Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Joniškėlyje vykdomi Laisvės kovų atminimo vietos tvarkymo darbai. Bendram tikslui suvienytos net kelių įstaigų ir organizacijų pajėgos: Pasvalio rajono savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Joniškėlio miesto seniūnijos ir bendruomenės. Joniškėlis neabejotinai buvo pats svarbiausias 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų centras Šiaurės Lietuvoje, todėl ir pagarba istorijai čia turi būti pavyzdinė.
Paminklas Joniškėlio karžygiams
Šiomis dienomis baigiamas restauruoti antkapinis karininko Jono Stapulionio paminklas šalia senųjų kapinių Vytauto gatvėje. Pernai buvo atlikti paruošiamieji darbai, sutvarkyta dokumentacija ir parengta dailės vertybės konservavimo, restauravimo darbų programa. Šiais metais Kultūros paveldo departamentas skyrė finansavimą, savo dalį pridėjo Pasvalio rajono savivaldybė.
Trumpai apie paminklą. 1920 m. rugsėjo 22 d. mūšyje su lenkais prie Kapčiamiesčio žuvo artilerijos karininkas J. Stapulionis, kilęs iš Gustonių kaimo. Mokėsi Maskvoje, tačiau 1919 m. grįžo į Lietuvą ir savanoriu įstojo į kariuomenę. Baigęs karo mokyklą paskirtas 1-ojo artilerijos pulko leitenantu, dalyvavo kovose su lenkais Seinų krašte. Po mirties apdovanotas I-ojo laipsnio Vyties kryžiumi bei Savanorio medaliu. Iš pradžių J. Stapulionis buvo palaidotas Joniškėlio senųjų kapinių koplyčioje. 1935 m. giminaičių rūpesčiu pastatytas unikalių formų paminklas, vaizduojantis patranką. Architektas Petras Vaivada (kitur nurodoma Stanišausko pavardė). Žolinės dieną paminklas buvo pašventintas, velionio palaikai perkelti į specialiai įrengtą rūsį. J. Stapulionis kovojo toli nuo gimtinės, tačiau pagarba jam reiškė pagarbą visiems už laisvę kritusiems Joniškėlio partizanų „mirtis bataliono“, vėliau išaugusio į kunigaikščio Vytenio pulką, vyrams. Taip jau atsitiko, kad pulko atminimas įamžintas ne jo gimtajame Joniškėlyje, o Giedraičiuose, kur laimėtas svarbiausias mūšis. Tiesa, ryšys su mūsų kraštu akivaizdus ir čia – paminklą sukūrė iš Skrebotiškio kilęs dailininkas Antanas Jaroševičius.
Sovietmečiu J. Stapulionio kapas buvo sąmoningai apleistas, apsodintas tujomis, kurios tapo natūralia apsauga nuo nereikalingų akių. Apie keistą paminklą geriausiai žinojo mokiniai, kurie pertraukų metu į krūmus ateidavo parūkyti. Nieko keisto, kad Nepriklausomybę paminklas pasitiko apgailėtinos būklės. 1990 m. jį atgaivino restauratoriai Kęstutis Stepšys ir Danutė Kazlauskaitė. 2000 dolerių darbams paaukojo JAV gyvenusi J. Stapulionio brolio Antano žmona. Buvusio Joniškėlio bataliono vado šeima į Vakarus pasitraukė baigiantis karui. Jis pats mirė 1978 m. Bostone, 1995 m. palaikai urnoje grįžo į gimtąjį kraštą ir ilsisi šalia brolio. Architektas Vytautas Brėdikis sukūrė A. Stapulioniui kuklų obeliską.
„Smetoninis“ betonas nepavaldus laikui
Beveik po trijų dešimtmečių paminklas pagaliau vėl sulaukė specialistų. Aukščiausios kategorijos restauratorius Kęstutis Norkūnas daugelį metų dirba su akmens ir betono kūriniais. Tarp jo restauruotų paminklų – garsusis Puntuko akmuo, Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Rokiškyje, Vincui Kudirkai – Kudirkos Naumiestyje, Vytautui Didžiajam – Veliuonoje, antkapiniai paminklai Vilniaus Bernardinų kapinėse. K. Norkūnas minėjo, kad Joniškėlio „patranka“ buvo gerokai pavargusi, bet ne pats blogiausias jo praktikoje sutiktas paminklas. Plika akimi buvo matyti aptrupėjęs betonas, nukritęs tinkas, nusilupę dažai. Varganai atrodė tvorelė. Atlikus cheminės sudėties tyrimus paaiškėjo, kokias medžiagas geriausia naudoti restauravimui. Pirmuoju žingsniu nuo paminklo buvo nušveisti dažų likučiai, pašalintas atitrūkęs tinkas. Atskiros paminklo dalys buvę nudažytos aliejiniais dažais, kuriuos itin sunku pašalinti, tam prireikė smėliavimo technologijos, kai paviršius veikiamas aukšto slėgio smėlio dalelių srove. Po to plovimas vandens srove, apdorojimas tirpalais, formų atkūrimas, tinkavimas, dažymas… Kadangi nėra duomenų apie autentiškas paminklo spalvas, restauravimo komisija parinko šviesius atspalvius, atsisakydama iki šiol buvusių juodų detalių. Tiesiogiai su žeme besiliečiančias paminklo dalis meistrai padengė hidroizoliacinėmis priemonėmis, kurios apsaugos nuo ant pylimo patenkančių kritulių. Pylimo sutvarkymui žemių parūpino miesto seniūnija.
Restauravimo darbams suteikiama penkių metų garantija. Stebint, kaip gerai atrodo prieš 83 metus išlietas betonas, tikėtina, jog netikėtumų nebus. Labai svarbu, kad paminklas stovi atviroje erdvėje, jo neužgožia medžiai, nėra pavėsio, nuolatinės drėgmės, taigi, ir sąlygų rastis pelėsiui. Kita vertus, mūsų klimato juostoje nereikia tikėtis, kad atvirame ore stovintys meno kūriniai išsaugotų savybes, kuriomis ir po tūkstančių metų žavi antikinis paveldas.
Atnaujinamos partizanų kapinės
Dar pavasarį joniškėliečiai pastebėjo sujudimą Lietuvos partizanų kapinėse – buvo iškirstos senos liepos, išrauti krūmai. Jau prasidėjo rimtoji kapinių tvarkymo darbų dalis. Dėl užsitęsusių viešojo pirkimo procedūrų tinkamiausias laikas tokiems darbams praėjo, kita vertus, šiųmečio rudens išdaigos leidžia tikėtis gamtos palankumo. Kapinių sutvarkymo darbus finansuoja Pasvalio rajono savivaldybė. Bus pakeista grindinio danga, įrengtos vietos gėlėms pasodinti, atnaujinti senieji kryželiai. Darbus atliks UAB „Gebuva“ iš Panevėžio.
Partizanų kapinės Vytauto gatvėje atsirado Atgimimo metais, siekiant įamžinti Joniškėlio krašto partizanų atminimą. Dauguma iš 30 kapaviečių yra kenotafai, t. y. simboliniai kapai. Beveik visi čia įamžinti partizanai žuvo 1945–1946 m. laikotarpyje, kai pasipriešinimas buvo aktyviausias. Tragiškas susidūrimas įvyko 1946 m. vasario 23 d. Uniūnų kaime, dabartinio Pakruojo r. pakraštyje. Susišaudyme žuvo nuo 19 iki 23 partizanų. Kūnus stribai išniekino Joniškėlio centrinėje aikštėje priešais NKVD būstinę, paskui užkasė Girelės pamiškėje. 1988 m. suradus ir atkasus kapavietę paaiškėjo, kad joje tėra septynių vyrų palaikai. Jie buvo perkelti į partizanų kapines. Tikėtina, jog kitus kūnus stribams dar nespėjus užkasti iš miško slapta pasiėmė ir palaidojo artimieji. Duomenys kartais prieštaringi, tad šioje istorijoje dar yra neatsakytų klausimų.
Pakvies į Kariuomenės dienos minėjimą
Laisvės kovų memorialą Joniškėlyje tikimasi sutvarkyti iki Lietuvos kariuomenės dienos – lapkričio 23-iosios. Ta proga visuomenė bus pakviesta į iškilmingą paminėjimo renginį. Jo metu partizanų kapinių erdvėje bus atidengtos ir pašventintos atminimo lentos 1919–1920 m. Joniškėlio valsčiaus savanoriams ir Vyčio kryžiaus kavalieriams. Po visą šalį keliaujanti pagarbos iniciatyva pasiekė Joniškėlį, kuris užbaigs karžygių įamžinimą Pasvalio krašte. Šiems darbams lėšų skyrė Joniškėlio miesto seniūnija ir bendruomenė, įgyvendinanti Krašto apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Joniškėlio bataliono (1919–1920 m.) karių atminimo įamžinimas Laisvės kovų memoriale“. Iškils vėliavos stiebas, atsiras suolelis poilsiui, senosiose kapinėse esantys Lietuvos karių kapai bus pažymėti lentelėmis su aprašymais.
Jau kitais metais, savivaldybės vykdomo turizmo infrastruktūros projekto dėka, prie memorialo bus įrengtas informacinis stendas, kuriame miesto svečiai galės daugiau sužinoti apie legendinę Joniškėlio istoriją. O kol kas darbai tęsiasi, reikia daug nuveikti, kad laisvės kovotojų pagerbti atvykę kraštiečiai išties jaustųsi pakiliai.
Be First to Comment