Ketvirtadienį rytą, apie pusę šeštos, Pasvalio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai buvo pranešta, kad Meškalaukio kaime dega dviaukštis tuščias pastatas. Į nelaimės vietą atskubėjus Joniškėlio priešgaisrinės komandos ugniagesiams mūrinio 260 kv. metrų ploto pastato stogas jau liepsnojo. Pasitelkus Pasvalio bei Pušaloto ugniagesių tarnybų pajėgas, gaisrą gyvenvietės centre pavyko užgesinti maždaug per valandą – apie septintą. Tačiau ugnis per tą laiką visiškai sunaikino šiferinį pastato stogą, medines stogo konstrukcijas, išdegė apie 3 kv. metrus medinės lubų perdangos. Be to, liepsnose pražuvo ir palėpėje buvęs senas kaimo archyvas. Gaisro priežastis nustatinėjantys Priešgaisrinės apsaugos inspektoriai neabejoja, jog ugnis žemės ūkio kooperatyvui „Baltas lašas“ priklausančiame pastate įsiplieskė nuo pašalinio ugnies šaltinio. Kadangi įtariama, jog tai galėjo būti tyčinis padegimas, įvykį tiria ir policijos pareigūnai. Prieš keliasdešimt metų statyto pastato patalpose buvo įsikūrusi kooperatyvo „Baltas lašas“ administracija, biblioteka bei kaimo kultūros namai. Tačiau nuo 2007- ųjų šis dviaukštis stovėjo tuščias. Pastato savininko – kooperatyvo – rūpesčiu visi jo langai bei durys buvo uždengtos prikaltomis medienos drožlių plokštėmis, taip pat buvo išjungtas ir elektros tiekimas. Tačiau kaimo gyventojai prisimena, jog užkaltos durys ne kartą buvo išplėštos. Labiausiai tikėtina, kad tai – ieškančių kokių nors paliktų „lobių“ ar tik nuotykių trokštančių jaunuolių darbas. Beje, pastatas, nors ir nebenaudojamas, buvo apdraustas.
Audriaus ČERNIAUSKO nuotraukos
Jeigu Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos viceprezidentas, Pasvalio rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas bei šios teisingos, tikslios informacijos autorius p. V. Stanislovaitis neužsirūstins, bandysiu ir aš pareikšti savo kuklią nuomonę.
Prieš 4 mėnesius mano bičiulis Marcelis, visai be reikalo įsivėlęs į bergždžią ginčą dėl Meškalaukio dvaro likimo, šioje svetainėje parašė (žr. Krašto žinios, „Nugriauti ar atstatyti?“): „Keliu Pasvalys – Šiauliai pravažiuoja dešimtys tūkstančių įspūdžių ištroškusių pakeleivių. Vienas kitas tikrai nori sužinoti, kas tas dviaukštis pastatas užkaltais langais Meškalaukio centre? Na, tas, kuriame buvo „Kovos“ kolūkio kultūros namai, pastatyti p. Vevckūno rūpesčiu? Ar pastatas irgi – „Pasvalio savivaldybės balanse“? Koks jo likimas?“ (citatos pabaiga).
Išgirdom šiandien bent dalį atsakymo, nors labai ir labai nesmagiomis aplinkybėmis: pastatas – ne savivaldybės (ak, koks sunkiai nuslepiamas visų „visuomenės veikėjų“ palengvėjimo atodūsis! Pastatas kooperatyvo „Baltas lašas“, kuris kone 10 metų juo nesinaudojo, tačiau nesvietiškai anuo rūpinosi: apdraudė, išjungė elektrą, net langus ir duris užtvatino drožlių plokštėmis!! Tikri geriečiai, nors prie žaizdos dėk! Ką gi: MDP tai MDP, ne plienas vis gi, tvok kulnu – ir įleistas būsi. Kaimo gyventojai tai patvirtino ir kad čia nesykį lankėsi „visuomenės veikėjai“, tik kiek kitokio plauko – irgi faktas. Pastato likimas ir baigtis – logiški, nesunkiai buvo prognozuoti (pažvelkit, ponai, į senąją Joniškėlio mokyklą…), tad ko jūs čia, Meškalauky, tikėjotės? Majišimts, tą pastatą, kolūkio (pardon, kolchozo) statytas anas buvo, kitaip sakant kolaborantų pagal šviežiai iškeptus ŽŪT istorikus – negaila suvis! Bet, tarkim, man be galo graudu, jog liepsnose žuvo „seno kaimo archyvai“!! O gal taip ir geriau: tie patys „istorikai“ dabar galės be gėdos įvykių tėkmę interpretuoti taip, kaip bus nurodyta jų partijos direktyvose… (kaime gyventa ir signatarų, ir ministrų…).
Likimo ironija, kad kelios dienos prieš šią bėdą Meškalaukyje lankėsi pats pačiausias, vadovaujantis rajonui beveik 25 metus! Šventės būta didelės: uždarytoj – naujai atidarytoj mokykloj (beje, statė ją irgi kolaborantai!!!) įkurtas gaugiafunkcis (vos liežuvio nenusilaužiau) CENTRAS. Ačiūdie, kad atidarymo ir juostelės kirpimo žirkles tas pats pačiausias šįkart kitiems patikėjo (čia kita tema…), tačiau bent man vis tiek neaišku: KADA ir KĄ dirba Pasvalio rajono savivaldybės meras, jei jo darbotvarkė – ištisos ekskursijos? (pastebėjau, kad rajone masiškai domimasi poezija; prabočykit, sueiliuosiu ir aš: „Štai kas, ponai, atsitinka, kai neturim šeimininko!“).
Tad tokios nelabai glotnios ir suvis neatitinkančios redaktoriaus generalinei linijai mintys mane aplankė. Mintys ir net 2 (du) klausimai: tai kaip ten su tuo Meškalaukio dvaro aukcionu ir kaip su tais pinigyčiais, ištratintais taip vadinamam JONIŠKĖLIO PLANUI? Klausimai paprasti ir elementarūs, į kuriuos galėtų atsakyti eilinis savivaldybės narys, nebekalbant apie viceprezidentus ar uabių direktorius…
Pagarbiai 22/7 (tokia diena mat)