– Kai 1961-aisiais baigėm Joniškėlio vidurinę mokyklą, buvom pasižadėję susitikti po septynerių metų, – Vilniuje gyvenantis dvyliktosios laidos abiturientas Romasis Vaitekūnas šmaikštaudamas pripažįsta, kad jų susitikimas gerokai nusikėlė – net šešiasdešimt metų, susibėgdavo draugai nebent progai pasitaikius.
Per tą laiką jau ir užtarnauto poilsio sulaukė, o kurie nuo mokyklos baigimo nesimatę, tai ir sunkiau vienas kitą atpažino.
Prieš šešis dešimtmečius Joniškėlio vidurinę mokyklą baigė 42 abiturientai, kiek žinoma, dešimt iš jų mirę.
Į susitikimą atvyko aštuoni buvę klasės draugai: rokiškėnas Stanislovas Varneckas, šiaulietė Apolonija Jareckaitė, vilniečiai Vytenis Rakauskas, Vanda Aukštuolytė, Romasis Vaitekūnas, Bronislava Kuprytė, Adolfas Burkus, Vidmantas Jarašūnas.
Pirmiausia – fotografija prie savo buvusios mokyklos, Karpių dvaro rūmų, kuriuose dabar įsikūrusi Joniškėlio bandymų stotis.
Buvę abiturientai sueina į vidų ir tuoj atrenka, kur kokia klasė.
Rūmai dideli, vietos lyg ir daug, bet dauguma klasių – pereinamos. Dėl to nepatogu. Pavėlavai ir drožk per kelias klases į savąją. O klasėse jau vyksta pamokos. Jei mokytojas griežtesnis, eik lauk.
– Čia mes parke, pabėgę iš pamokos, – Romasis Vaitekūnas parodo nuotrauką, kur jis susėdęs ir atsipalaidavęs su Algiu Mitigaila, Adolfu Burkumi, Pranu Namavičiumi, Arvydu Venckūnu.
Ar dar yra mokytojų, kurie prisimintų šias ir kitas išdaigas? Nebent Joniškėlyje gyvenanti istorijos mokytoja Vanda Džiūvaitė-Malčiauskienė, perkopusi devyniasdešimtmetį.
– Buvom dvi paralelinės klasės: a klasės auklėtoja – lituanistė Railienė, b – rusų kalbos mokytojas Gegeckas. Direktorius – Bronius Aleksandravičius, po mokinių Trispalvės vėliavos iškėlimo 1957-aisiais pakeitęs Mykolą Blevaitį, – 1961-ųjų laidos abiturientai prisiminė, kad tuo laiku atėjo ir iš Sibiro grįžusieji, vadinami sibiriakai…
Po 60 metų susitikę klasės draugai nustemba, kokia šiandien maža atrodo šokių salė, o jų laikais ir scena tilpo, ir šokėjai. Pradžioje nuskambėdavo dainų programa, po kurios vykdavo šokiai. Į juos leisdavo nuo aštuntos klasės.
Kas grojo ir kokia muzika skambėjo?
– Čia pat buvo direktoriaus kabinetas, kuriame ant patefono sukosi plokštelės. „Aš nupirksiu batukus tau“, – suniūniuoja Stanislovas Varneckas.
O klasės draugai priminė, kur kabėjo sienlaikraštis ir įstrigusios Stanislovo eilės: „Velniop pavasaris, velniop alyvos…“
Baigęs Joniškėlio vidurinę mokyklą, jis studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, mokytojavo Kriklinių ir Dagilynės aštuonmetėse mokyklose. Vėliau Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas, nuo 1969-ųjų dirbo Rokiškio rajono laikraštyje, „Valstiečių laikraštyje“ kuria „Anupro Dirvelės nuotykius“, rašo humoreskas, išleido knygą „Pašilių naujienos“. Dar mokantis Joniškėlyje, eilėraščių išspausdino „Moksleivio“ žurnale.
Beje, kiek prisiminė šios laidos abiturientai, niekas nenuėjo į kolūkį, dauguma rinkosi studijas.
– Nors buvo agitacijų kolektyviai keliauti į kolūkį ir toliau nesimokyti, – tarsteli Stanislovas Varneckas.
– Berods, devyni mūsų laidos abiturientai stojom į Kauno medicinos institutą, o įstojo tik Adolfas, – prisiminė Romasis Vaitekūnas, vėliau pasukęs į Vidaus reikalų skyrių, studijavęs aukštojoje tardymo mokykloje, jau nepriklausomoje Lietuvoje buvęs vidaus reikalų ministras, kuriam 1993 metais buvo suteiktas generolo laipsnis.
Jis ir ėmėsi organizuoti savo laidos abiturientų susitikimą po 60 metų, ko kadaise nepadarė penki išrinkti organizatoriai – klasės draugai.
– Štai viena iš jų, mūsų pirmūnė, kurios prašydavom nusirašyti, – Romasis žvilgteli į Bronislavą Kuprytę.
O jis pats mokykloje daug sportavo, labai mėgo tautinius šokius, šoko vienoje poroje su Janina Ežerskyte. Paskui ir gyvenime tapo pora, štai jau 55-eri metai kartu.
Daktaras Adolfas Burkus, po vidurinės sėkmingai įstojęs studijuoti medicinos, Santaros klinikose dirbo 45 metus, iki 2016-ųjų…
– Atvažiavom į savo mokyklą, savo Alma Mater, pabučiuoti laiptų, – atskleidžia susitikimo organizatoriai.
Kas čia mokėsi, pripažįsta, kad dvaras ir parkas – ypatingas dvasinis turtas, tiesiog džiaugsmas buvo mokytis tokioje nuostabioje aplinkoje, kuri žadina daug nostalgiškų emocijų…
Po karo šalia bažnyčios dar 1808 metais Igno Karpio statytame dviaukščiame mūro pastate liko pradinė mokykla, kurią lankė joniškėliečiai. O toliau jie ir aplinkinių kaimų vaikai keliavo į Karpių dvaro rūmus, kur valdžios sprendimu buvo perkelta Joniškėlio progimnazija. Greitai ji išauga į gimnaziją.
Tačiau 1949–1950 mokslo metais pagal bendrus tuometės valdžios nurodymus gimnazija tampa Joniškėlio vidurine mokykla. Tais pačiais 1950-aisiais išleidžiama pirmoji abiturientų laida.
Iki 1959-ųjų buvo Joniškėlio rajonas, kuris šeštojo dešimtmečio pabaigoje prijungtas prie Pasvalio.
Centriniuose Karpių dvaro rūmuose Joniškėlio vidurinė mokykla veikė iki 1961-ųjų.
– Prie naujosios mokyklos, dabartinės Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos, statybų teko prisidėti per dviejų savaičių privalomą gamybinę praktiką, – prisiminė Joniškėlio vidurinės mokyklos 1961-ųjų metų laidos abiturientas Romasis Vaitekūnas.
Be First to Comment