– Esam kaimiškoje vietovėje įsikūrusi profesinė mokykla, kurioje daug problemų, tačiau bene pagrindinė, kad moksleiviai neturi mokymosi motyvacijos. Todėl vis svarstome, kaip juos apsaugoti nuo ankstyvojo „iškritimo“. Be to, su mūsų mokykla prastas susisiekimas, nėra miesto pramogų ir veiklos. O mokytojai yra arčiausiai savo moksleivių ir geriausiai juos pažįsta. Parašėme šį projektą, kad galėtume susitikti, pabendrauti, pasidalyti patirtimi su kitų šalių profesinėmis mokyklomis, ir moksleiviai praplėstų akiratį, nes daugelis iš savo vietovės niekur toliau nėra išvažiavę. Tokie susitikimai skatina mokytis ir užsienio kalbų, – pasakojo Turkijos Izmiro provincijoje įsikūrusios profesinės mokyklos projekto koordinatorė Berivan Karadag, pritarė ir šios mokyklos direktorius Murat Cumhur Ezengin.
Juos sutikome Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos rūbų dizaino užsiėmime.
– Tekstilės dažais piešiame ant marškinėlių, – paaiškino mokytoja Nijolė Krasauskienė.
Savaitei į Joniškėlio Igno Karpio mokyklą buvo suvažiavę projekto dalyviai ir partneriai iš Turkijos, Rumunijos, Lenkijos – iš kiekvienos šalies profesinės mokyklos po šešis moksleivius ir du mokytojus. Taigi tarptautinį projektą „Mokykla miela mokykla“ 2015–2017 metais kartu įgyvendina skirtingų šalių keturios profesinės mokyklos.
– Pernai lapkričio mėnesį pirmasis buvo mokytojų susitikimas Turkijoje, kur aptarėme projektą ir ką turime padaryti. Kitas susitikimas šiemet vasario mėnesį – Lenkijos Bialystoko mieste. Čia jau dalyvavo po šešis mokinius ir du mokytojus. Kadangi buvo paskelbtas projekto logotipo, filmuko ir dainos konkursas, tad važiavo trys jo laimėtojai, taip pat moksleivis, nepraleidęs nė vienos pamokos, mokinys, turintis mokymosi sunkumų, ir dar vienas – aktyviai dalyvaujantis mokinių savivaldoje, – prisiminė Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, projekto koordinatorė Jūratė Jovaišienė. – Balandžio mėnesį Rumunijoje vėl susitikome mokytojai, o štai dabar mokiniai ir mokytojai suvažiavo į mūsų mokyklą.
Lenkijoje Bialystokas – didelis miestas: kur nori, ten gali nueiti, nereikia tiek laisvalaikio organizuoti.
Tačiau ką veikti Narteikių kaime, kuriame įsikūrusi Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla. Todėl atvykę užsieniečiai buvo apgyvendinti Pasvalyje, svečių namuose „Šilas“.
Vėliau pakalbinti svečiai iš Turkijos prisipažino patyrę tik porą nepatogumų – negalėjo surasti taksi ir buvo prastas interneto ryšys.
Vis dėlto atvykę užsieniečiai buvo daugiausia užimti. Rūbų dizaino mokė ir rodė Nijolė Krasauskienė, floristikos studijoje dirbo Felicija Janušonienė, folkloro – dainų ir šokių mokė, supažindino su lietuvišku tautiniu kostiumu Vaida Šeškienė ir Rima Lopetkienė. Svečiai keliavo ir po Joniškėlį, Biržų kraštą, važiavo į Kryžių kalną, Šeduvos malūną, etnografinį Kleboniškių kaimą.
– Juk mūsų vienas iš susitikimo tikslų, remiantis mokinių pomėgiais ir interesais, plėtoti užklasinę socialinę ir kultūrinę veiklą. Taigi kad veikla po pamokų būtų įvairesnė ir įdomesnė, – teigė Jūratė Jovaišienė. – Iš tiesų nė vienoje mūsų projekto partnerių mokykloje nemokoma žemės ūkio dalykų, tokių specialybių jose nėra. Tarkim, Rumunijos profesinėje mokykloje ruošiami kirpėjai, manikiūrininkai, sporto specialistai.
– Mūsų profesinėje mokykloje yra 127 moksleiviai, kurie mokosi dviejų pagrindinių specialybių – žuvų augintojų ir darželio auklėtojų. Jie tris dienas per savaitę turi praktinius užsiėmimus, – aiškina Turkijos profesinės mokyklos mokytoja Berivan Karadag. – Čia atvykę mes mokomės visai kitokių dalykų – floristikos, rūbų dizaino. Mums tai kažkas naujo.
– Dar mokysim traktorių vairuoti, – šypteli Jūratė Jovaišienė, nes viešnagės programoje tikrai numatytas traktoriaus vairavimas. – O jie Turkijoje mus mokys žvejoti.
– Pas mus žemdirbiškų profesijų specialistai ruošiami universitetinio lygio mokyklose, – paaiškina viešnia iš Turkijos. – Baigiantieji aštuonias klases mokiniai laiko egzaminus. Surinkę mažiausiai taškų ateina pas mus. Bet čia jie kartu privalo baigti ir keturias vidurinės mokyklos klases.
Tačiau mokymosi motyvacijos problemos visur panašios.
Šio projekto profesinių mokyklų mokiniai yra iš ekonomiškai nepalankių vietovių, kur aukštas nedarbo lygis, kur jie susiduria su socialinėmis-ekonominėmis bei švietimo problemomis. Nemažai mokinių net nesupranta, kodėl mokymasis svarbus, arba jiems tiesiog nepatinka mokytis.
– Labai dažnai mūsų jaunuoliai išvyksta dirbti, augina vaikus arba turi žemą mokymosi motyvaciją, – pastebi Jūratė Jovaišienė. – Bendraudami su kitų šalių kolegomis, ir siekiame kurti nuolatinius bei lengvai taikomus metodus rinkti, stebėti ir analizuoti duomenis apie ankstyvą „iškritimą“ iš mokyklos.
Kitas projekte dalyvaujančių profesinių mokyklų mokytojų susitikimas numatytas Lenkijoje, 2017 metų pavasarį mokiniai susitiks Rumunijoje, birželio mėnesį – Turkijoje, o baigiamasis mokytojų susitikimas suplanuotas Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje. Šis projektas remiamas Europos Sąjungos pagal Erasmus+ programą.
– Lietuvoje lankomės pirmą kartą. Pas jus labai žalia, bet šalta. Pas jus saulė vėlai leidžiasi, temsta tik pusę dvylikos, o Turkijoje – jau devintą valandą. Lietuvoje nėra kalnų, tačiau matot daug dangaus. Pas mus įprasti avienos, jautienos, vištienos patiekalai, o jūs labiau mėgstat kiaulieną. Bet jūsų mokykloje labai patiko daržovių sriuba, – įspūdžiais iš viešnagės mūsų krašte dalijosi turkė Berivan Karadag. – Ir jūs, atrodo, labiau mėgstat saldžius nei sūrius patiekalus. Gal dėl to, kad pas jus vėsesnis klimatas ir reikia daugiau energijos…
Asta BITINAITĖ
Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos nuotraukos.
Be First to Comment