Press "Enter" to skip to content

Joniškėlyje – neeilinis jubiliejus

 Pasvalio ligoninės Joniškėlio palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius šventė  neeilinį jubiliejų. Čia gulinčiai Onai Jakuškienei sukako šimtas metų! 

Kaip pasakojo senolės sveikata besirūpinanti gydytoja Rita Satkuvienė, ilgaamžė šios akimirkos laukė labai nekantriai ir jau gerą pusmetį skaičiavo dienas iki išskirtinio jubiliejaus. 

– Esu labai laiminga ir dėkoju visiems už sveikinimus! – jaudulį sunkiai tvardydama kalbėjo Ona. 

Joniškėlio ligoninės personalo vardu Oną sveikina gydytoja Rita Satkuvienė. Artimieji įsitikinę – jei ne medikų rūpestis, jubiliatė vargu ar būtų sulaukusi šimto metų. Aidos GARASTAITĖS nuotrauka.

Nors sunkiai girdi ir jau pusantrų metų nebevaikšto, šimtametė dar visai guvaus proto. Paklausta apie tai, kas labiausia įsirėžė atmintin, moteris užsimena apie tremtį, traukinio vagonus, vežusius ją į amžino įšalo žemę… 

Ona Jakuškienė (Lukoševičiūtė) kilusi iš gausios aštuonių vaikų šeimos, gyvenusios Sindriūnų kaime. Kai jai buvo septyneri ar aštuoneri, kad šeimai būtų lengviau, kartu su broliu išėjo dirbti pas tetą, kuri Pervalkų kaime turėjo 35 hektarų ūkį. 

Čia ji pasitiko karą bei nerimastingus ir kruvinus pokario metus. 

Greta Joniškėlio esančio Lukštynės kaimo gyventojai Onai Jakuškienei praeitą savaitę sukako 100 metų. Jubiliejinę juostą jai užrišo Joniškėlio apylinkių seniūnijos seniūno pavaduotoja Rūta Liberienė. Aidos GARASTAITĖS nuotrauka

Vieną 1949-ųjų dieną atėjo tie, kuriems atrodė, jog darbštiems ir savo kraštą mylintiems žmonės ne vieta tėviškėje. Liepė greitai susikrauti daiktus ir keliauti ten, iš kur nežinia ar grįžtama… 

Ona iššoks per langą, pabėgs, šlapia ir sušalusi slapstysis svetimose daržinėse, kol galų gale po dviejų savaičių atėjusi sesutė pasakys, jog trėmimai baigėsi ir ji gali ramiai grįžti namo… 

Peržengusi namų slenkstį užsikais arbatos, bet išgerti nebespės… Į duris pasibels… 

– Mane išvežė jauną. Buvau vos dvidešimt devynerių. Važiavome traukiniu. Gyvuliniuose vagonuose… 

Pasvalietiškas lygumas pakeis amžino įšalo žemė. 

Dvejus metus vergaus Bodaibo aukso kasykloje, vėliau pasiprašys perkeliama pas Irkutsko srityje, netoli Baikalo ežero, ištremtą brolį. Čia įsidarbins kepykloje. Darbščią lietuvę netrukus pastebės ir ji taps kepyklos vedėja. 

Ten susipažins ir su guviu būsimuoju vyru iš Pasvaliečių kaimo (Biržų r.) Leonu Jakuška. 1952 metais pora susituoks. Toli nuo Lietuvos gims Valentinas, Petras, Stasys. Jau grįžus tėviškėn pora susilauks pagrandukės Dalios. 

Po vienuolikos tremtyje praleistų metų šeima pagaliau grįš į tėviškę. 

– Man buvo penkeri, tad puikiai pamenu, kaip sunku buvo tėveliams. Niekas nenorėjo registruoti, niekas nepriėmė gyventi. Grįžę tris mėnesius glaudėmės daržinėje pas Joniškėlyje gyvenusį mamos brolį. Po to nuomojomės tai vienus, tai kitus namus. Kiek ilgiau buvome apsistoję Narteikiuose, o paskui gavome namus Lukštynės kaime, greta Joniškėlio, – prisimena Onos dukra Valentina. 

Rajono savivaldybės vicemerą Stanislovą Kiudį ir šimtametę sieja bendra istorija. Būdamas vaikas iš
tremties jis grįžo tuo pačiu traukiniu, kuriuo į Lietuvą keliavo ir Onos šeima.Aidos GARASTAITĖS nuotrauka.

Leonas kurį laiką dirbo melioracijoje, Ona – Joniškėlio statybinių medžiagų gamykloje. Vėliau vyras daug metų buvo iešmininku „prie siauruko“, o žmona rūpinosi ūkiu ir keturiais vaikais. 

Vietiniai puikiai žino, o važiuojantys naujuoju Pasvalio keliu neabejotinai atkreipia dėmesį į Jakuškų namą, pirmiausia – į garažą, ant kurio nupieštas elnias – automobilio „Volga“ ženklas. 

– Jį nupiešė mano brolis. Tėtis dar Sibire nusipirko „Volgą“ ir traukiniu parsigabeno ją į Lietuvą. Tai unikalus atvejis. Su ta „Volga“ jis net 500 kartų jaunavedžius yra vežęs… – pasakoja Valentina. 

Leono jau nebėra. Iš gausios Onos šeimos ji taip pat likusi paskutinė… 

Pastaruosius metus šimtametė leidžia Joniškėlio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Tačiau neužmiršta ir nepalikta – čia nuolat užsuka vaikai, giminės, pažįstami, senolę aplanko ir keturi anūkai. 

– Labai džiaugiamės medikų dėmesiu. Jei ne jie – šio šimtmečio vargu ar būtume sulaukę, – įsitikinusi dukra Valentina. 

Beje, šioje giminėje būta ir daugiau ilgaamžių. Onos tėvelio brolis sulaukė 99, o senelis (iš tėvo pusės) net 105 metų. 

– Manau, jog mamos ilgaamžiškumo paslaptis labai paprasta – ją užgrūdino tremtis ir ten patirti vargai, – įsitikinusi dukra. 

Šimtą metų sulaukusią Oną Jakuškienę sveikino Joniškėlio miesto ir apylinkių seniūnijų atstovai, Joniškėlio ligoninės personalas, Pasvalio rajono vicemeras S. Kiudis, giminės, artimieji, buvę tremtiniai ir kaimynai. 

Dainas ir akordeonu atliekamas melodijas jubiliatei skyrė tą pačią tremtinio dalią patyrusi Nijolė Stepulienė. 

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.