Motinos dienos proga jaudinančią, gražią dovaną visoms Norgėlų mamoms, močiutėms pateikė šio Joniškėlio apylinkių seniūnijos kaimo teatro mėgėjų būrelis. Bendruomenės salėje atgimė viena gražiausių Hanso Kristiano Anderseno pasakų – „Coliukė“. Praėjusio sekmadienio popietę suvaidinta pjesė buvo ypatinga tuo, kad ji grįžo į sceną po 13 metų pertraukos. Pagrindinius pasakos personažus vaidino tie patys aktoriai, tik šį kartą jau su savo atžalomis. Vyriausiai spektaklio aktorei – 41 metai, o mažiausieji scenos debiutantai Erikutė ir Kristupas šiemet švenčia tik savo trečiuosius gimtadienius.
Kaip ir 2003-iaisiais, iš nuostabaus gėlės žiedo gimusios mažos, gležnos mergaitės Coliukės rausva suknele pasipuošė Kristina Baliūnaitė-Pletkuvienė, o tamsius aklo Kurmio akinius užsidėjo Lina Valantinaitė-Šukienė. Kitais pasakos veikėjais tapo norgėlietės Eugenija Tarvydaitė-Šimoliūnienė (Varlė), Lina Šukytė-Gelažienė (Varlius), Sandra Januševičienė (Pelė), Danutė Jablonskytė-Raščė (Vabzdys). Visos išvardintos moterys ne pirmą kartą žengė, kad ir į nedidelę kaimo sceną – mokykliniais laikais vienos šoko, kitos dainavo, vaidino dramos būreliuose.
Daug vaidmenų „Coliukėje“ patikėta jų vaikams. E. Šimoliūnienės sūnus, gimnazistas Justas puikiai jautėsi Coliukės sutikto svajonių Princo vaidmenyje, o dukros Paulina ir Kotryna scenoje virto Gėlytėmis. Kristinos Pletkuvienės dukra Saulė spektaklyje „skraidė“ Kregždute, o mažasis Kristupas apsiėjo ir be kaukės. Patys mažiausi „Coliukės“ aktoriai – Varliukai ir Gėlytės – įsitaisė scenos pakraščiuose, o pasakotojos vaidmuo teko spektaklio idėjos autorei, Norgėlų kultūros namų vadovei Rimai Navadonskienei. Gausiai į bendruomenės salę susirinkę žiūrovai, po daugiau nei pusvalandžio trukmės spektaklio, aktoriams atsilygino šiltais aplodismentais. Maloni staigmena laukė Coliukės ir Kurmio: spektaklio sumanytoja ir režisierė R. Navadonskienė pagrindiniams pasakos personažams įteikė prieš 13 metų gautų padėkų kopijas. 2003-iaisiais Norgėlų kultūros namų dramos būrelis „Coliukę“ vaidino Pasvalio kultūros centro scenoje ir už tai pelnė padėkos raštus. Tuomet minėtų vaidmenų atlikėjoms, moksleivėms Kristinai ir Linai buvo po 17 metų. Mažuosius aktorius ir dainorėlius spektaklio režisierė R. Navadonskienė pamalonino saldžiais prizais. O vadovei teatro mėgėjai atsilygino didinga orchidėja.
Prieš spektaklį „Coliukė“ ir jam pasibaigus, Norgėlų bendruomenės salėje skambėjo brangiausiam pasaulyje žmogui Mamai skirtos eilės ir dainos. Eilėraščiais mamas bei močiutes sveikino Paulina ir Saulė, o tris daineles – „Tuk, tuk širdele“, „Trys minutės takelio“ ir „Man patinka“ – atliko vaikų vokalinis ansamblis. Tai pirmasis neseniai Norgėluose pradėjusios dirbti meno vadovės, joniškėlietės Jolantos Giedraitienės darbo vaisius.
Po spektaklio R. Navadonskienė papasakojo, kad idėja atkurti prieš 13 metų pastatytą spektaklį gimė po Naujųjų Metų. Kultūros namų administratorė ir bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad tiek prieš 13 metų Coliukę ir Kurmį vaidinusios Kristina ir Lina, tiek scenos debiutantai mielai priėmė šį pasiūlymą. „Coliukės“ repeticijos tęsėsi daugiau nei mėnesį. Į bendruomenės salę kaimo moterys su vaikais rinkdavosi vakare, nuo 19 valandos. Be abejo, sunkiausia buvo įtikinti mažuosius aktorius, kad scenoje per spektaklį negalima vien lakstyti ir krykštauti. Bet galutinis rezultatas puikus ir juo „Coliukės“ aktoriai bei vadovė labai patenkinti. Bendra kūrybinė veikla yra viena iš bendruomeniškumą stiprinančių gijų. R. Navadonskienė pasidžiaugė, kad šio projekto dalyviais tapo ne tik į sceną išėję bendruomenės nariai. Štai Rimantas Gelažius sumeistravo dailias dekoracijas, jo žmona Lina vaidino Varlių, o sūnūs Ignas ir Petras – Varliukus. Pašnekovė, kaip ir kiti kaimo gyventojai, džiaugiasi dar vienu kultūrinės veiklos spinduliu. Pagaliau Norgėlai turi kūrybingą meno vadovę Jolantą Giedraitienę. Apie jos pirmuosius darbo rezultatus jau užsiminėme.
Baigdama pokalbį R. Navadonskienė patikino, kad su „Coliukės“ grįžimu į sceną bendras mamų ir vaikų projektas tikrai nesibaigs. „Jau dabar moterys klausinėja, kokį kitą spektaklį statysime. Tikiuosi, kad į sceną pavyks privilioti ir tėčius“, – sakė R. Navadonskienė. Be abejo, ji ir aktoriai viliasi, kad pagaliau pajudės scenos ir salės remonto darbai, nes kultūros namų rūsyje esanti nedidelė bendruomenės salė labiau tinka dalykiniams susirinkimams, o ne kultūriniams renginiams.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Be First to Comment