Kasmetiniame tradiciniame Lietuvos vyno čempionate, kuriame renkami geriausi mūsų šalies rinkoje esantys vynai, šiemet debiutavo ir Lietuvos vyndarių produkcija. Tarp lietuviškų natūralių vynų, kuriuos čempionatui pristatė šalies vyndariai, keletas butelių šio tauraus gėrimo buvo iš joniškėliečio Algirdo Lungio vyno rūsio. Grįžęs iš čempionato, vyno kultūros tradicijas puoselėjantis joniškėlietis jomis besidominčius Pasvalio krašto žmones pakvietė į Lietuvos vyno čempionato atgarsių ir lietuviškų vynų degustacijos vakarą, surengtą „Arkos“ kavinėje.
-Kai iš kurio nors pasaulio krašto parsivežame vietinių vyndarių vyno, kartu parsivežame ir dalelę to krašto saulės, vėjo, lietaus, ten gyvenančių žmonių širdies šilumos. Visa tai yra užkoduota vyne, tereikia tą kodą pajausti ir iššifruoti,- pakiliai vakarą pradėjo kitas joniškėlietis, Joniškėlio miesto bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis.
– Algirdo darytas vynas – irgi ne vien tik jo sodyboje užaugintų vynuogių sultys, bet ir dalelė mūsų Joniškėlio, jau pradėjusio skaičiuoti penktąjį savo šimtmetį, dvasios. Šiandien į Joniškėlį žmonės iš visos Lietuvos neretai atvažiuoja vien todėl, kad susipažintų su Algirdo puoselėjamomis vyndarystės tradicijomis, paragautų jo rūsyje saugomų vynų.
(2).jpg)
Algirdas Lungis, dalindamasis įspūdžiais iš kovo pradžioje Vilniuje vykusio Lietuvos vyno čempionato, minėjo, kad jame buvo degustuota 240 vynų. Dvi dešimtis jų pateikė mūsų šalies nacionalinė vyndarių asociacija. Joniškėlietis, kaip šios asociacijos valdybos narys, jai atstovavo vynų vertinimo komisijoje, rinkusioje įspūdingiausius Lietuvos vynus. Kiekvienam vertintojui per dieną tekdavo aklai degustuoti pusšimtį vynų. Vyno išvaizda, aromatas ir skonis buvo vertinami pagal keliolika kriterijų: skaidrumą, atspalvį, spalvos intensyvumą, švarumą, eleganciją, taurumą, harmoningumą, aromato ir skonio intensyvumą, svarumą, tvermę…
Anot Algirdo Lungio, Lietuvos vyndarių naminis vynas išsiskyrė savo subtilumu. Fabrikiniam vynui yra keliama labai daug specialių reikalavimų, jis turi atitikti nustatytus normatyvus. Todėl savo intensyvumu jis neprilygsta brandintam vyndarių namuose. Kaip pasakytų specialistai, fabrikinis vynas yra blyškesnis.
Įspūdingiausių vynų, kuriuos aklosiose čempionato degustacijose išrinko Lietuvos vyno žinovai, sąrašas bus paskelbtas gegužės mėnesį, nacionalinės vynų parodos „Vyno dienos. 2010“ išvakarėse.
.jpg)
O vyno degustacijos Pasvalyje dalyvius vakaro šeimininkas pirmiausia pakvietė paragauti ąžuolo statinėse laikyto juodųjų serbentų vyno, kur įjoniškėliečiui padovanojo jo kolega ir bendramintis iš Rokiškio rajono Raimundas Nagelė.
Pristatydamas savo darytą vynuogių vyną, Algirdas Lungis teigė, kad tokie vynai yra patys natūraliausi, nesvynuogių sulčių nereikia skiesti vandeniu, cukraus irgi dedama labai nedaug. Be to, Lietuvoje auginamos vynuogės yra ekologiškos, nes jų nepuola tokios ligos kaip augančių Pietuose, todėl nereikia purkšti chemikalais.
(2).jpg)
Vyšnių vynui, anot Joniškėlio vyndario, tinka ne bet kokios, o tik kvapnios senovinės vėlyvosios vyšnios, ku-ių šiandien gali rasti nebent mūsų močiučių soduose. Vakaro svečiai turėjo progą degustuoti kelerius metus joniškėliečio rūsyje išlaikytą vyšnių vyną.
Algirdo darytą šermukšnių vyną taikliai įvertino ne tik vyndarystės, bet ir midaus gamybos tradicijomis besidomintis pasvalietis Nerijus Alekna:
-Šis vynas turi savo charakterį ir charizmą. Ragauji jį ir atrodo tarsi uostytum ką tik nuskintą šermukšnio kekę…
.jpg)
Algirdas Lungis minėjo, kad savo rūsyje turi ir dešimties ar net penkiolikos metų senumo vynų. Tačiau pastaruoju metu itin padažnėjusios degustacijos išlaikytų vynų atsargas sparčiai sekina.
Vakaro dalyviai vaišinosi iš Joniškėlio krašto kilusio Jono Pugevičiaus šeimos gaminamais sūriais – lietuviškais ir brandintais pagal Šveicarijos sūrininkų patirtį – šviesiuoju bei mėlynuoju pelėsiniais.
Po vynų degustacijos Nerijus Alekna ir jo žmona Vijolė pasiūlė paragauti jų daryto midaus. Nerijus sakė, kad jau senokai susidomėjo mūsų senolių sukurtais midaus receptais, ieškojo jų ir senose knygose, ir internete. Pats pagrindinis midaus prieskonis, anot Nerijaus, yra kadagio uogos, taip pat dar dedama imbiero, džiovintų slyvų,
net salierų. Kiekvienas gali improvizuoti pagal savo skonį. Ir Nerijus, ir jo žmona Vijolė yra meno žmonės. Vijolė Pasvalio muzikos mokykloje vaikus moko groti fortepijonu, Nerijus, Lietuvos muzikos akademijoje baigęs dainavimą ir nemažai gastroliavęs su koncertais, dabar stiprina sveikatą po netikėtai užklupusios ligos.
Vynų žinovas Algirdas Lungis, greitai radęs bendrą kalbą su midaus tradicijų puoselėtoju, yra pasiruošęs gražiai bendradarbiauti ir su Pasvalio krašto aludariais.
-Mūsų rajonas plačiai garsėja kaip alaus kraštas, bet jo aludariai bendrų tradicijų neturi. Todėl norėtume surengti gardžiausio pasvalietiško alaus konkursą. Jame kviečiame dalyvauti nekomercinius aludarius, galinčius degustacijai pateikti alų, kuris iš kitų
išsiskirtų savo orginalumu bei kokybe. Tikėkimės, teks paragauti ir „kleboniško“ alaus. Susidomėjusius šiuo pasiūlymu prašau paskambinti tel. 861010421,- kviečia joniškėlietis Algirdas Lungis.
Zina MAGELINSKIENĖ
Nuotraukos Aidos DULKIENĖS
DARBAS 2010-04-01 Nr.36(8560)