Press "Enter" to skip to content

Per Auksines vestuves buvo linksma, kaip ir prieš pusšimtį metų

– Giminės, draugai šiais laikais dažniau susitinkam tik prie karsto. Pagalvojom, o kodėl nesusirinkus pašėlti linksma proga, – prisipažįsta joniškėliečiai Birutė ir Eugenijus Stapulioniai, kurių santuoką po penkiasdešimt metų Joniškėlio Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje palaimino klebonas Virgilijus Liuima, o su keliasdešimt svečių savo Auksines vestuves siautulingai šventė „Klevų menės“ sodyboje.

Ir prasmingų ritualų, išmonės, linksmybės, padūkimo buvo tikrai ne mažiau nei prieš pusšimtį metų. 

Beje, auksinę porą palaimino ir 90-metė Eugenijaus mama… 

Birutės Drevinskaitės ir Eugenijaus Stapulionio gausi vestuvių palyda.

1971-ųjų rugsėjo 24-ąją Kraštuose gyvenę devyniolikmečiai kaimynai Birutė Drevinskaitė ir Eugenijus Stapulionis susituokė Biržuose: 

– Nes ten tuokė ir penktadienį, o Pasvalyje – tik šeštadienį. Mes norėjom, kad vestuvės ilgiau tęstųsi, norėjom ilgiau baliavoti. 

Puota buvo iškelta per abi puses, kiekvienoje – po daugiau nei šimtą svečių, su septyniolikos porų palyda, su kviesliais ir stalo užsėdimais, su bromų nešimais ir gausybe kitų tradicijų. 

Tiesa, Birutės ir Eugenijaus vestuvės prieš penkiasdešimt metų turėjo įvykti vidurvasarį, ir alus jau buvo padarytas. Bet tuomet dar aštuoniolikmetį jaunikį netikėtai paėmė į armiją. 

Kaune baigęs Ekonomikos technikumą, Eugenijus nuėjo pasiimti karinio bilieto ir liepos 2-ąją sužinojo, kad po keturių dienų važiuoja į armiją. O Birutė, už Eugenijų pusę metų vyresnė, Vilniaus universitete studijavo darbo ekonomiką: 

– Buvo tokia nauja specialybė, nes į prekybos ekonomiką neįstojau. 

Taigi jaunikį paima į armiją, tačiau toli neišveža – tik iki Marijampolės. Bet tuoktis vis neišleidžia, vis nukelia datą. Galiausiai Eugenijaus tėtis išsiruošia pas karininkus. O šie pasiūlo: „Jeigu nenorit, galim neišleisti.“ Jaunikio tėtis nustemba: „Negi būčiau važiavęs prašyti, jeigu nenorėčiau.“ 

Taip vestuvės nusikėlė iki rugsėjo 24-osios. Per tą laiką Eugenijus sulaukė ir devyniolikos metų. 

– Susituokėm jau abu vienmečiai, – šypteli Birutė. – Buvo labai gražus oras. Visi vestuvininkai labai aktyvūs ir išradingi. Net Eugenijaus bobutė, kuriai buvo per šešiasdešimt metų, be galo linksma ir energinga močiutė, su kviesliais važiavo.

Birutė Drevinskaitė ir Eugenijus Stapulionis su vestuvinių žiedų nešėjais – jaunojo seserimi Leta ir pusbroliu Audvydu, bei pirmąja pajaunių pora – jaunosios pussesere Jūrate ir jaunojo broliu Romualdu 1971-ųjų rugsėjo 24-ąją ir po 50 metų.

Ir tą patį alų nuo vidurvasario rūsyje išsaugojo. O jaunavedžių povestuvinė savaitė prabėgo Vilniuje, Eugenijaus mokslo draugo bute. Toliau – vėl studijos, vėl tarnyba kariuomenėje…

Birutė ir Eugenijus Stapulioniai, kaip sakoma, plytinės žmonės. Iš pradžių gyveno ir dirbo Kraštuose, nuo 1979-ųjų persikraustė į Joniškėlį, įsikūrė vadinamajame plytinės bute. 1975–1997 metais Joniškėlio statybinių medžiagų gamyklai priklausė ir Kraštų cechas, iš viso dirbo iki pusketvirto šimto žmonių. Birutė buvo darbo užmokesčio skyriaus viršininkė, Eugenijus – cecho viršininkas.

Tačiau gamyklai atėjo sunkūs laikai ir ji bankrutavo. Birutė dar 1993-iaisiais pradėjo dirbti Joniškėlio seniūnijoje, o Eugenijus dirbo Joniškėlio bandymų stotyje, vėliau – „Lytagroje“.

Stapulioniai užaugino dukras Aušrą ir Ritą, o po septynerių metų – ir pagranduką Valerijų, kurį vadina tiesiog Valiumi. 

Aušra – kirpėja, nuo 1992-ųjų gyvena Vokietijoje, kur turi grožio saloną. 

– Mūsų anūkės Santa ir Tina jau gimusios ir užaugusios Vokietijoje. Beje, mūsų Auksinių vestuvių išvakarėse 28 metų Santai pasipiršo vokietukas Johanesas. Lapkričio mėnesį skrisime į jų vestuves, – pasakoja laimingi seneliai. – Santa dirbo pardavimų vadybininke kalnų tunelių grąžtų gamykloje, bet eidavo savanoriauti į pabėgėlių stovyklą. Dabar studijuoja Freiburgo universitete ir ruošiasi tapti pradinių klasių mokytoja. 21 metų Tina baigusi kosmetologiją ir Frankfurte studijuoja medicinos vadybą. 

Birutė ir Eugenijus su vaikais Aušra, Rita, Valiumi

Aušra į tėvų Auksines vestuves atvažiavo su draugu Frančesko, kuris padainavo itališkai, ir tai šventei suteikė dar daugiau spalvų. 

Dukters Ritos šeima gyvena Anglijoje ir dėl pandemijos apribojimų negalėjo atvykti. 

– Ritutė technikume Kaune baigė ekonomiką. 1996-ųjų vasarą ištekėjo už pasvaliečio Vaido Mačiūno. Šiuose namuose šokom iki ryto. Jie truputį čia ir gyveno.

Dukra dirbo „Snoro“ bankelyje, žentas – prie automobilių. Bet greitai jie išvyko į Angliją. Pradėjo nuo juodo darbo. Vėliau Rita Braitono universitete baigė mediciną, dirbo ligoninės priėmimo skyriuje. Ten yra aštuonios seselių kategorijos, tad Rita toliau medicinos mokosi Londone ir dirba jau sveikatos darbuotojų centre. Žentas – apsaugos darbuotojas. Jų sūnui Toniui – 21 metai, o dukrai Gabrielei – penkiolika, – apie atžalas pasakoja Birutė Stapulionienė. 

Sūnus Valius – Vilniuje, amerikiečių medicininės įrangos gamykloje kokybės skyriaus vadovas. 

– Valius studijavo Šiaulių universitete, šešerius metus praleido Anglijoje. Marti Jonė baigusi skandinavų kalbas, – atskleidžia Birutė. 

Anūkui Mykolui Stapulioniui sausio pradžioje sueis treji metai. 

– Pavardės tęsėjas, – sako senelis Eugenijus. 

Dabar didžiausias Stapulionių džiaugsmas – kelionės ir bendravimas: 

– Be galo mėgstam keliauti. Ir buvusi Sąjunga, ir Europa išvažinėta. Kruiziniu laivu leidomės po Karibų jūros šalis.

Tai ir vaikų dovanos, ir patys nusiperka kelionę, tarkim, devynias nepakartojamas dienas Norvegijoje. Auksinių vestuvių proga dukters Aušros šeima dovanojo kelionę, kur tėveliai panorės. 

– Gal būtų įdomi kruizinė kelionė po Azijos šalis, mūsų dar nematytus kraštus, – tarsteli Eugenijus. 

Ir Birutė pripažįsta, kad tikrai nebereikia dovanojamų daiktų. Šiandien vertingiausia dovana – patirti įspūdžiai, teigiamos emocijos ir, žinoma, bendravimo džiaugsmas. Dėl tokio džiugesio ir Auksines vestuves iškėlė, nors rūpesčių buvo daug, ir nerimo, kad karantinas visko neuždarytų. 

Joniškėliečiai Birutė ir Eugenijus Stapulioniai Auksines vestuves šventė labai smagiai nusiteikę. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Jau įprasta, jog jaunuosius veža limuzinai. 

– O mes ieškojom arklio ir lineikos. Radom Pakruojo rajone, – atskleidžia Birutė. 

Prie bažnyčios skambėjo saksofono muzika, o prie „Klevų menės“ su duona ir druska pasitiko vaikai Aušra ir Valius. 

Vestuvininkai baliavojo iki paryčių. Šoko ir dainavo kaip jaunystėje. Liejosi nuo senų populiarių užstalės melodijų iki prancūziškojo kankano ir Džo Daseno dainų. Linksmybes primena ir filmuoti vaizdai. 

Beje, Birutė ir Eugenijus savo vestuvių sukaktį pamini kasmet, o prieš dešimt metų irgi šventė – tuomet vaikai buvo iškrėtę smagų siurprizą. 

Ir palinkėjimas auksinei porai ilgo gražaus gyvenimo. Juk palaimino ir 90-metė Eugenijaus motina, ir Birutės šeimoje buvo ilgaamžių – bobutė sulaukė šimto metų, mamytė – 92-ejų, dėdės – taip pat prie šimto…

www.darbs.lt

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. Atletas Atletas 6 gruodžio, 2021

    Kaip gražu! Ačiū, kad dalinatės <3

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.