Turbūt kiekvienas, kuriam teko lankytis Švobiškyje, pamena, jog kelias į šio kaimo apylinkes veda dar per Antrąjį pasaulinį karą pradėtą statyti siaurojo geležinkelio tiltą. Vos jį pravažiavus ir pasukus į kaimelio pusę, privažiuojame akmenine tvora apjuostas kapines, kurių teritorijoje stūkso Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčia.
Dar prieš kurį laiką Švobiškio bažnyčia atrodė seniai „mačiusi“ remontą. Priėjus arčiau prie gelsvai ir baltai numargintų maldos namų atrodydavo, jog jie stovi it išsigandę. Byrantis tinkas, suskirdę fasado dažai, netekusi grožio vidaus apdaila, supuvę langų rėmai – toks vaizdas pasitikdavo tikinčiuosius.
Šių metų pavasarį situacija ėmė keistis. Atliktas remontas ir šiandien bažnyčia bei šalia stovinti varpinė kaimo gyventojus bei svečius džiugina atnaujintu fasadu. Pastato sienos perdažytos baltai, atnaujinti langai, sulopytas varpinės stogas bei šventoriaus vartus dengianti skarda, atnaujintas kryžius. Taip pat perdažyta medinė varpinė, atstatyta išgriuvusi mūro tvora.
Švobiškiečiai teigia, jog bažnyčia tapo didingesnė. Ji labiau pastebima bei puikiai praturtina kaimo peizažą, atsiveriantį žvelgiant į Švobiškį nuo tilto. Senoliai tikina, jog dabar bažnyčia – kaip ir prieš daugelį metų.
– Bet kuris šimtmečius menantis pastatas reikalauja nuolatinės priežiūros, Švobiškio bažnyčia – ne išimtis. Atlikti darbai – tik startas, – taip pasakojimą pradeda Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčios parapijos administratorius kunigas Rimas Mikalauskas.
Anot kunigo, dėl esamos bažnyčios padėties nėra ko stebėtis. Rimtesnis bažnyčios atnaujinimas buvo atliktas prieš trisdešimt metų. Tuomet parapijiečių lėšomis buvo remontuojami vargonai, taisomi nuo sniego nukentėję lietvamzdžiai. Vėliau, apie 2005-uosius, smulkiems, tačiau svarbiems bažnyčios fasado ir vidaus kosmetiniams darbams atlikti pagelbėjo Pasvalio rajono savivaldybės skirta kelių tūkstančių litų parama. Anuomet pradėtus darbus sutrukdė bažnyčios turto grobstymo skandalas, kurio kaltininkai dabar laukia teismo nuosprendžio. Prisimindamas 2007-ųjų sunkumus, R. Mikalauskas džiaugėsi, jog juos įveikti padėjo nepalaužiamas parapijiečių tikėjimas ir užsispyrimas.
– Patirti laikini sunkumai tik dar kartą įrodė, jog tikėjimas Dievą sustiprina žmones ir skatina juos nepasiduoti užklupusioms negandoms. Tai buvo iššūkis, dėl kurio tam tikrus nepatogumus kelių reformatų evangelikų bažnyčių bendruomenės jaučia iki šiol. Gaila, bet dabartinė Švobiškio bažnyčios būklė atspindi naują likimo siųstą išbandymą: emigracija, visuomenės senėjimas, kuris labai ryškus kaimo vietovėse. Į pamaldas žmonių nesusirenka tiek, kiek prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto būrio tikinčiųjų sulaukiame prieš Vėlines, taip pat Motinos dieną ir vasarą, įprastai liepos viduryje, kuomet prisimename mirusius parapijiečius. Todėl pradėtais darbais norime visuomenei priminti, jog, nepaisant sunkumų, Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčia yra nepamiršta ir parapijiečių globojama. Kartu su bažnyčios vadovybe viliamės, jog ir vietos valdžia neliks nuošalyje. Švobiškio evangelikai reformatai mato, kaip Savivaldybė stengiasi ir skiria finansinę paramą rajone esančioms bažnyčioms remontuoti. Tikimės, jog ateinančiais metais, matydama mūsų už bažnyčios ir parapijiečių aukas atliktus darbus, Savivaldybė ryšis paremti ir šią nuošalią, tačiau garbingą savo istorija rajone vienintelę evangelikų reformatų konfesijos bažnytėlę, – tikisi kunigas. – Per mano jau dešimtmečiais skaičiuojamą tarnystės patirtį šioje parapijoje visada buvo šilti santykiai ir su Joniškėlio seniūnija, Pasvalio rajono valdžia ir Seimo nariu Antanu Matulu. Seniūnijos darbuotojai stropiai prižiūri bažnyčios teritorijoje esančias kapines. Pagal savo kuklias išgales šalina avarinės būklės medžius.
Kunigo teigimu, pradėtiems darbams vien tikinčiųjų aukų nepakanka. Kadangi Švobiškio evangelikų reformatų parapija priklauso Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai, finansinės pagalbos prašoma iš tarptautinių bažnytinių fondų. Šiuo atveju atsiliepė Gustav Adolf Werk (GAW) fondas iš Vokietijos, kuris Švobiškio reformatų evangelikų bendruomenę rėmė dar iki Antrojo pasaulinio karo.
– Kartu su bažnyčios valdyba, įvertinę atskiras pastato konstrukcijas, ateityje planuojame tvarkyti vandens pažeistą bažnyčios bokštelio tinką, remontuoti mūrą saugančias skardos konstrukcijas. Perdažysime bažnyčios stogą, taip apsaugodami ji nuo tolesnės korozijos, – ateities planais dalinosi Rimas Mikalauskas.
Kunigas pridūrė, jog, įgyvendinus šiuos darbus, bus galima pereiti prie vidaus restauravimo. Parapijiečiai norėtų atkurti anksčiau buvusį bažnyčios interjerą bei spalvas. Kaip bebūtų, šie darbai reikalauja dar daugiau lėšų, kurių bažnyčia šiandien neturi. Be to, kitais metais numatoma įrengti žaibolaidį, sutvarkyti bažnyčios bokštelio tinką ir jį saugančias skardos konstrukcijas, nudažyti stogą.
Švobiškio evangelikų reformatų bendruomenės ateityje laukia dar daug planų, lūkesčių ir darbų. Bažnyčios perdažymas – tik pradžia.
Be First to Comment