Tik dvi savaitės prabėgo nuo Pumpėnų vidurvasario šventės, o Joniškėlio ligoninės paciento Dariaus Bumblio svajonė jau įgyvendinta su kaupu. Praėjusį šeštadienį pumpėniečiai broliai Arminas ir Martynas Vareikos atvežė ne tik naują modernų elektrinį keltuvą, bet ir čiužinį nuo pragulų.
Skaitytojams primename šios jaudinančios geradarystės priešistorę. Gydytoja Rita Satkuvienė mūsų laikraščio redaktoriui, Joniškėlio bendruomenės pirmininkui Viktorui Stanislovaičiui prasitarė apie visišką fizinę negalią turintį Darių ir jam reikalingas būtinas, tačiau brangiai kainuojančias specialias priemones. Redaktoriaus skambutis labdaringomis misijomis garsėjančiam Arminui Vareikai, kaipmat užsuko šios labdaros karuselę. Broliai Vareikos paskelbė, kad per Pumpėnų vidurvasario šventę bus galimybė aukoti pinigus kilniam tikslui, o Rimanto Kaukėno paramos grupė atidarė specialią banko sąskaitą.
Šventės išvakarėse Arminas atvyko į Joniškėlio ligoninę ir į internetą įkeltas vaizdo reportažas sulaukė didžiulio dėmesio. Dabar nedidelį jautrų reportažą yra pamatę per devynis tūkstančius lankytojų ir daug juo pasidalinusių.
Gyvenimą pakeitęs nesėkmingas šuolis
Kol laukėme iš Pumpėnų atvykstant brolių Vareikų, pasikalbėjome su jau dešimt metų judėjimo negalią turinčiu Dariumi. Stebino 38 metų vyro psichologinis tvirtumas – per beveik pusvalandį laiko neišgirdome nė menkiausios dejonės, nusiskundimų, priekaištų, kaltinimų. Darius ramiai, nuosekliai papasakojo apie jį ištikusią nelaimę, iš esmės pakeitusią tolesnį gyvenimą. Gal balsas šiek tiek virptelėjo tik tuomet, kai pašnekovas prisiminė Panevėžio ligoninėje gydytojos ištartus žodžius palatoje buvusiam būreliui rezidentų: „Šis jaunuolis jau tikrai niekada nebevaikščios“.
Iš Talkonių kilęs Darius labiausiai norėtų gyvenimo ratą atsukti atgal iki 2009-ųjų rugpjūčio 2 d. lemtingų maudynių akimirkos Jurgėnų tvenkinyje. Netoli kelio „Via Baltica“, buvusio žvyro karjero vietoje esantis vandens telkinys yra pamėgta maudymosi vieta. Jame Darius maudėsi nuo vaikystės, tad dirbtinis ežerėlis jam buvo puikiai žinomas – šimtus kartų perplauktas bei daugybę kartų nardyta saugiose vietose. „Jau ruošėmės baigti maudynes, tačiau nusprendžiau dar kartą nuo kranto šokti į vandenį. Tikriausiai slystelėjau, nes į vandenį pliumptelėjau ne taip, kaip visada. Į smėlėtą tvenkinio dugną atsitrenkiau galva ir petimi… Panevėžio ligoninėje po operacijos sužinojau, kad lūžę penktas ir šeštas kaklo slanksteliai“, – pasakojo Darius.
Pašnekovas minėjo, jog iki tos lemtingos rugpjūčio dienos nesuvokė, kad tokia baisi nelaimė gali atsitikti vandenyje. „Dažnai girdėdavau apie tragiškus eismo įvykius, apie dideles nelaimes atnešusius gaisrus. O nesėkmingų maudynių pasekmės apsiribojo tik žiniomis apie praskeltas galvas“, – kalbėjo Darius. Tik Palangos reabilitacinėje ligoninėje jis pamatė, kad tokių nelaimėlių kaip jis – dešimtys. Pašnekovo nuomone, per televiziją trūksta socialinių reklamų apie galimus neatsargių maudynių padarinius. Anot Dariaus būtų gerai, kad sukurtų tokią pat įtaigią reklamą, kokia yra skirta beprotišką greitį mėgstantiems vairuotojams. Visiems iki skausmo iš televizoriiaus ekrano žinomas vaizdas, kaip pašėlusį greitį mėgęs Algis kviečia sėsti šalia į neįgaliojo vežimėlį visus nutrūktgalvius vairuotojus. Prieš kiekvieną maudynių sezoną jis per feisbuką draugams nepamiršta priminti, kokių skaudžių pasekmių gali turėti neatsargus elgesys vandenyje.
Nuo pusės kūno vyrą apėmusi visiška nejautra. Nuo ilgo gulėjimo prasidėjo osteoporozė – kaulai pasidarė labai trapūs. Prieš kurį laiką Dariui nuo kėlimo ar vartymo buvo lūžęs dešinės kojos šlaunikaulis. Tačiau maždaug tik po poros savaičių apie tai sužinota. Anot paciento, apie vienos ar kitos kūno vietos traumą signalizuoja paaštrėję galvos skausmai ir prakaitavimas. Tačiau tą kartą jis nekreipė dėmesio ir tik Pasvalio ligoninėje koją peršvietus rentgenu paaiškėjo diagnozė. Yra ir teigiamų poslinkių. Iš pradžių nei vienos rankos negalėjo pajudinti. Dabar po masažų vyras jau gali pakelti abi rankas ir paimti ne tik puoduką, bet ir telefoną.
Iš gyvenimo nelaukia dangiškos manos
Atkreipėme dėmesį į mūsų pašnekovo žalios spalvos marškinėlius su užrašu „Geriausias tėtis pasaulyje“. „Gimtadienio proga podukra Gabrielė ir sūnus Martynas padovanojo“, – šypsodamasis tarė Darius. Jo penkiolikmetis sūnus su mama gyvena Pumpėnuose. Prieš kelerius metus į miestelį iš Talkonių persikėlė ir Dariaus motina. Dvidešimtmetė Gabrielė su draugu įsikūrusi Panevėžyje.
Visišką judėjimo negalią turinčiam vyrui dabar vienas didžiausių pagalbininkų yra nešiojamasis kompiuteris. Slaugos ligoninės vienutėje gulinčiam Dariui dienos slenka bendraujant feisbuke, žiūrint įvairius filmus, sekant Lietuvos ir pasaulio naujienas. Mėgsta pasižiūrėti krepšinio rungtynes, tad dabar laukia rugpjūtį Kinijoje prasidėsiančio pasaulio vyrų čempionato. „Feisbuke turiu 120 draugų. Iš jaunystės laikų bičiulių, kol buvau sveikas, liko tik vienas kitas. Kiekvienas užsiėmęs darbais, šeimomis, turi savų rūpesčių. Tokia realybė ir nereikia nieko kaltinti“, – mąstė pašnekovas. Prisiminęs po operacijos palatoje išgirstą žiaurų gydytojos verdiktą, Darius prisipažino, kad tuokart jį buvo persmelkęs juodas nevilties šešėlis. „Tačiau gana greitai susitaikiau su likimo mestu iššūkiu. Galbūt padėjo tai, kad niekada netryškau pernelyg dideliu optimizmu. Esu realistas – gyvenime tikiu tuo, ką matau ir jaučiu“, – savo gyvenimo filosofiją dėstė D. Bumblys.
Ne vienoje gydymo įstaigoje gulėjęs Darius pasidžiaugė puikiu Joniškėlio ligoninės personalu. Nudžiugo pamatęs slaugute čia dirbančią buvusią klasės draugę. „Joniškėlyje sutikau nuostabią gydytoją Ritą Satkuvienę, kurios asmenyje profesinis išmanymas dera su žmogiškuoju jautrumu ir dėmesiu“, – šypsodamasis kalbėjo Darius.
Buitį palengvins keltuvas ir čiužinys
Iš Pumpėnų į Joniškėlio ligoninę broliai Arminas ir Martynas Vareikos atvyko kartu su pagalbininkėmis – savanorėmis Ugne bei Rimante. Prieš išpakuojant keltuvą ir čiužinį, Arminas įteikė Dariui vieną šiųmetės Pumpėnų vidurvasario šventės atributų – sportinius marškinėlius su garsaus krepšininko Mindaugo Lukauskio atvaizdu ir pasidalino šventės įspūdžiais.
„Pumpėnų vidurvasario šventė jau tiek išaugo, kad galima organizuoti ir labdaringas akcijas. Džiaugiamės galėdami padėti savo krašto žmonėms. Didžioji dalis lėšų surinkta būtent per šventę. Tokie gestai stiprina bendrystės jausmą ir parodo, kad mes daug ką galime nuveikti patys. Kuomet prieš šventę lankiausi pas Darių, jis manęs atsargiai pasiteiravo, ar tikiu, kad pavyks surinkti lėšų brangiai kainuojančiai įrangai. Aš tada atsakiau – jei netikėčiau, nesiimčiau tokios veiklos. Tą patį galiu pakartoti ir dabar“, – sakė A. Vareika. Jo brolis Martynas pridūrė, kad jau keleri metai bendradarbiaujama su Rimanto Kaukėno paramos grupe ir skatinama žmones aukoti šiam labdaros ir paramos fondui.
Brolių atvežtas naujas žymios belgų firmos „Vermeiren“ keltuvas skirtas perkelti neįgalųjį iš lovos į vežimėlį. Naujo įrenginio keliamoji galia – 175 kilogramai. Įkrovus akumuliatorių, keltuvas buvo sėkmingai išbandytas. Iš tikro – didelis pagalbininkas tiek pačiam neįgaliajam, tiek slaugytojoms. O į žmogaus svorį automatiškai reaguojantis švediškas čiužinys padės išvengti pragulų.
„Noriu jums padėkoti motinos Teresės žodžiais, kurie iškalti prie Joniškėlio kultūros namų stovinčiame koplytstulpyje: „Jūsų geri darbai bus užmiršti rytoj. Vis dėlto darykite gerus darbus!“ – įteikdama Arminui ir Martynui pilną medaus korį sakė gydytoja R. Satkuvienė.
Be First to Comment