Joniškėliečiai džiaugiasi, kad Švč. Trejybės bažnyčios varpas, ilgą laiką gulėjęs šventovės rūsyje, grįžo į savo namus – varpinės bokštą.
Žmonės šio varpo negirdėjo seniai – jau kunigo Benedikto-Mykolo Urbono klebonavimo laiku (nuo 1980 m.), prisimenama, jo nebuvo, nukabintas 1958 m. Netinkamai nustačius šerdies aukštį, ji mušė į tam neskirtą varpo vietą. Daug laiko nepraeina, ir varpas suskyla. Kampanologai įspėja – taip sugadinama didžioji dalis mūsų varpų – senų, vienetinių, vertingų. Juk varpas yra instrumentas, kurį reikia tinkamai suderinti. Laimė, didžiausias Joniškėlio bažnyčios varpas buvo „išgydytas“, meistrų suvirintas, bei – užkeltas į savo buvusią vietą.
Gavus Pasvalio rajono savivaldybės finansavimą, pakeisti ir bokšto langai. Tvarkant langus, buvo patogu per susidariusią angą varpą grąžinti į bokštą – o ir vėliau nebereikės išimti lango rėmų.
Tinkamu remontu rūpinasi kultūros paveldo tvarkybos darbuotojai – firma, keičianti langus, turi leidimą tvarkyti architektūrinius statinius, laikomus kultūros paveldu. Jiems atvykus į Joniškėlį, klebonas Virgilijus Liuima parodė ir suskilusį varpą. Jie rekomendavo meistrus bei pasirūpino, kad varpas būtų suvirintas.
„Tai – mažas džiaugsmas, bet dar ne pilnas“, – sakė klebonas – Klebonas tikisi, kad rugsėjį prasidės paieškos ir darbai, ir kitais metais joniškėliečiai pasiilgtą varpą jau išgirs aidint.
Varpui duotas Baltramiejaus vardas. Jis išlietas Juozo Masalco (Masaicevo) varpų ir ūkio mašinų dalių liejykloje Kaune, 1925 metais. Jame įrašyta: „Šv. Baltramiejau. Dievą garbink, žmones kvieski, mirusius aprauduok. / Dievo garbei joniškėliečiai 1925“.
Varpo atgimimas jau prasidėjo. Įkelti jį bokštan pavyko puikiai, padedant UAB „Svalex“, – įmonė skolino perkėlimo operacijai reikiamų techninių įrenginių.
Šiuo metu į Mišias, „Viešpaties Angelo“ maldą, iškilmingas procesijas kviečia, per svarbius religinio gyvenimo įvykius skamba kitas Joniškėlio bažnyčios varpas. Kadangi langų nebedengia žaliuzės, nors ir mažesnis, jį galime girdėti geriau. Skambina Joniškėlio bažnyčios prižiūrėtoja, varpininkė Ona Galvosienė. Joniškėlis turi ir trečiąjį varpą – visai mažutį, šiandien nepajungtą. Tačiau, kai suskambės didysis, klebonas mįslingai užsimena, gal Jonišėlyje ateis laikas ir karilijonui nuaidėti?
Tokiems kėlimo darbams reikalinga specializuota technika. Smagu, kad atsiranda norinčių ir galinčių tokią paslaugą suteikti