Press "Enter" to skip to content

Niekas negarantuoja, ar einant į rūsį vėl neprireiks guminių batų

Prieš keliolika metų prasidėjęs daugiabučių renovacijos procesas šiuo metu yra įgavęs gan didelį pagreitį. Pirmiausia savo namus atnaujinti ryžosi didmiesčių gyventojai. Tačiau pradžia nebuvo lengva, nes ne visi tikėjo renovacijos nauda. Didelių namų bendrijų butų savininkų triukšmingi susirinkimai dažniausiai baigdavosi nieko nenutarus, o žmonės skirstydavosi po jų net užkimę ginant savo nuomonę. Senų daugiabučių gyventojų nesugundydavo net galimybė gauti iš valstybės nemažą finansinę paramą pusei renovacijos išlaidoms kompensuoti. Gyventojų nuomonė pradėjo keistis tik po to, kai buvo atnaujinti pirmieji namai. Juk daugiau nei trečdaliu sumažėjusios išlaidos šildymui – rimtas faktorius. Be to, namai atrodė gražesni, o tuo pačiu – ir butai juose gerokai pabrango. 

Joniškėlietis J. Špokavičius daugiau negu mėnesį pumpavo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės g. 13 namo rūsyje besikaupiantį vandenį.

Didmiesčiai iki šiol lenktyniauja, skelbdami spartėjančios renovacijos rezultatus. Kadangi dar sovietmečiu statytų daugiabučių netrūksta ir mažesniuose miestuose, renovuotų namų daugėja ir juose. 

Tuo pačiu daugiau darbo atsirado projektus rengiančioms ir jos įgyvendinančioms firmoms. Nežiūrint to, daugiabučių gyventojams tenka kaip reikiant pasirūpinti, kad rastų už prieinamą kainą ir laiku bei kokybiškai darbus atliksiančią įmonę, nes vadinamųjų „chalturščikų“ taip pat nestinga. 

Norint pasiekti maksimalią renovacijos naudą nepakanka pavyzdingai atnaujinti namą. Daug reikšmės tam turi ir šilumos tinklų būklė. Virš šiluminės trasos žiemą žaliuojanti žolė, kurios niekada nepadengia sniegas tik patvirtina, kad tiekiant namui šilumą patiriami dideli nuostoliai. Todėl jau nebe pirmus metus vykdoma šilumos tinklų rekonstrukcija, senus vamzdynus keičiant moderniais šiuolaikiniais. Tai – nelengvas ir atsakingas darbas. Todėl ir čia kartais kyla nenumatytų problemų.

Šiluminė trasa, vedanti į Joniškėlyje, G. Petkevičaitės-Bitės g. 13 daugiabutį pernai irgi buvo rekonstruota. Tačiau prieš penkerius metus renovuoto namo gyventojai tuo anaiptol nesidžiaugia. „Iškart po trasos atnaujinimo pradėjo tvinti namo rūsiai. Prieš tai to niekada nebūdavo. Dabar, susikaupusį vandenį galime pašalinti tik vandens siurbliu. Ir tai daryti turime gana dažnai. Net ir išsiurbus vandenį, rūsiai būna drėgni. Pranešėme apie tai namą administruojančiai „Pasvalio butų ūkio“ bendrovei, bet išgirdome, kad dėl šios problemos turime kreiptis į vamzdynų rekonstravimą vykdančią bendrovę „Panevėžio energija“, – skundėsi minėto daugiabučio gyventojai. 

Nors rūsys skendo beveik tris mėnesius, bendrovės meistrai darbus pradėjo tik vasario pradžioje. 

Mūsų laikraščio redakcijos korespondentams informavus energetikus apie šias problemas „Panevėžio energiją“, gavome oficialų atsakymą, kurį ir pacituosime. 

„Rekonstruojant šilumos tinklus, buvo pakeisti seni susidėvėję šilumos tinklų vamzdynai į bekanalius, pramoniniu būdu izoliuotus vamzdžius. Esama situacija, kad daugiabučio namo rūsyje kaupiasi vanduo AB „Panevėžio energija“ yra žinoma ir tam imtasi priemonių, informuojant šilumos tinklų rekonstravimo projekto darbų rangovą, kad papildomai atliktų hidroizoliacinius darbus per vamzdynų sandūras. 

Šiuo metu šie darbai jau atlikti ir bus vykdomas stebėjimas, ar nesikaupia vanduo per vamzdynų įėjimą į pastatą. Tačiau yra tikimybė, kad šie darbai gali neišspręsti daugiabučio namo gyventojų problemos, nes šioje vietoje yra aukšti gruntiniai vandenys ir prie namo nėra drenažinės sistemos. O tai gali būti priežastis, dėl ko kaupiasi vanduo namo rūsyje“, – aiškinama „Panevėžio energijos“ atsakyme. 

Užpraeitą pirmadienį atskubėję meistrai minėtus hidroizoliacinius darbus atliko. Vanduo į rūsius pro pamatą šiuo metu nebeteka. Tačiau namo gyventojų nerimas niekur nedingo. „Užbetonuota siena ir dabar šlapiuoja. Todėl tik laiko klausimas, kada vėl prasimuš į rūsius vanduo. Nes jam lauke nėra kur dingti“, – svarstė daugiabučio gyventojai, priminę, kad esant seniems vamzdynams, tokių problemų nekildavo. Nors gruntiniai vandenys buvo nė kiek ne žemesni.

www.darbs.lt

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.