Press "Enter" to skip to content

Pagerbė žymius kraštiečius ir kaimo darbštuolius

Ekrano nuotrauka iš 2015-07-18 09:22:36
Dailias subtilių raštų riešines į parodą atnešė deglėnietė Nijolė Šidagienė.

Per šiemetę tradicinę kraštiečių šventę „Pasimatymai Deglėnų parke“ Deglėnų bendruomenė gavo itin vertingą dovaną – žymaus savo kraštiečio teatrologo, literatūros tyrinėtojo, vertėjo, humanitarinių mokslų daktaro Antano Vengrio portretą. Šis teatrologijos patriarchas 1912 metais gimė Deglėnų kaime ir, nugyvenęs ilgą, prasmingą gyvenimą, Amžinybėn išėjo sulaukęs 102 metų. Antano Vengrio portretą deglėniečiams padovanojo garbaus kraštiečio dukra germanistė Agnė Blaževičienė. Jos tėtį dar 1977 metais nutapė žinoma šalies dailininkė Bronė Mingailaitė- Uogintienė, taip pat turinti sąsajų su Pasvalio kraštu – jos vyras, garsus dailininkas tapytojas Bronius Uogintas (1913–1988) yra kilęs iš Grūžių kaimo. Deglėnų bendruomenės namuose ir šiandien veikia Antano Vengrio nuveiktus darbus liudijančios medžiagos paroda. Užsukę į bendruomenės namus deglėniečiai ir jų svečiai taip pat gali apžiūrėti kito garbaus kraštiečio, žymaus Lietuvos miškininko, profesoriaus Mykolo Jankausko 110-osioms gimimo Liepos 7–12 dienomis Pasvalio ligoninės gimdymo skyriuje pasaulį išvydo septyni naujagimiai: penki berniukai ir dvi mergaitės. Sūnų susilaukė trys pakruojiečių šeimos, viena biržiečių ir viena pasvaliečių šeima. Dukrelės nudžiugino vieną biržiečių ir vieną pasvaliečių šeimą. Sveikiname laimingus tėvelius, linkime, kad jų atžalėlės augtų stiprios ir linksmos. metinėms skirtą nuotraukų, rankraščių, spaudinių parodą. Už pagerbtą šių žmonių atminimą Deglėnų bendruomenei dėkojo jos šventėje dalyvavusi Antano Vengrio sesuo 95-erių metų Ona Vengrytė- Briedienė su vaikais bei Mykolo Jankausko sūnaus Rimvydo šeima.

Toje pačioje bendruomenės namų salėje akis džiugina ir Deglėnų kaimo darbštuolių kūrybos paroda, kurioje gausu nėrinių, mezginių, siuvinėtų paveikslų. Dalį šios rankdarbių parodos galima vadinti ir vienos giminės ekspozicija. Deglėnietė Nijolė Šidagienė parodoje pristato gausų savo megztų riešinių, nertų staltiesių ir servetėlių kraitį. Greta – Nijolės vyro brolio marčios Vidos Šidagienės nėriniai bei Vidos sesers Vitalijos Bajariūnaitės siuvinėti paveikslai. Yra ir Nijolės Šidagienės sūnaus Audriaus iš vytelių pintų suvenyrų, kuriuos jis nupynė dar būdamas paauglys. Itin dailių rankų darbo mezginių į parodą atnešė garbaus amžiaus deglėnietė Eugenija Jasilionienė.

Ekrano nuotrauka iš 2015-07-019
Darbštuolė Vitalija Bajariūnaitė prie savo siuvinėtų paveikslų.

„Darbas“ pakalbino Deglėnų bendruomenės namuose sutiktas šio kaimo darbštuoles, parodoje eksponuojamų rankdarbių autores Nijolę Šidagienę ir Vitaliją Bajariūnaitę.

Nijolė pasakojo, jog pirmą kartą mezginį į rankas paėmė būdama gal ketverių ar penkerių metukų. Puiki mezgėja ir šiaip meniškos sielos žmogus buvo jos mama, tad Nijolė dažnai prisėsdavo šalia ir žiūrėdavo, kaip mamos rankose sparčiai juda virbalai ir gimsta nuostabūs mezginių raštai.

– O mano pirmieji virbalai buvo dvi ilgos vinys. Pasiėmiau jas ir pati slapčia pabandžiau megzti, – šypsosi deglėnietė, beje, kilusi iš Žemaitijos. Menišką prigimtį paveldėjusi iš mamos, Nijolė Šidagienė greit perpranta įvairių rankdarbių subtilybes. Išskirtinio grožio riešines mezganti moteris užsimena, jog pirmą kartą jas pamačiusi tiesiog susižavėjo šiuo aksesuaru ir tuoj pat vienos riešinių mezgimo žinovės paprašė, kad paaiškintų, kaip jos mezgamos, kokių įrankių reikia. Ilgai nelaukus prisipirko siūlų, karoliukų ir ėmėsi darbo. Dabar Nijolės rankdarbiai jau yra pabuvoję ne vienoje parodoje, buvo pristatyti televizijos laidoje „Duokim garo“, kaip suvenyrai iškeliavo į svečias šalis – Lenkiją, Norvegiją.

Deglėnietė yra suskaičiavusi, kad vienoms riešinėms numegzti reikia 3400 karoliukų, o siūlo ilgis, ant kurio jie suveriami, siekia 6 metrus.

– Savo rankdarbių pardavinėti aš nelinkusi – juk kaip įvertinti ne vieną dieną trunkantį itin kruopštų darbą? Daug mieliau ir smagiau juos dovanoti. O jei matau, kad žmogui ta dovana patinka, kad jis džiaugiasi – man dvigubas džiaugsmas, – sako Nijolė Šidagienė.

Moteris atidžiai renkasi riešinių raštus, o mieliausias užsiėmimas jai – derinti spalvas. Pagal lietuvių tautodailės tradicijas subtilius raštus kuria ir pati deglėnietė. Anot Nijolės suderinus siūlų ir karoliukų spalvas, galima numegzti riešines, kurios tiktų ir prie tautinių drabužių, ir prie vakarinės suknelės.

Kitas Nijolės Šidagienės pomėgis – keramika. Savo vaikystės svajonę – išmokti visokias grožybes lipdyti iš molio – moteris įgyvendino prieš kokius šešerius metus. Keramikos paslapčių mokėsi pas šio amato meistrę.

– Vaikai užaugo, laisvo laiko turiu daugiau, tai ir užsiimu tuo, kas miela širdžiai. Vasaros rytais keliuosi ketvirtą valandą ryto – juk toks gamtos grožis! Pabėgioju mūsų kaimo parko takais, pasimankštinu prie treniruoklių. Taip įgyju jėgų visiems ilgos dienos darbams, – savo energijos šaltinį atskleidžia veikli moteris, viena aktyviausių Deglėnų bendruomenės narių.

Iš deglėnietės Vitalijos Bajariūnaitės siuvinėtų paveikslų žaismingai žvelgia žvėreliai, paukšteliai, akį traukia gamtos peizažai.

– Temas mano paveikslams paprastai padiktuoja vaikai: trylikametis sūnus Laurynas ir dešimties metukų dukrelė Justina. Ji dažniausiai prašo, kad išsiuvinėčiau kokios nors pasakos herojus, o neseniai užsakė katinėlio „portretą“, – savo rankdarbius šmaikščiai apibūdina Vitalija.

Daug gerų žodžių apie savo kaimo darbštuoles išsakė Deglėnų bendruomenės pirmininkė Vita Žvigaitienė. Kartu ji prašė padėkoti visiems, padedantiems kurti gerą bendruomenės švenčių nuotaiką. Tai jau kelias deglėniečių kartas dvasiškai stiprinantis kunigas Albinas Pipiras, kaimyninio Pušaloto miestelio kultūros darbuotojai ir šio miestelio žygeiviai, pušalotietė mokytoja Genovaitė Kriaučiūnienė. Taip pat Deglėnų bibliotekininkei Kristinai Petrauskienei – už geranorišką talką bendruomenės renginiuose, administracinio pastato darbuotojai Rimai Kavaliauskienei – už rūpinimąsi tvarka, švara, bendruomenės namų jaukumu. Deglėniečiai dėkoja ir skrabalų meistrui, medžio drožėjui pakruojiečiui Egidijui Impoliui bei smuikininkui Rolandui Sereikai, dovanojusiems smagią muziką ir skambias dainas.

Zina MAGELINSKIENĖ

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.