Nors ruduo nenumaldomai skaičiuoja paskutinius savo atokvėpius, aš su jumis dalinuosi rudens pradžioje pradėta ir iki šiol brandinta istorija. Pavadinkime tai pusdieniu Lietuvos kariuomenėje, arba tiesiog pusdieniu su tais, kurie neverkšleno… Arba dar geriau! „Kaip fotografas kariuomenės ieškojo“.
O viskas prasidėjo prieš kelis mėnesius, o gal net prieš 15 metų… Bet mes ne apie tai. Mes apie du žmones besivaikančius svajonės. Vienas jų Laurynas, kitas – Aš. Vienas – karininkas, kitas -fotografas. Atrodytų skirtingi dalykai, bet abu dėl savo svajonių perskrodėm daugiau nei puse Lietuvos, įleidom šaknis Žemaitijoje.
Tačiau ši istorija ne apie sentimentus ir, turbūt, nelabai apie mus. Pakviestas Lauryno apsilankyti Dragūnų batalione ilgai derinau reikalus kol ten patekau. Tad šis pasakojimas lai būna trumpa mano dienos suvestinė.
04:30. Žadintuvas suburzgia… Žinoma atsikeliu tik iš penkto karto (Ir kaip tie kariai gali anksti keltis ??? ).
04:55 Išvažiuoju iš namų – toks jausmas, kad važiuoju į žvejybą, bet ne … juk meškerės neturiu.
06:00 Susitinkame su Laurynu prie dalinio vartų. Mane patikrina, praleidžia.
06:00 – 06:30 Keliasi kariai. O kas nesikelia žino kokios pasekmės… Kadangi fotografuoti galiu visur, tai ir fotografuoju besiskutančius ar besivoliojančius tarp savo patalų. Kartais mane perveria vienas kitas piktas žvilgsnis. Bet viskas „OK“, viskas smagu.
06:30 Prasideda rytinė mankšta, pagalvoju – „neištverčiau“. Bet jie gali ! Na, vienas kitas pamiršta, kad dabar ruduo ir į lauka išbėga vilkėdami marškinėliais, bet ne problema, leitenantas greit įsako bėgt apsirengt. Tai sugaišina dar kelias minutes. Po kelių minučių konvojus pajuda…
07 :00 Grįžtame į dalinį. Laurynas aprodo tvarkingus ir pusėtinai tvarkingus kambarius. Kas nesusitvarkė – na žino kas bus…
08:00 Aplankome žymiąją Lietuvos kariuomenės virtuvę. Auksinių įrankių nematyt, bet sakė gamina neblogai. Kol kariai tvarkingai rikiuojasi prie valgyklos, vyksta vėliavos pagerbimas ( Galvojau, kad tik filmuos taip būna).
08:30 Kol kariai valgo, mes ruošiamės į mišką. Miškas čia pat , tad viliuosi, kad eiti daug neteks.
09:00 Aplankom kareivius, apžiūrim kaip darosi maskuotes ir ruošiasi žygiui.
09:15 Pajudam į mišką kur prasideda tikras žaidimas. Kariai šiandien mokosi gynybos ir puolimo taktikos. Imituojama reali kovinė situacija. Aš ir Laurynas – stebėtojai.
09:30 – 10:30 Klaidžiojam po mišką. Kažkodėl atrodo, kad ratais. Kartą pametam šauktinius, turbūt dėl to, kad aš nepasivelku…
10:30 Kariai įsikuria bazę.
10:30 – 11:00 Krūmais grioveliais ir kalvom ieškome kažkokios stebuklingos kalvos, nuo kurios kareiviai turi mokytis gintis.
11:15 – 11:30 Valio! Kalva atrasta, kariai užsiima pozicijas ir laukia priešo.
11:30 Prasideda puolimas. Kadangi esame netoli miesto ir tai ne poligonas, šauktiniai, kaip vaikystėje imituoja šaudymo garsus: „Tra-tra-tra!“. Priešas paima kalva. Grįžtame į dalinį.
11:45 Kadangi kariai ne viską atliko teisingai, Laurynas pasiūlo visiems draugiškai pasibėgiot iki dalinio. Žinoma, niekas neatsisako.
Taip baigiasi mano trumpa ekskursija Klaipėdos Dragūnų batalione. Kitą kartą žadėjo į naktinį poligoną pasiimti! Didelis ačiū Laurynui, kad priėmė bei paaukojo laisvą dieną man ir mano darbui. Linkiu sėkmės tarnyboje. Iki susitikimo poligone! Ten viskas bus kur kas rimčiau…
Foto ir tekstas : Karolis Bakūnas
Herojus : Laurynas Rutkauskas
Šaltinis: Story of Human
Be First to Comment