavimas – labai nesudėtingas. Reikia tik metro, pieštuko ir gerų skardos karpymo žirklių. Tiesa, ant sudėtingų konstrukcijų reikia gerokai pasukti galvą, nes skardos lakštai yra dideli ir vieną netyčia sugadinus, reikės pirkti kitą pilną. Tai nėra pati ekonomiškiausia danga, tačiau lietuviai ją vertina už patikimumą ir lengvą montavimą.
Trečia pagal populiarumą – čerpės. Keramikines čerpes kai kur jau lenkia nauja technologija – bituminės čerpės, kurios yra kiek pigesnės. Čerpės – solidžių pastatų stogo danga, todėl ši technologija renkamasi dengiant gyvenamuosius pastatus, rekonstruojant senoviškus ir t.t. Keramikinės čerpės yra sunkios, todėl joms reikalinga ypatingai tvirta konstrukcija. Bituminės čerpės yra lengvesnės, tačiau jos yra dažytos įvairiomis spalvomis, tad su metais išblunka. Montavimas reikalauja patirties ir sugebėjimų, todėl yra kiek brangesnis, o meistrų pasiūla – mažesnė.
Yra naudojamos ir kitos stogų dengimo technologijos, bet tai tik išskirtiniams pastatams. Kaimo turizmo sodybos pradėjo dengti savo pastatus šiaudais ir gontais – medinėmis plokštelėmis. Taip siekiama ekologijos, autentiškumo, išskirtinumo. Šios technologijos yra senovinės, todėl į populiariausiųjų trejetuką nepretenduoja. Beje, ruberoidas – sovietmečiu populiari stogo danga – po truputį eina užmarštin. Juo naujų pastatų nebedengia, nebent išimtinais atvejais ant plokščių, o ne šlaitinių stogų.
