Press "Enter" to skip to content

Pupelės lėmė jonaviečių pergalę

Jurginės – ganiavos pradžia. Nuo tos dienos sūriai tampa geltonesni, nes karvės ima rupšnoti nebe šieną, o žolę! Tačiau, ką daryti, jei per Jurgines oras toks, kad ne tik gyvulio, bet ir priešo laukan neišvarysi? Eiti į kapelų varžytuves!

Būtent tai ir padarė joniškėliečiai tą žvarbų, lietingą bei vėjuotą Jurginių savaitgalį. Ir kaip čia sėdėsi prie krosnies, jei kultūros namuose vyksta smagi, ne pirmus metus organizuojama ir nemenko dėmesio sulaukianti šventė „Prašom svečė kieminėt“. Ir čia jums ne koks eilinis pasibuvimas su muzikėle, o pačios tikriausios kapelų varžytuvės, kur nugalėtojus renka žiūrovai! Kiekvienas atėjęs į reginį gauna po vieną pupą. Taip, pačią paprasčiausią ir tikriausią pupą. Ją galima parsinešti namo ir išsivirti sriubą. Galima (jei labai silpna pasidaro) sukramsnoti renginio metu, tačiau pageidautina išsaugoti iki koncerto pabaigos ir pasinaudoti kaip savotišku balsavimo biuleteniu.

Šventės svečius ir dalyvius trankiu maršu pasveikino Joniškėlio „Ramūnėlių“ kolektyvas, į pagalbą, kad būtų drąsiau, pasikvietęs du vyrus „dobilus“.

Tuoj po jų – jungtinis „Veltos“ ir Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos šokėjų pasirodymas. Prieš kelis metus užgimusi „Velta“ kuriam laikui kažkur paslaptingai buvo dingusi. Pikti liežuviai kalbėjo, jog tokį kolektyvo neilgaamžiškumą nulėmė per „Veltos“ krikštynas dingusi elektra… Tačiau tą popietę ilgaliežuviai turėjo prikąsti liežuvius – šokėjai „trinktelėjo“ taip, kad nuo senutėlių kultūros namų lubų ėmė byrėti tinkas…

O štai scenoje ir pirmieji varžytuvių dalyviai – Antano Kirvelevičiaus vadovaujama Jonavos suaugusiųjų švietimo centro kapela „Lankesa“. Kaip žinia, joniškėliečiai – išdidūs žmonės ir visas vietas, kurių pavadinime yra šaknis „Jon“, bei ten gyvenančius vertina su nemenka dalimi skepticizmo ir įtarumo. Nepatikliai buvo pasitikti ir jonaviečiai. Tačiau užteko pasigirsti pirmiesiems melodijos taktams – nepasitikėjimas ir priešprieša išgaravo kaip kamparas… Svečiai tikrąja to žodžio prasme maudė susirinkusiuosius smagios liaudiškos muzikos jūroje. Kaip paaiškės šiek tiek vėliau – jų pastangos nenuėjo veltui.

Jonaviečius keitė svečiai iš Panevėžio – Irenos ir Jono Cimnalonskių šeimyna, kurie pakaitomis virgdė tai lūpinę armonikėlę, tai armoniką.

Antrieji varžytuvių dalyviai (jei dar nesupratote, paaiškinsiu: svečių buvo daug, tačiau dėl geriausios kapelos vardo varžėsi tik trys), balsingi vyrai iš Rozalimo – kultūros namų kapela „Geležiniai balsai“, vadovaujama Jono Zinkevičiaus. Visi žino stebuklingą ir moterims ištekėti padedantį Joniškėlio akmenį. Tačiau mažai kas yra girdėjęs legendą, jog akmenį vieną dieną suskaldys „geležinis balsas“ ir jis praras visas magiškas galias. Nors rozalimiečiai kapelų varžytuvėse dalyvavo jau antrą kartą, prie stebuklingo akmens organziatoriai jų neleido. Tiesa, jie labai nenusiminė ir trankiomis dainomis bei geležies tvirtumo balsais skaldė salėje sėdėjusių moteriškių širdis.

Nors sekantys scenoje pasirodę atlikėjai ir nedalyvavo konkursinėje programoje, jų muzikavimą įvertino ne tik žiūrovai, bet ir Dievulis. Kai užgrojo Sigito Paliulio vadovaujamas jaunųjų armonikierių duetas, liovėsi lietus ir pro pilkus debesis išlindo nedrąsi pavasarinė saulutė.

Pakruojo rajono Titonių kaimo kapela (vadovė Nijolė Žiaunienė) savo pasirodymą pradėjo nuo… pakišos. Muzikantai pamelžė visas kaimo ožkas ir suspaudė didžiulį sūrį su kmynais, kurį įteikė renginio organizatoriams. Sūris buvo skanus, tačiau ne mažiau įspūdingas buvo ir pakruojiečių pasirodymas: stiprūs balsai, kojas kilnoti verčianti melodija ir vos nesuplėšytos keturios armonikos…

Dvi valandos prabėgo tarsi viena minutė. Atėjo laikas balsuoti. Ant scenos krašto buvo pakabintos trys terbelės, į kurias žiūrovai nešė balsavimo biuletenius – pupeles. Rinkimai – dalykas rimtas, tad skaičiuoti balsus reikia autoritetingos bei patikimos komisijos. Atsakingam darbui buvo pakviesti patys „didžiausi“ žmonės: Pasvalio rajono vicemeras Povilas Balčiūnas, Joniškėlio miesto seniūnas Sigitas Ilgutis ir Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas Steponas Rimkus. Neilgai trukus paskelbtas verdiktas: „Geležiniai balsai“ gavo 61, Titonių kaimo kapela – 106, Jonavos „Lankesa“ – 177 pupeles! Jonaviečiams atiteko saldus žiūrovų simpatijų prizas, o visiems dalyviams – maišeliai su „uždirbtomis“ pupelėmis.

„Prašom svečė kieminėt“ – populiari šventė. Jos sėkmės paslaptis paprasta – nuoširdus miestelio kultūros darbuotojų ir remėjų indėlis. Joniškėlio misto seniūnija, Pasvalio kultūros centras, Sigutė Kvedarauskienė, Giedrė ir Romas Murauskai jau ne pirmus metus prisideda prie to, kad Joniškėlyje skambėtų armonikos. Jiems ir visiems tą popietę atėjusiems į kapelų varžytuves „Prašom svečė kieminėt“ buvo skirtas „saldainiukas“ – Mikoliškio kaimo kapelos „Apynėlis“ (vadovė Rasa Andžiuvienė) koncertas.

Autoriaus ir Tomo Maikštėno nuotraukos.

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.