1940 metų gruodžio 25-ąją Joniškėlyje įsteigiama valstybinė viešoji biblioteka. Taigi buvo proga paminėti šios bibliotekos 75-metį. Koncertavo Joniškėlio gimnazistai, kuriems programą paruošti padėjo mokytojos Laimutė Vaitkevičienė ir Jolanta Giedraitienė.
Renginio vedėja Vanda Petrauskienė ir Joniškėlio bibliotekininkė Rima Namikienė smulkiai išnarstė šios bibliotekos istoriją. Žinoma, išsirikiavo sveikintojų eilutė: kolegos, įstaigų bei visuomeninių organizacijų vadovai ir atstovai, politikai, ištikimiausi skaitytojai ir daug kitų bibliotekos gerbėjų.
Nors Joniškėlio biblioteka savo veiklos dešimtmečius skaičiuoja nuo 1940-ųjų pabaigos, tačiau šio krašto žmonės skaitė ir švietėsi gerokai anksčiau. 1865–1901 metais Joniškėlyje gyveno Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kuri savo bute ėmė mokyti mergaites, neturėjusias sąlygų lankyti mokyklos. Petkevičiai palaikė ryšius su knygnešiais, todėl buvo skaitoma lietuviška spauda – laikraščiai bei knygos.
Bitė artimai bendravo su Joniškėlio krašto žmonėmis. Nemažai čia padėjo ir tėvo, gydytojo Leono Petkevičiaus, biblioteka, kurioje buvo periodinės spaudos, grožinės literatūros, kitų įvairaus turinio knygų…
Joniškėlio bibliotekos oficialų įkūrimą yra prisiminęs pirmasis jos darbuotojas Jonas Paškevičius:
– 1934 metais grįžau iš kariuomenės. Armijoje, perpūtus vėjui, buvau paralyžiuotas. Namo grįžau jau invalidas, todėl negalėjau sunkiai dirbti. 1940-ųjų rugsėjo mėnesį iš Vilniaus gautas įsakymas Joniškėlio valsčiuje įkurti biblioteką. Tuo metu vykdomojo komiteto pirmininku dirbo J. Komas. Jis pradėjo rūpintis bibliotekos įkūrimu.
– Mane paskiria eiti bibliotekininko pareigas. Pirmiausia reikėjo sukomplektuoti knygų fondą. Iš Šiaulių, Biržų tuo metu veikusių bibliotekų atsirenkamos knygos. Daug knygų padovanojo patys žmonės. Būdamas komjaunuolis, palaikiau glaudžius ryšius su jaunimu, kuris ir buvo pagrindinis pagalbininkas, – pasakojo Jonas Paškevičius.
Biblioteka įsikuria virš dabartinės maisto prekių parduotuvės, jai skiriami trys nedideli kambariai. Iš Vilniaus traukiniu buvo atsiųstos lentynos knygoms.
– Arkliu jas parsivežiau iš geležinkelio stoties. Viename kambaryje įsikuria abonementas, buvo trys gražios lentynos, o jose – beveik du tūkstančiai knygų. Jų buvo gauta visokių, todėl knygas atrinkau: gerąsias sudėjau į lentynas, o kitas persiunčiau į archyvą, – toliau prisimena pirmasis Joniškėlio bibliotekininkas. – Žmonės pradėjo naudotis biblioteka, aktyvūs skaitytojai buvo vaikai, tačiau jiems ne visos knygos buvo suprantamos, todėl sakydavo, jog neįdomios. Kitame kambaryje įrengiau skaityklą, kurioje susirinkdavo vaikai. Kartu skaitydavome knygas ir aiškindavomės nesuprantamus dalykus. Likusiame mažajame kambaryje buvo archyvas.
Pirmasis Joniškėlio bibliotekininkas Jonas Paškevičius prisipažįsta, kad pradžioje dirbti bibliotekoje buvo sunku:
– Dirbau taip, kaip pats įsivaizdavau bibliotekininko darbą. Prieš pradedant dirbti, mane nusiunčia pasimokyti į Pasvalį, bet ten dirbo tokie pat žmonės, iš savo patirties. Knygos buvo gaunamos iš Vilniaus. Pradžioje siunčiamos nelabai reguliariai, kartą per du tris mėnesius. Gautas knygas reikėjo sutvarkyti: suantspauduoti, įtraukti į inventorinę knygą. Daug aiškiau pasidarė, kai gavau bibliotekininkystės vadovėlį.
Aktyvūs skaitytojai ir pagalbininkai bei saviveiklininkai buvo mokytojai Sabas, Sabienė, Krikščiūnaitė, Grigaliūnaitė, Zubaitė.
Prasidėjus karui, biblioteką liepiama uždaryti. Bibliotekininkas Jonas Paškevičius prisimena:
– Norėdamas išsaugoti vertingesnes knygas, jas perkeliu į archyvą. Po kiek laiko biblioteką vėl leidžiama atidaryti. Fonduose pradedama kaupti vokiška literatūra. Nors ir vyko karas, tačiau žmonės po truputį rinkdavosi bibliotekoje.
1941 metų rugpjūčio 4-ąją Joniškėlio bibliotekininkas Jonas Paškevičius suaugusiųjų švietimo skyriui rašo:
– Mano vadovaujama biblioteka dėl karo ir blogos valios žmonių nukentėjo, bet mažai. Piniginio žurnalo išplėšti penki lapai, turto knygos išplėštas vienas lapas. Katalogo dalis sudraskyta, dvylika knygų dingo. Šiaip tai viskas tvarkoj. Pageidaučiau užsakyti du antspaudus: apvalų ir kampinį. Bibliotekai reikalingi dar šie daiktai: topografiniam katalogui vesti knyga, atmatų krepšys, spjaudyklė, lentyna knygoms. Reikia apie 700 rublių. Būtų gerai, jei būtų atsiųsta daugiau knygų, nes turiu tinkamų tik apie 1300.
Jonas Paškevičius 1942-aisiais atleidžiamas iš pareigų. Į jo vietą paskiriama jauna darbuotoja iš Vabalninko.
Skaitome 1942 metų balandžio 10 dienos Joniškėlio viešosios valstybinės bibliotekos lankymo žinias:
– Bolševikinio turinio knygos iš apyvartos išimtos ir atskirai sukrautos. Dabartinė vedėja Emilija Vaitiekūnaitė, nors dar nepatyrusi bibliotekininkė, bet pareigas atlieka rimtai.
Po karo vėl keičiasi valdžia, vėl grįžta sovietinė okupacija, vėl viešosioms bibliotekoms iškelti uždaviniai: propaguoti marksizmoleninizmo mokslą, partijos ir vyriausybės nutarimus, taip pat padėti įgyti žinių iš visų mokslo, technikos, literatūros, meno sričių…
Joniškėlio bibliotekos darbuotojų kaita buvo labai didelė – nuo įkūrimo iki 1960 metų jų pasikeitė net trisdešimt.
Tačiau Joniškėlis augo ir gražėjo. 1961-aisiais čia pastatyti nauji kultūros namai su 400 vietų sale. O antrame aukšte įsikuria miesto biblioteka, kuriai skiriami trys kambariai: viename – skaitykla, kituose – abonementas ir vaikų literatūros skyrius. Šiose patalpose biblioteka veikia iki šiol.
1963 metais Joniškėlio bibliotekai suteikiamas „Puikiai dirbančios bibliotekos“ vardas, o vedėjai Irenai Kalvaitytei-Jurevičienei – padėka už sąžiningą darbą. Po penkerių metų jai išvykus į Vilnių, vedėja paskiriama Janina Skuodytė-Kairienė.
Aldona Narsutytė, Irena Dundaitė, Regina Klybaitė, Svetlana Levanienė-Blazarėnienė, Nijolė Stonkuvienė, Dalia Albavičienė- Jaroševičienė, Elena Ašmonavičienė, Dalia Petrauskaitė-Jarašūnienė, Ona Samavičiūtė-Jurevičienė, Irena Jasiūnaitė-Misevičienė, Irena Startienė… Tai vis buvusios Joniškėlio bibliotekininkės.
1979 metais ateina jauna specialistė Valda Budzilaitė- Dauknienė, o 1983-iaisiais – Rima Žagrakalytė-Namikienė, kurios bibliotekoje dirba iki šiol.
Būtent Rima Namikienė 1987 metais surenka ir užrašo Joniškėlio bibliotekos istoriją. Be to, atliekama skaitytojų apklausa, ko jiems stinga bibliotekoje. Ir beveik visi nurodė, kad labiausiai reikia šilumos. Mat tuo metu patalpos buvo nešildomos…
Rima Namikienė prisiminė, kaip bibliotekos patalpas papuošė grafiko Petro Rauduvės darbai, kaip buvo surengtas kraštiečio rašytojo Vytauto Misevičiaus autorinis vakaras. Prisiminė kartu dirbusias koleges Janiną Baldišytę-Vaičekonienę, Birutę Pangonienę, Lijaną Breimelytę, Olvydą Banevičiūtę, Aldoną Astrauskienę.
Atgimimas, Lietuvos nepriklausomybė ir gausybė su tuo susijusių įvykių.
– Visa tai stipriai paveikė bibliotekų darbą, įpareigojo giliau mąstyti, pasitempti, – pripažįsta Joniškėlio bibliotekininkė Rima Namikienė.
2000-aisiais laimėjus Atviros Lietuvos fondo projektą, bibliotekoje įsteigiamas vaikų laisvalaikio centras. 2003-iaisiais didžiausiu metų įvykiu tampa interneto centro „Langas į ateitį“ atidarymas.
– Mūsų biblioteka gauna du kompiuterius ir taip prasideda nauja informacinių technologijų era, – prisimena Rima Namikienė.
Joniškėlio bibliotekoje gausu įvairių renginių: susitikimų, knygų pristatymų, minėjimų…
Bibliotekininkė Rima Namikienė džiaugėsi gerais bibliotekos bičiuliais: – Klebonas Ričardas Banys dovanoja knygų, jau kelintus metus užprenumeruoja žurnalą „Nacionalinė geografija“. Mūsų kraštietis Albinas Pugevičius su žmona Daiva mielai sutiko tapti bibliotekos globėjais, padovanojo knygų, žurnalo „Iliustruotas mokslas“ prenumeratą. Kasmet knygų dovanoja joniškėlietė, buvusi mokytoja Sigutė Kasiulienė. Džiaugiamės ir mūsų bibliotekos drauge Jurgita Brasiūnaite. Nors ji dirba Vilniuje, tačiau į gimtąjį kraštą grįžta su dovanomis. Jurgita mūsų bibliotekai jau dovanojo per pusšimtį knygų.
Rima Namikienė pripažįsta, kad daugelis perka knygas ir turi sukaupę savo bibliotekas. Vis dėlto nė vienas negalime turėti visų knygų. Tada ir kreipiamės į miesto biblioteką.
– Be skaitytojų ir lankytojų mūsų biblioteka būtų tik knygų saugykla, – įsitikinusi Joniškėlio bibliotekininkė Rima Namikienė, kuri padėkojo ištikimiausiems skaitytojams: senjorai Birutei Strigockienei, ilgametei skaitytojai Janinai Valeikienei, nuosekliausiai skaitytojai ir literatūros kritikei Sigitai Kasiulienei, geriausiai knygnešei Neringai Špokavičienei, periodinės spaudos skaitytojams Stasei ir Petrui Mosteikoms, bibliotekos savanoriui ir informacinių technologijų žinovui Mantui Namikui, daugiausia skaitančiai bibliotekos savanorei Rebekai Širmulevičiūtei, enciklopedinių žinių kaupikui Faustui Vaičiuliui, geriausiam ir pareigingiausiam skaitytojui Deimantui Diringiui, jauniausiai skaitytojai Augustei Visockytei.
Asta BITINAITĖ
Asmeninio albumo nuotraukos
Be First to Comment