Lietuvos vynuogininkų asociacijos nariai, vynuogių ir vyno mylėtojai, dar dalinasi įspūdžiais iš neseniai vykusios ekskursijos į didžiausią Latvijoje desertinių vynuogių vynuogyną, esantį visai netoli Lietuvos pasienio.
Iš įvairių Lietuvos kraštų suvažiavusi kompanija turėjo galimybę paragauti ir palyginti įvairių veislių vynuogių skonį latvių šeimos valdomame vynuogyne, o vėliau Joniškėlyje (Pasvalio r.), vynmedžių entuziasto Algirdo Lungio sodyboje, skanauti jo užaugintas nuostabias uogas ir įvairiausią vyną.
Vietoj pomidorų – vynmedžiai
Vos už 30 kilometrų nuo Žagarės, Kronaucės miestelyje įsikūręs didžiausias Latvijos desertinių vynuogių medelynas. Kukli iškaba prie kelio, įvažiavimo keliuku nusileidžiame į daubą ir prieš akis nieko panašaus į tradicinį pietietišką vynuogyną neišvystame. Tik du didžiuliai senos statybos stikliniai šiltnamiai. Atidžiau įsižiūrėjęs pamatai, kad juose žaliuoja ne kokie pomidorai ar agurkai, bet vynmedžiai.
Vynuogyno šeimininkai – 42 metų Edgaras Zihmanis su 40-mete žmona Linda. Jis – agronomas, ji – pedagogė. Pora augina tris vaikus ir didžiąją metų dalį gyvena Jelgavoje, tačiau visos šeimos vasaros prabėga Kronaucėje įkurtame vynuogyne.
Anksčiau E.Zihmanis dar sovietiniais laikais statytuose šiltnamiuose augino pomidorus, kopūstų daigus. Tačiau maždaug prieš dešimtmetį toks verslas tapo nuostolingas, reikėjo galvoti, iš ko toliau šeimai gyventi. Tuomet latvis nuvažiavo į Ukrainą ir iš ten atsivežė eksperimentinių ukrainiečių ir rusų selekcininkų išvestų vynuogių sodinukų.
Rengia ekskursijas ir degustacijas
Pradžioje vynuogėmis agronomas užsodino abu didžiulius šiltnamius (jų bendras plotas – 700 kv.metrų). Dabar juose auga apie 200 vynmedžių. Prieš 4 metus Zihmaniai vynmedžius ėmė sodinti ir po atviru dangumi, teritorijoje aplink šiltnamius. Kadangi vietos nėra daug, viena vynmedžių eilė pasodinta tiesiog pradaužius asfaltą ir iškasus neplatų griovį. Netgi tokiomis sąlygomis vynuogės sėkmingai auga ir dera. Iš viso dabar vynuogyne žaliuoja ir įvairiausių spalvų uogas nokina 50 veislių vynuogės.
Pasak latvio vynuogininko, lauke sodinti vynuoges jis pradėjo norėdamas geriau pažinti kiekvieną veislę, norėdamas įsitikinti, kaip jos peržiemoja, kokio dydžio, skonio uogas subrandina lauko sąlygomis. Tai ypač svarbu, nes didžiają dalį pajamų E.Zihmanis gauna iš prekybos vynuogių sodinukais. Vyriškis sako pardavinėjantis tik labiausiai mūsų klimatui tinkančių veislių sodinukus. Didesnius augalų kiekius jis pats išvežioja užsakovams, dažnai pirkėjai jų įsigyja ir tiesiai vynuogyne. Čia, priklausomai nuo veislės, sodinukas kainuoja 4-6 latus (20-30 litų).
Į Zihmanių vynuogyną nuolat užsuka pavieniai smalsuoliai ir ekskursijų grupės. Už nedidelį mokestį jiems šeimininkai aprodo šiltnamiuose ir lauke augančias vynuoges, papasakoja apie jų priežiūrą, auginamų veislių privalumus ir trūkumus. Prinokus uogoms, rengiamos jų degustacijos, per kurias galima palyginti įvairių veislių vynuogių skonį, svečiai vaišinami šeimininkų pagamintu vynu.
Priežiūros reikia kasdien
„Prie vynmedžio per vasarą reikia prieiti 70-80 kartų“, – perspėja puikiomis vynuogių kekėmis susižavėjusius svečius E.Zihmanis. Šiuos augalus reikia nuolat genėti, tręšti, saugoti nuo ligų ir kenkėjų. Daugumą lauke augančių vynmedžių šeimininkas vėlų rudenį dengia – jų šakas nuriša nuo ištemptų vielų ir paguldęs ant žemės užkloja 3-4 sluoksniais eglišakių. Pavasarį, maždaug balandžio mėnesį, vynuogės nudengiamos ir vėl tvirtinamos prie atramų. Pasak vynuogyno savininko, jo puoselėjamiems augalams labiau baisūs ne žiemos šalčiais, bet pavasarinės šalnos, kurios gali stipriai pažeisti jau prabudusių augalų pumpurus.
Labai svarbu, kad saulė pasiektų vynmedžių šaknis. Todėl šių augalų eilės sodinamos nuo šiaurės į pietus, reikia stengtis, kad po jais neaugtų piktžolės. Kad pastarosios mažiau želtų, E.Zihmanis žemę po vynmedžiais ėmė kloti juoda daržo plėvele – deguonį ir drėgmę ji praleidžia, o žolės neprasikala.
Auginant vynmedžius, labai svarbu juos teisingai išgenėti. Antraisiais auginimo metais vynuogę reikia nugenėti, paliekant dvi stiprias šakas. Jas reikėtų tvirtinti taip, kad driektųsi horizontaliai, į priešingas puses. Dalį ant šių šakų pradėjusių augti ūglių reikia pašalinti, paliekant tik po 7 viename bėgančiame metre.
Ir vėliau vynmedį reikia nuolat genėti, šalinti ar trumpinti jaunus ūglius. „Kitaip po kelių metų vynmedžio apačioje uogų neberasite, o viršūnėje užaugusių nebepasieksite“, – įspėja E.Zihmanis.
Pasak latvio agronomo, sodinant vynuoges, tarp sodinukų reikia palikti mažiausiai 1,5 metro, dar geriau – 2 metrus. Tarp vynmedžių eilių reikėtų palikti 4-6 metrus, kad augalai vieni kitiems neužstotų saulės.
Jei norite auginti daugiau vynuogių ir kasmetinis jų dangstymas prieš žiemą nevilioja, vertėtų pagalvoti apie šiltnamį. Net ir jautresni šalčiams vynmedžiai polietileniniame, nešildomame šiltnamyje sėkmingai augs. Čia geriau jausis ir vėlyvesnių veislių ar prasčiau medėjantys vynmedžiai. Vis dėl to E.Zihmanis pastebėjo, kad šiltnamiuose pasodintus vynmedžius labiau puola ligos, nei augančius lauke.
Savo senos statybos šiltnamiais E.Zihmanis nėra patenkintas ir ateityje žada statyti naujus. Šiemet Kronaucės apylinkės daug lyja, o sklype, kur įrengti šiltnamiai, labai arti žemės paviršiaus gruntiniai vandenys, todėl šiltnamiuose žemės net pažliugusi. Tai nėra gerai, nes vynmedžiams patinka sausesnė žemė.
Iš savo valstybės ar Europos Sąjungos paramos vynuogių augintojai Zihmaniai neprašo. „Labai daug biurokratijos, o ir nemažą dalį projektui įgyvendinti reikalingų lėšų turi pridėti iš savo kišenės“, – paaiškino vynuogyno šeimininkė Linda.
Lietuvoje vynuogės ne prastesnės
Po kelių Latvijoje praleistų valandų vynuogių ir vyno mėgėjai suvažiavo į Joniškėlį (Pasvalio r.). Čia, vieno žinomiausių Lietuvos vynuogininko ir vyndario Algirdo Lungio sodyboje, taip pat auga gausybė vynmedžių, o statinėse rūgsta įvairiausias vynas.
Skirtingai nei kolega iš Latvijos E.Zihmanis, joniškėlietis vynmedžiams auginti pasistatė ne stiklu, bet polietilenu dengtus šiltnamius. Čia vynuogės sėkmingai auga ir žiemoja.
Vynmedžius A.Lungis kruopščiai geni, todėl jo šiltnamiai neįžengiamų džiunglių neprimena. Juose sausa – kadangi vynuogės nemėgsta drėgmės pertekliaus, šeimininkas jas laisto tik iki pirmos vasaros pusės.
Lietuvos vynuogininkų asociacijai vadovaujantis A.Lungis augina apie 200 veislių vynuoges. Vyriškis sako, kad jo tikslas – atskleisti žmonėms didelę vynuogių veislių įvairovę ir propaguoti jų auginimą Lietuvoje, bei puoselėti vyno kultūrą.
Joniškėlyje esančiame vynuogyne galima pamatyti kaip auga, o sezono metu ir paragauti ne tik pačių įvairiausių desertinių veislių vynuogių, bet ir tų, iš kurių gaminami garsiausi pasaulio vynai – „Merlot“, „Cabernet Sauvignon“, „Chardonnay“, „Shiraz“, „Riesling“ bei kt. Iki tol tik parduotuvėse pirktų vynuogių valgę ragautojai tuomet supranta, kokia gali būti vynuogių skonio įvairovė.
Vynuogių mėgėjams A.Lungis ne tik aprodo savo vynuogyną ir surengia šių uogų degustaciją. Po jo sodybos kiemą tarsi skėtis saugančiu senutėliu vynmedžiu susėdę svečiai turi galimybę paragauti pačio įvairiausio vyno – ir puikaus atvežtinio iš įvairių šalių, ir naminio, pačio šeimininko pagaminto. Rengiamos ir aklos degustacijos, kai reikia atspėti, koks gi vynas ragaujamas. Aišku, gali būti sunku atspėti, kad ką tik gurkšnojai iš rabarbarų, agrastų ar vynuogių ūglių pagamintą vyną.
Daug informacijos apie vynuoges ir vynus sukaupęs A.Lungis mielai dalijasi savo patirtimi ir su į jo kiemą užsukusiais, ir apsilankiusiais jo internetinėje svetainėje www.vynuoge.lt svečiais.
Rasa Stundžienė