Dviračiais – per Mozelio paupio vynuogynus

– Seniai knietėjo susipažinti su Vokietijos Mozelio vynais – rislingais. Palei Mozelio upę nuo Triero iki Koblenco apie du šimtus kilometrų yra specialiai nutiestas dviračių takas. Visą laiką šis kelias smagiai vingiuoja, ne tiesus kaip styga, tarp vešlių vynuogynų laukų, išpuoselėtų sodybų ir miestelių. Taip keliaudamas tiesiog susilieji su nuostabiu  raštovaizdžiu, – grįžęs pasakojo joniškėlietis vynininkas Algirdas Lungis.

Į tokią kelionę leidosi penkiese. Tarp jų – ir Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas Raimondas Nagelė, ir Algirdo dukterėčia – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos abiturientė Ieva. Be to, Algirdas ir Raimondas keliavo kaip Lietuvos vynuogininkų bei vyndarių asociacijų nariai.

Ši nedidelė kompanija nuskrido į Frankfurtą. Po to – valanda kelio autobusu iki Triero, kur išsinuomavo dviračius ir leidosi žemyn vaizdingomis Mozelio upės pakrantėmis.

Aptardavo vyno gaminimo paslaptis

– Aplankėm ne tik vynuogynus ir vyno ūkius, bet ir gražius, tarsi iš paveiksliuko, miestelius, – prisimena Algirdas. – Nakvodavom paprastai ūkiuose, tad su šeimininkais dar ilgai aptardavom vyno gaminimo paslaptis.

Joniškėlietis prisipažįsta, jog dažnai tenka dalyvauti vynų degustacijose, apie tai šiek tiek išmanąs ir galįs juos palyginti. Bet jeigu Lietuvoje per metus paragauja kokių penkių rūšių rislingų, tai Mozelyje per keturias dienas degustavo gal apie šimtą rislingų iš tūkstančio rūšių.

– Mintis aplankyti Mozelio kraštą nedavė ramybės dar ir todėl, nes ten gaminami vieni geriausių šviesių vynų – rislingų, – sako Algirdas.

Teigiama, kad klasikinis Vokietijos rislingas neprilygstamas. Jokio kito vyno viename gurkšnyje nėra tiek elegantiškumo, vaisinio tyrumo, skonių intensyvumo ir traškios rūgšties, kaip rislinge. Ir vis dėlto jis neįvertintas. Pirmiausia dėl blogo Vokietijos

vyno įstatymo, kuris visiškai supainiojo vynų klasifikaciją.

– Prieš kelis šimtmečius geriausi Vokietijos vynai puikavosi ant didikų stalo, – teigė Algirdas. – Bet pastaraisiais dešimtmečiais valstybės politika ir įstatymai buvo tokie, kad visus vynus supainiojo, net sunku susigaudyti jų hierarchijoje. Daugybė prastesnių vynuogių ūkių ir nenori, jog būtų kitaip.

Šiandien jie daro gerokai perdaug vyno, kad būtų galima sukurti atpažįstamą jo stilių, jau nekalbant apie unikalią reputaciją.

Vynuogių skynėjai – tarsi alpinistai

– Mozelio paupio rislingai vieni geriausių ne tik Vokietijoje, bet ir Europoje dėl dėkingos geografinės

padėties bei klimato. Vynuogynų statūs saulėti šlaitai, mineralizuota žemė ir tekanti Mozelio upė, – pastebėjo Algirdas. Šis regionas driekiasi palei upę, vingiuojančią pustrečio šimto kilometrų nuo Koblenco iki Prancūzijos sienos. Mozelis daro daugiau vingių ir kilpų nei bet kuri kita Vokietijos upė. Vynuogynai auga 100-350 metrų aukštyje, dauguma įspūdingai statūs. Todėl vynuogių skynėjai prisiriša prie lynų ir dirbdami tampa panašūs į alpinistus. Taigi daugelio geriausio Vokietijos vyno žaliava užauginama aukščiausiuose ir stačiausiuose Mozelio regiono šlaituose. Šiuos sklypus sudėtinga prižiūrėti, kiekvienas vynmedis turi būti pririštas prie pustrečio metro medinio baslio, o žiemos lietaus šlaitu nuplautas skalūnas kasmet grąžinamas atgal. Tad čia labai daug rankų darbo. Tūkstančiai vynuogininkų valdo itin mažus plotus. Geriausias Mozelio paupio rislingas yra net geliančios, tačiau žavios rūgšties, kuria mėgautis galima tik

dėl rizikingo balanso su saldumu. Ryškus savitumas būdingas energingam rislingui ir Mozelis galėtų būti išskirtas kaip puikiausiai jį perteikiantis.

Kelionę paįvairino vynų degustacijos

Išsinuomavusi dviračius, penkių lietuvaičių grupelė pasuko per Mozelio paupio  vynuogynų laukus. Beje, šis dviračių takas nėra plačiai reklamuojamas, nes jis skirtas daugiau vietiniams turistams, žinoma, neretai atklysta ir vynuogininkystės bei vyno mėgėjų. Tokių, kaip mūsų keliautojai.

– Nustebino, kad vokiečiai, anksčiau jautęsi pasaulio turizmo bamba ir bendraudavę tik vokiškai, dabar į kalbas leidžiasi jau ir angliškai, – pastebėjo Algirdas.

Pradžioje moteriškoji mūsų grupės pusė truputį nuogąstavo dėl tokios netrumpos kelionės dviračiais.

– Bet jos dar greičiau nėrė į priekį – dviračiai puikūs, kelias geras, leidžiasi tik žemyn. Smagumėlis taip keliauti. O mums su Raimondu dar smagiau dairytis po vynuogynus, pasikalbėti su jų šeimininkais, negalėjome nepavaikščioti po vyno ūkius.

Ir tuos apsilankymus būtinai paįvairindavo vynų degustacijos, – pasakojo Algirdas.

Jis prisipažino, kad buvo priblokšti Mozelio slėnio kilometrinių šlaitų, ir visi apsodinti vien vynmedžiais. Tokie vaizdai akį glostė per visą keturių dienų kelionę.

– Kadangi šiek tiek išmanom apie vynus, nelikome nepastebėti Vokietijos vyndarių, su keliais susipažinome. Todėl jie į mus žiūrėjo ne visai kaip į eilinius turistus, – sakė Algirdas. Taip jie susidraugavo su Vokietijos Mozelio krašto vyno ūkių šeimininkais.

Pasiryžęs vyno kultūrą skleisti ir Pasvalyje

– Jau šiemet esam pakviesti dalyvauti visame procese nuo vynuogių skynimo iki vyno gamybos. Mums keliaujant rugsėjo mėnesį dar nebuvo nė vieno išskinto vynuogyno. Mo-

zelio krašto vynuogių pranašumas, kad jos sirpsta ilgai ir lėtai. Todėl paskutiniai vynuogynai išskinami gruodžio mėnesį. Norint išgauti geriausią žaliavą geriausiems vynams, reikia palikti ilgai sirpti. O tai jau labai priklauso nuo gamtos. Derlius gali

ir pražūti, – pasakojo Algirdas.

Tokie brangūs vynai praktiškai parduodami be pelno, nes kitaip jų neįpirktų, Lietuvoje šių vynų pasitaiko itin retai.

– Jiems pagaminti reikia daug didesnio ploto vynuogyno, – paaiškino Algirdas Lungis.

Užsuko mūsų keliautojai ir į vyno ūkių reikmenų parduotuves.

– Jeigu Lietuvoje neturime nieko panašaus, tai ten galima rasti visko – nuo didžiulių įrengimų iki smulkmenų. Ir mes jų įsigijome, – pasakojo Algirdas.

Rugsėjo mėnesį Vokietijos Mozelio krašto miesteliuose neišdildomą įspūdį palieka rudens šventės. Kadangi ten žmonės gyvena vynuogynais ir vynais, tais kvapais, aroma-

tais bei nuotaika persismelkęs net oras.

Ir joniškėlietis Algirdas negalėjo likti abejingas šiam visus užvaldžiusiam jausmui, todėl teigė ateityje bent kartą per metus apsilankysiąs Mozelio krašte.

– Iki  Koblenco jau nebenumynėm. Kardeno mieste pridavėm dviračius, traukinuku grįžom į Trierą, autobusu – į oro uostą. Ir parskridom į namus,- pasakojo Algirdas

Lungis, įkvėptas kelionės po Mozelio vynuogynus bei vyno ūkius ir pasiryžęs vyno kultūrą skleisti šį savaitgalį per Pasvalio miesto šventę.

Asta BITINAITĖ

Darbas 2009-09-17

Šeimininkas Vokietijoje kviečia ragauti jo ūkyje pagamintų vynų.

Stačiuose šlaituose vynuogių skynėjai dirba kaip alpinistai.

Pasiryžę dviračių taku per vynuogynus numinti kone du šimtus kilometrų

Pasvalio gimnazistė Ieva prie vaizdingos Mozelio upės.

Šis milžiniškas vyno butelis sukomponuotas iš gausybės įprastų butelių.

22 thoughts on “Dviračiais – per Mozelio paupio vynuogynus