Press "Enter" to skip to content

Paminėtos 96-osios bolševikų išvarymo iš Aukštaitijos metinės

Ekrano nuotrauka iš 2015-06-012
Minėjime plazdėjo visų Panevėžio regiono miestų ir miestelių vėliavos.

Mes labai dažnai pamirštame kertinius savo istorijos faktus. Pamirštame tai, kas turėtų būti mūsų gyvenimo, pasaulėjautos ir pasaulėžiūros pagrindu. Lietuvos valstybei – tūkstantis metų. Mindaugo sulipdyta. Kovose su kryžininkais grūdinta. Lenkinta ir rusinta. Knygnešių terbose išnešiota. Tam, kad 1918 metais vasario 16 d. taptu kūnu…

Tiesa, būtų labai sudėtinga kalbėti apie tai, kad praeito amžiaus aštuonioliktų metų Lietuva jau buvo valstybė. Šalyje vis dar šeimininkavo vokiečiai, pietuose teritorines pretenzijas reiškė lenkai, šiaurėje – bermontinkai, iš rytų, su savo „pasaulinės revoliucijos“ kliedesiais, brovėsi bolševikai.

Būtent kova su pasaulinio proletariato „šaukliais“ taps tuo pilietiškumo ir valstybingumo egzaminu, kurį mūsų tauta išlaikys dešimtukui. „Raudonojo maro“ atėjimas į Lietuvą aiškiai parodys, kad iš pradžių deklaruotas jaunos valstybės neutralitetas, tai ne tas kelias, kuriuo reikia eiti. Savanorių būriai stos į kovą. Kovą, kuri tarsi lakmuso lapelis parodys, kad mūsų tautai reikalinga Laisvė ir vardan jos, žmonės pasiryžę padėti galvas.

Birželio 9 d. Panevėžio Laisvės aikštėje, toje pačioje vietoje, kur 1919 metų sausio mėnesį Panevėžio srities apsaugos viršininkas karininkas Jonas Variakojis pašaukė savanorius į kovą prieš Raudonąją armiją. Vyko Aukštaitijos regiono išvadavimo iš bolševikų 96-ųjų metinių minėjimas-manifestacija, kurią organizavo viešoji įstaiga „Pro Patria“. Renginyje dalyvavo Panevėžio miesto ir regiono savivaldybių vadovai, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, grojo pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“.

„1919-ieji – ypatingi metai Lietuvai. Tuomet mūsų visuomenė, mūsų savanoriai, neturėdami didelių materialinių išteklių, bet turėdami norą ir ryžtą, sugebėjo apginti besikuriančią Lietuvą. Didelį indėlį atliko ir mūsų krašto savanoriai. Tada – prieš 96 metus, vadovaujami Jono Variakojo, jie išvarė bolševikus iš Panevėžio ir jo apylinkių. Jų kovos dėka šiandien mes esame čia ir patys, savarankiškai kuriame savo, savo miesto ir savo šalies ateitį. Tegul savanorių kovos primena, kiek daug galima nuveikti ryžtu ir bendru darbu, siekiant vieno tikslo“, – savo kalboje sakė Panevėžio meras R. Račkauskas.

Šventės metu prisimintos Nepriklausomybės kovos, atiduota pagarba žmonėms, prieš daugiau nei devynis dešimtmečius apgynusiems kraštą ir laisvę. Juos pagerbus Tylos minute, padėtos gėlių puokštės ant Nepriklausomybės kovų savanorių kapų ir prie paminklo Jonui Variakojui. Minėjimo metu buvo skaitomi to meto savanorių atsiminimai. Susirinkusieji išgirdo ir buvusio Panevėžio srities apsaugos viršininko Jono Variakojo sūnaus Jono sveikinimą.

Prisiminta ir Joniškėlio „respublikos“ istorija. Po Pirmo pasaulinio karo mažas Šiaurės Lietuvos miestelis buvo valsčiaus centras, kuriam priklausė visa dabartinio Pasvalio ir dalis Biržų, Pakruojo bei Panevėžio rajonų teritorijos. Vietinės inteligentijos pastangomis buvo sukurtas Lietuvos istorijoje nedaug analogų turintis karinis vienetas – Joniškėlio mirties batalionas. Partizanų dalinys kuriam priklausė beveik 1500 vyrų. Dėl čia vyravusio ypatingo sutelktumo ir autonomijos, partizanų valdoma teritorija buvo gavusi Joniškėlio respublikos pavadinimą.

Dabar gal jau skamba kaip anekdotas, kai lietuviai partizanai iš vokiečių už kiaušinius, lašinius ir alų pirko šautuvus, kurių dalis net nešaudė. Tačiau laikas parodė, kad lemiamą mūšio akimirką ryžtas ir tikėjimas yra gerokai stipresni už mažą švino gabaliuką. Jauni vyrai sugebėjo apginti tai, ką daugiau nei šimtui metų iš mūsų buvo atėmusi carinė okupacija.

Joniškėlio mirties batalionas (54 čia kovoję vyrai buvo apdovanoti Vyties Kryžiumi) suvaidino lemiamą vaidmenį išvarant bolševikus iš Šiaurės Lietuvos. Joniškėliečiai kovėsi beveik 70 kilometrų fronto linijoje, išsidėsčiusioje nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Vėliau Joniškėlio mirties batalionas buvo prijungtas prie reguliarios Lietuvos kariuomenės ir tapo kunigaikščio Vytenio batalionu.

Šis istorinis laikotarpis bus primintas ir liepos 18 d. Joniškėlyje, Karpių dvare vyksiančiame gyvosios karo istorijos ir muzikos festivalyje „Kviečia Joniškėlio respublika“. Renginyje dar kartą bus priminta sena, nors ir gerokai primiršta tiesa: Lietuva yra valstybė, kurią tūkstantį metų bandė užkariauti, tačiau nugalėti nesugebėjo niekas.

www.sekunde.lt nuotrauka.

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.