Press "Enter" to skip to content

In memoriam Genovaitė Šatrauskienė

Ankstų kovo 19 rytą netikėtai nutrūko Genovaitės Šatrauskienės gyvenimo styga…

Ar žinote kuo kvepia pavasaris? Žeme bei atgimstančia gyvastimi, kuri tūkstančiais šaltinių prasiveržia iki dangaus ir užlieja mūsų sielas viltinga šviesa… 

Žemė buvo Tavo darbas, Tavo gyvenimas, Tavo prakeiksmas ir pašaukimas… Taip gyveno Tavo tėvai, seneliai, toks buvo ir Tavo kelias… 

Tu tiesiog lietei žemę… Sukaustytą pavasarinio ižo, išdžiovintą vasaros kaitrų ir permerktą rudens lietaus… 

Lenkėsi žemei, nes kaip niekas kitas gerai žinojai, jog niekas iš šalies neateis ir nepaduos. Ir viską ko norėsi gyvenime, teks išsikovoti, užsidirbti pačiai, savomis rankomis, liečiant žemę…

Tu glostei žemę… taip, kaip kažkada glostei savo mylimą vyrą, taip lauktas dukras, išsvajotus anūkus… Tuos, su kuriais varge ir džiaugsme, laimėje ir nelaimėje… Penkiasdešimt šešis pavasarius… 

Ko ne visą savo gyvenimą atidavei Joniškėlio bandymų stočiai. Nors Tavo pavardės nerasime disertacijose ir knygose, visi kolegos pasakys – jog be Tavo darbščių rankų ir reiklumo, tavo švelnių  žodžio ir nuoširdžios šypsenos tie darbai vargu ar būtų parašyti… 

Ilgėsimės Tavęs ir kiekvieną pavasarį, bundančio pasaulio šurmulyje ieškosime Tavęs – Motinos, Žmonos, Močiutės, Kolegės… 

Tos, kuri visą gyvenimą glostė žemę…

Genovaitė Šatrauskienė
1963.04.27-2020.03.19
Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.